Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-10 · Administracinė byla Nr. I-2432-484/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
I-2432-484/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00414-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2432-484/2017Proceso Nr. 3-61-3-00414-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo 2014-07-30 iki 2015-03-27 ir nuo 2016-04-22 iki 2016-11-02 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 161, 181, 338, 384, 108, 375, 374, 273, 110, 389 ir kitose, kurių numerių neprisimena. Kamerų plotas apytiksliai 5-10 kv. m., jose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų. Kiekvienoje kameroje stovėjo po dvi dviaukštes lovas, kurių išmatavimai 110x200 cm. Pažymėjo, kad anksčiau galiojusios higienos normos nustatė, kad tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje vienam asmeniui turėjo tekti 5 kv. m. ploto, atskaičius sanitarinio mazgo ir praustuvės užimamą plotą. Ilgainiui ši teisės norma keitėsi, nustatant, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. kameros ploto, neatskaitant kameroje esančio inventoriaus užimamo ploto. Mano, kad nustatyta 3,6 kv. m. ploto norma prieštarauja Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimams, kad vienam asmeniui negali tekti mažiau nei 3 kv. m. individualaus gyvenamojo ploto, atskaičius baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Tvirtina, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas kameroje. Pavyzdžiui, esant 7,36 kv. m. ploto kameroje, laisvo ploto judėti nebuvo, nes likęs laisvas plotas buvo praėjimas tarp lovų ir išėjimas iš kameros.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo tamsu, o gulint lovos pirmame aukšte skaityti ir rašyti buvo neįmanoma. Kameros buvo rūsyje, todėl jose buvo drėgna, puvo čiužiniai, neveikė ventiliacija. Langai nešvarūs, jų išvalyti nebuvo galima dėl įrengtų grotų. Kamerų natūralus apšvietimas ir dirbtinis dieninis apšvietimas buvo menki, dėl ko jam pablogėjo regėjimas. Kamerose nebuvo šilto vandens, o galimybė nusiprausti po šiltu dušu buvo suteikiama 15 min. kartą per savaitę, kai tuo tarpu Europos kalinimo taisyklės rekomenduoja sudaryti galimybę kuo dažniau, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę, praustis po šiltu dušu. 2014 m. net tris savaites nebuvo karšto vandens. Jam buvo apsunkinta galimybė laikytis asmens higienos. Pažymėjo, kad dėl nepilnaverčio maitinimo nusilpus imunitetui sirgo, o susirgus, nebuvo suteiktas tinkamas gydymas.

Pažymėjo, kad toks jo laikymas Lukiškių TI-K prilygo garbės ir orumo pažeminimui bei kankinimui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio prasme. Netinkamos kalinimo sąlygos lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atlyginti 4,86 Eur dokumentų rengimo išlaidas. Atsiliepime į skundą (b. l. 16-26) nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė pareiškėjo judėjimo grafiką, iš kurio matyti, kad 2014-07-31-2014-08-01, 2014-08-13–2014-08-14, 2014-09-17, 2014-10-02–2014-10-03, 2014-10-16, 2014-10-22, 2014-10-25–2014-10-27, 2014-10-30–2014-10-31, 2014-11-19, 2014-11-26, 2014-12-05–2014-12-10, 2015-01-15–2015-01-21, 2015-01-29–2015-01-31, 2015-02-10, 2015-02-13, 2015-02-15–2015-02-17, 2015-02-20–2015-02-23, 2016-04-22–2016-07-24, 2016-07-26–2016-10-03, 2016-10-06–2016-10-19 ir 2016-10-21–2016-11-01pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros galėjo būti perpildytos, tačiau esant tokiai situacijai Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, atsiradus galimybei perkelti suimtuosius (nuteistuosius) į laisvesnes kameras, taip pat sudaro galimybes kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Suimtieji Lukiškių TI-K turi teisę vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kurios taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Atsiliepime taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pabrėžė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Akcentavo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai, atsakovo atstovo nuomone, yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovas laiko nepagrįstu ir traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 105-107) paaiškino, kad pareiškėjas dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų į Kalėjimų departamentą skundžiamuoju laikotarpiu nesikreipė. Pažymėjo, kad teismų praktikoje tinkamu pažeistų teisių apgynimu pripažįstamas konstatavimas, jog buvo pažeista asmens teisė ir ne visais atvejais turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 116-117), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas galimai netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2014-07-30 iki 2015-03-27 ir nuo 2016-04-22 iki 2016-11-02.

