Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Justo Jankausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015 m. sausio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad 2010 metais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, kartu su D. Š. pravarde „Šarka“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), T. T. pravarde „Džimis” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), V. V. pravarde „Vinciukas“, Ž. Š. pravarde „Žyma“, S. A. pravarde „Svajka“, S. G. pravarde „Drebulys“, tapo A. B. pravarde „Dalgis“, T. B. pravarde „Čiurka“, V. V. pravarde “Šliumpis” organizuoto bei A. B. vadovaujamo, šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti, dalyviu. Laikotarpiu nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario E. B., kol dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su šio susivienijimo dalyviais, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų - du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“ ir kt.

E. B. taip pat kaltinamas tuo, kad dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir kitose Kauno vietose, kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.); svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai; renkama 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką bei turto realizavimas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje E. B. su V. V. ir Ž. Š. buvo atsakingi už transporto priemonių grobimą, durelių ir užvedimo spynelių išlaužimą, GPS navigacijų suradimą ir pašalinimą, valstybinių numerių pakeitimą bei vogtų transporto priemonių palydą. E. B. 2010-2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

E. B. kaltinamas ir tuo, kad būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. bei šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), Ž. Š., S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą, t. y. Europos Sąjungos šalyse grobė didelės vertės svetimą turtą - vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu. Jis 2010-2012 metų laikotarpiu kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių susitarimą Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Belgijos Karalystėje surasdavo tinkamą pagrobti turtą, atgabendavo į Lietuvos Respubliką, naudojant netikrus dokumentus ir valstybinius numerius, vėliau pagrobtą turtą realizuodavo, panaudojant suklastotus dokumentus. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis E. B., veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, padarė turto, kurio vertė viršija 250 MGL, pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą. Šiais savo veiksmais E. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (septyni epizodai).

E. B. 2012-04-25 buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-26 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo, Vilniaus ir Kauno apygardos teismų nutartimis.

Visi kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti, gauti jų parodymai, surašyti apklausos ir kiti protokolai. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam nėra jokio pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo bei trukdyti procesui. Kaltinamasis viso proceso metu neatliko jokių veiksmų, vilkinančių bei trukdančių procesui, o užsitęsęs ikiteisminis bei teisminis procesas nėra suimtojo kaltė. Todėl nėra BPK 122 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo suėmimo paskyrimui ir pratęsimui. Byloje yra daug kaltinamųjų ir bus nagrinėjama daug nusikalstamų veikų, apklausinėjami liudytojai, teismo procesas tęsis ilgą laiką, todėl E. B. suėmimas nepagrįstai gali būti tęsiamas visą teismo proceso laikotarpį. Kaltinamojo laisvė yra ribojama ilgiau nei reikalinga procesiniams tikslams pasiekti, t. y. suėmimo terminas (skaičiuojant nuo 2012-04-25, t. y. beveik 3 metai) nėra proporcingas norimų procesinių tikslų pasiekimui.

Gynėjas nurodo, jog sprendžiant kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo klausimą, teismas nepakankamai atsižvelgė bei neįvertino kaltinamojo E. B. stiprių socialinių ryšių. Nors E. B. nevedęs, neturi vaikų, bet turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jis turi motiną, su kuria yra saistomas tvirtais socialiniais bei šeiminiais santykiais. E. B. būdamas laisvėje dažnai padėdavo motinai atlikti įvairius namų ruošos darbus. E. B. iki suėmimo pilnai išlaikė jo motina ir iki šiol yra išgalinti tai daryti. Kaltinamojo motina dirba ir gauna darbo užmokestį. E. B., būdamas laisvėje už simbolinį atlygį kaimynams ir pažįstamiems atlikdavo smulkius automobilių remonto darbus, taip turėdavo pinigų asmeninėms išlaidoms. Teismas formaliai ir nepagrįstai manė, jog pajamos iš nusikalstamų veikų yra pagrindinis E. B. pragyvenimo šaltinis, juolab, jog kaltinamasis 1 metus iki suėmimo nebedarė ir buvo nutraukęs visas nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, ir pragyvenimui užsidirbdavo tik iš legalių pragyvenimo šaltinių, paminėtų anksčiau. Jei kaltinamasis E. B. būtų paleistas iš suėmimo, būtų priimtas į UAB „JURBY WATER TECH“ gamybos padalinį dirbti operatoriumi. Gynėjo manymu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis E. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nebėgs (nesislėps) nuo teismo.

Skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą paminėjęs, jog kardomoji priemonė - suėmimas negali būti nuolat pratęsiama, remiantis tik formaliais spėjimais, kad suimtasis suėmimo nutraukimo atveju bandys slėptis, bėgti nuo teismo, taip bandydamas trukdyti teismo procesui, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas suėmimo skyrimui ar jo termino pratęsimui. Apygardos teismas nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. gynėjo Justo Jankausko skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra kitų kaltinamųjų apklausų protokolai, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvados, taip pat kiti duomenys, esantys bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.

E. B. kaltinamas padaręs didelį skaičių tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). E. B. inkriminuoti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą įtvirtina tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, sudėtyje. Todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti kelių valstybių teritorijoje, kelerius metus, siekiant neteisėtai gauti pajamų. E. B. iki suėmimo oficialiai nedirbo, kas pagrįstai leidžia manyti, kad lėšos, gautos iš nusikalstamos veiklos galimai buvo vienu iš kaltinamojo pragyvenimo šaltinių. Bylos duomenys taip pat rodo, kad kaltinamasis daug kartų yra trauktas administracinėn atsakomybėn, o tai reiškia, jog kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymuose nustatytas tam tikras elgesio taisykles. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, bei pagrįstai nustatė, jog iki suėmimo kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, yra nevedęs, kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra. E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Visa tai rodo, kad kaltinamojo nesieja stiprūs socialiniai ryšiai su gyvenamąja aplinka Lietuvoje ir jis turi ryšių užsienyje. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, E. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių suėmimo taikymo pagrindų nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti teiginiai, kad E. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei yra saistomas tvirtais socialiniais bei šeiminiais santykiais su motina, neturi užsienyje gyvenančių giminių ar šeimos narių, draugų ar pažįstamų, E. B., būdamas laisvėje už simbolinį atlygį kaimynams ir pažįstamiems atlikdavo smulkius automobilių remonto darbus, taip turėdavo pinigų asmeninėms išlaidoms, buvo išlaikomas motinos, paleistas iš suėmimo, turėtų galimybę įsidarbinti UAB „JURBY WATER TECH“.

E. B. gynėjo skundo argumentai, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, nenagrinėjami, nes skundžiama nutartimi suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nebuvo pratęstas.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog E. B. suėmime laikomas jau ilgą laiką (2 metus ir 10 mėnesių), o tolimesnis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo E. B. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2015 m. gegužės 19 d. Bylos procesas nėra vilkinamas. Įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimas iki šio laiko, t. y. apie dvejus metus ir dešimt mėnesių, nėra nepateisinamai ilgas, kaltinamajam E. B. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Kaltinamajam E. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir ypač jų kiekis (32 veikos) rodo ypatingą E. B. asmenybės pavojingumą, jo polinkį nusikalsti, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitą kardomąją priemonę (ne suėmimą). Be kaltinamojo E. B. teisės į laisvę suvaržymo šiuo atveju nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suimtojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo E. B. gynėjo Justo Jankausko skundą atmesti.