Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė (registruota darbo biržoje), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. Š. 2015 m. vasario 25 d. apie 3.30 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nevykdė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio A. B. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulės A. V. teisėtų reikalavimų paleisti savo mažametį vaiką T. Š., gimusį 2008 metais, kurį ji gąsdino savo elgesiu, ir bandant ją atitraukti nuo vaiko, suėmusi patrulei A. V. už dešinės rankos riešo, jį du kartus pasuko ir nagais apdraskė riešo vidinę pusę, taip sukeldama patrulei A. V. fizinį skausmą, pakartojus teisėtus reikalavimus paklusti pareigūnams, ji reikalavimų nevykdė, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, taip panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojai.

Kaltinimas L. Š. įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pagrįstas šiais duomenimis:

L. Š., apklausta įtariamąja, kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. vasario 24 d. ji, jos vyras A. Š. ir vyro draugas V. J. šventė jos vyro gimtadienį. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 2 val. jos vyras pradėjo elgtis neadekvačiai – apvertė stalą, koliojosi. Kai vyras nuėjo į tualetą, jie uždarė jį tualete, kad apsiramintų. Vyras tualete prabuvo apie 15 minučių. Jis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo išsikvietė policijos pareigūnus. Kai vyras išsikvietė policiją, jie iš tualeto jį išleido. Atvykus pareigūnams, ji durų neatidarė. Atvykus ugniagesių komandai ir pasakius, kad lauš duris, ji buto duris atidarė ir pareigūnus į vidų įsileido. Pradėjus pareigūnei klausti, kodėl ji neatidarė durų, iš kito kambario atėjo jos mažametis sūnus T. Š. Tada ji norėjo sūnų nuvesti į lovą ir užmigdyti. Tuo metu pareigūnė jai siūlė nusistatyti girtumą. Tikrintis girtumą ji atsisakė. Kadangi ji ir jos vyras buvo girti, pareigūnai pradėjo svarstyti, kur dėti jų mažametį vaiką. Ji buvo neblaivi, šaukė, kad vaiko niekam neatiduos. Ar ji vaiką laikė dėl girtumo neatsimena, bet žino, kad vaikas verkė. Jie abu su vaiku gulėjo lovoje, o pareigūnė paėmė ją už rankos ir bandė iš lovos pakelti. Tada ji ėmė priešintis. Sugriebė pareigūnei už rankos, ranką pasuko, besipriešindama galėjo ir įdrėksti. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, esant galimybei, nori atsiprašyti pareigūnės, kuriai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 43);

nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2015 m. vasario 25 d. ji dirbo ekipaže „Kruoja 52“ kartu su patruliu A. B.. Apie 2.41 val. buvo gautas pranešimas, kad P. mieste, M. gatvėje, vyras prašosi pareigūnų pagalbos, nes žmona užrėmė tualeto duris ir jo iš tualeto neišleidžia. Nuvykus nurodytu adresu, buvo rasti neblaivūs L. Š. ir A. Š. bei jų mažametis sūnus T. Š. Kadangi tėvai buvo neblaivūs, palikti vaiką su jais buvo nesaugu. Tada A. Š. pasakė, kad vaiku gali pasirūpinti jo motina A. Š., kuri gyvena P. kaime. L. Š., išgirdusi, kad sūnų reikės perduoti močiutei, ėmė šaukti, kad vaiko niekam neatiduos, nuėjo į kitą kambarį ir kartu su vaiku atsigulė į lovą. Tada ji nuėjo į tą kambarį, kur lovoje gulėjo L. Š. su vaiku, ir pareikalavo paleisti vaiką. L. Š. buvo stipriai įsikibusi į vaiką ir savo neadekvačiu elgesiu, garsiais šūkavimais vaiką gąsdino. Jai bandant suimti L. Š. už rankos ir pakelti iš lovos, L. Š. aktyviai priešinosi, sugriebė jai už dešinės rankos ir du kartus pasuko pagal laikrodžio rodyklę, bei nagais apdraskė jos dešinės rankos riešo vidinę pusę, taip sukeldama fizinį skausmą. Vedant vaiką į policijos tarnybinį automobilį, L. Š. puolė ją, bandydama suduoti, bet ji paėjo į šalį ir smūgių išvengė (b. l. 16-17);

liudytojas A. B. parodė taip pat, kaip nukentėjusioji A. V. (b. l. 21-22).

iš 2015-02-25 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12).

Kaltinamosios L. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, nes ji, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojai.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji L. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji L. Š. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdžiusi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji L. Š. neteista (28 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka nebausta (29 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašyta (33 b. l.), nedirba (30 b. l.), registruota darbo biržoje (31 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jos elgesiu nėra gavusi (35 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamoji prašė skirti baudą, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) L. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, 3 MGL (112,98 Eur) dydžio baudą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. Š. prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

L. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir ją nubausti 3 MGL (112,98 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Kvitai apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatyti Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.