Iš teismui pateiktos medžiagos ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas su pertraukomis (pareiškėjas buvo išvykęs į kitas kardomojo kalinimo įstaigas) buvo laikomas nuo 2014-07-31 iki 2015-03-07 ir nuo 2016-04-22 iki 2016-11-02 (b. l. 16-18, 28-31). Pareiškėjas šiuos duomenis paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl būtent šie laikotarpiai laikytini ginčui aktualiais.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateiktame skunde jam Lukiškių TI-K padarytos neturtinės žalos atsiradimą, be kita ko, siejo su tuo, kad kameros buvo perpildytos, dėl to buvo apribota jo judėjimo laisvė.

EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. V-14 redakcija; toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šiame teisės akte nenumatyta, kad kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas ir baldų užimamas plotas nėra įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje. Tačiau EŽTT, spręsdamas dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, tame tarpe – minimalios asmeninės erdvės, kuri, netgi nevertinant kitų sąlygų visumos, tikrai neturėtų būti mažesnė nei 3 kv. m., pasisako, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (žr. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją).

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido iš viso 382 paras. Remiantis atsakovo atstovo nurodytu kamerų plotų ir asmenų, laikytų šiose kamerose kartu su pareiškėju skaičiumi, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: nuo 2014-08-02 iki 2014-08-12, nuo 2014-08-1 iki 2014-09-14, nuo 2014-09-15 iki 2014-09-16, nuo 2014-10-04 iki 2014-10-15, nuo 2014-10-17 iki 2014-10-21, nuo 2014-10-23 iki 2014-10-24, nuo 2014-10-28 iki 2014-10-29, 2014-11-01 iki 2014-11-18, 2014-11-20 iki 2014-11-25, 2014-12-04, nuo 2014-12-11 iki 2015-01-14, nuo 2015-02-01 iki 2015-02-03, 2015-02-04 iki 2015-02-09, nuo 2015-02-11 iki 2015-02-12, 2015-02-14, nuo 2015-02-18 iki 2015-02-19 ir nuo 2015-02-24 iki 2015-03-06 (b. l. 16-18). Tai rodo, kad 150 parų iš 382 pareiškėjui apytiksliai teko nuo 1,83 iki 2,65 kv. m. kameros ploto, kas neatitinka Įsakymo Nr. V-124 reikalavimų. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui apytiksliai teko nuo 3,8 iki 34,71 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą, taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose netinkamas vėdinimas, apšvietimas, antisanitarinės sąlygos, drėgna.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Pareiškėjas teismui nepateikė šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šioje byloje remsis atsakovo atstovo pateiktais dokumentais.

Iki 2015-11-01 galiojusi Higienos norma HN 76:2010 (toliau - HN 76:2010) nustatė, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22, 23, 28, 56 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.).

Iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2189 matyti, kad buvo tikrinamas kameros Nr. 161 (joje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2010-10-03 iki 2014-11-27) atitikimas higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 161 oro temperatūra 19,7 °C, santykinė oro drėgmė – 49,2 proc., dirbtinė apšvieta – 261 lx, naktinė apšvieta – 19,8 lx, pelėsio ant sienų ir lubų vizualiai nėra, kameros vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, lubų ir grindų paviršius yra tinkamas valymui, kas atitikimo HN 76:2010 22, 23, 24, 26, 28, 56 ir 60 punktų reikalavimus (b. l. 37-38). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-10 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2495 duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 112 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-12-04) oro temperatūra buvo 18,1 °C, suremontuotas lango rėmas, dirbtinė apšvieta 249,7 lx, grindys vizualiai švarios, kas atitiko HN 76:2010 22, 26 ir 54 p. reikalavimus (b. l. 46).

Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu Vilniaus visuomenės sveikatos centras ne visais ginčui aktualiais laikotarpiais atliko patikrinimus, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams (b. l. 33-36, 39-45, 47-97). 2016-03-21 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog buvo patikrintos I-ojo, II-ojo ir III-ojo korpuso gyvenamosios patalpos, ūkio padalinio gyvenamosios patalpos, laikino sulaikymo (paskirstymo) kameros, trumpalaikių pasimatymų kambariai, kirpykla, švarios patalynės ir minkštojo inventoriaus laikymo vietos, sportui skirtos patalpos, dušinės, pasivaikščiojimo kiemeliai, sveikatos priežiūros tarnyba (b. l. 74-76). Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė šiose patalpose atitinka HN 134:2015 nustatytus reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad nusiprausti po šiltu dušu galima ne rečiau kaip kartą savaitėje, tai atitiko HN 134:2015 44 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Įstaigoje naudojami skalbiniai skalbiami ne įstaigos skalbykloje. Dėl skalbinių skalbimo įstaiga 2016-01-04 yra sudariusi sutartį su UAB ,,Vilniaus skalbykla“. Švarūs skalbiniai iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas yra laikomi korpusuose jiems skirtose švariose uždarose spintose. Asmeniniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, įstaigoje pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas, tai atitiko HN 134:2015 33 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad turi būti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Kiekviename korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo tvarkingas, iš audinių tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose. Lukiškių TI-K yra parengta bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad I korpuse esančias paskirstymo kameras tvarko nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, kitas gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti jose apgyvendinti asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų tvarkymui yra išduodamos valymo priemonės, šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėliai, šluostės, kibirai, valikliai.

Pagal HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nėra numatytas. HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše, tačiau nekonkretizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta tokia galimybė. Jokių objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K trukdė pareiškėjui šia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiškėju, nėra.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl higienos reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo, ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją (b. l. 32). Pareiškėjo sveikatos istorijoje taip pat nėra jokių duomenų, kad laikymo Lukiškių TI-K sąlygos galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos būklei (b. l. 110-113). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimams, nėra nustatytas.

Asmenų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis. BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai.

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymas Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 punktas). Kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai (24 punktas).

Fiziologines mitybos normas atskiroms kalinamų asmenų grupėms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (pavyzdžiui, nedirbantiems vyrams yra nustatyta 2 298 kcal per parą norma). Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu būtų atlikti su tuo susiję tikrinimai. Pareiškėjo sveikatos istorijoje taip pat nėra jokių duomenų, kad Lukiškių TI-K gaunamas maitinimas galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos būklei (b. l. 110-113). Taigi, daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko minėtu nutarimu nustatytos energetinės vertės ir dėl ko pareiškėjui galėjo atsirasti sveikatos sutrikimų, nėra pakankamo pagrindo.

Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kurį papildomai mažino įrengtos lovos (užimamas plotas 1,33 kv. m.), sanitarinis mazgas (užimamas plotas 0,56 kv. m.), kiti baldai. Tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros, todėl pripažintina, jog jis buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą ir Konvencijos 3 straipsnį. Dėl gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo Lukiškių TI-K pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A662-2009/2013, Nr. A525-1946/2013; Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kamerų perpildymas nebuvo nuolatinio pobūdžio: pareiškėjas buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą, o tam tikrais laikotarpiais buvo išvykęs į kitas kardomojo kalinimo įstaigas. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog konstatuoti pažeidimai lėmė jam ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 30 000 Eur suma nėra teisinga. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Taigi, teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1050 Eur sumos priteisimas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l.8-17) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 4,86 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 4,86 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas.

Aplinkybė, kad atsakovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai patyrė 4,86 Eur išlaidų už kopijų parengimą. Pažymėtina, kad ši Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1050 (tūkstantį penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią skundo dalį atmesti.

Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė