Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei G. B. , išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, laikino motinos valdžios apribojimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovės G. B. priešieškinį ieškovui G. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, uzufrukto nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovo G. B. reikalavimą dėl laikino motinos G. B. valdžios apribojimo atmetė. Atsakovės G. B. reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo atmetė. Nustatė nepilnamečio G. B. , gim. 2000-03-02, gyvenamąją vietą su motina G. B. Lietuvos Respublikoje. Nustatė G. B. bendravimo su sūnumi G. B. grafiką:

- kas antrą savaitgalį tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį vakare iki 20 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

- vaiko tėvas praleidžia su vaiku iki vieno mėnesio savo kasmetinių atostogų, prieš mėnesį apie šias atostogas informuodamas vaiko motiną;

- tėvas turi teisę savaitės darbo dienomis lankyti G. B. mokykloje be teisės jį pasiimti iš mokyklos teritorijos, išskyrus atvejus, kai motina G. B. duoda sutikimą, kad ieškovas pasiimtų vaiką ir iki 19 val. vakaro grąžintų vaiką į vaiko gyvenamąją vietą.

- Antrą Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną vaiko tėvas 11 val. 00 min. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20 val. 00 min. grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą.

- Kiekvienais metais kovo trečią dieną tėvas keturias valandas bendrauja su vaiku, laisvu nuo mokymosi mokykloje laiku.

Išaiškino, kad G. B. tik pats tiesiogiai išreikšdamas tėvui G. B. savo nuomonę žodžiu, kad nenori matytis su tėvu, turi teisę atsisakyti su juo matytis.

Priteisė iš atsakovo G. B. nepilnamečio G. B. , gim. 2000-03-02, išlaikymui po 1 MMA (LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga), kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2008-05-30 iki vaiko pilnametystės. Paskyrė (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtas pinigines lėšas. Nustatė šalių nepilnamečiui sūnui G. B. ir jo motinai G. B. uzufruktą G. B. butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Teismas, nustatęs, jog šalių vaikas gimė jo tėvams jau nutraukus santuoką ir nuo pat gimimo vaikas praktiškai visą laiką gyveno su mama, kuri, sūnumi rūpinasi tinkamai pagal galimybes, gyvenamoji aplinka berniukui yra įprasta, pažįstama, vaikas turi atskirą kambarį, netoliese lanko mokyklą, tur kiemo ir mokyklos draugų, vaiko nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų įtakojama tėvų, nėra laisvai išreikšta, padarė išvadą, jog gyvenimas su motina nedaro vaikui žalos, dėl kurios įprastos gyvenamosios vietos keitimas būtų pateisinamas ir būtinas, vaiko perkelimas iš esamos gyvenamosios aplinkos į kitą pakenktų vaiko interesams, todėl nustatė vaiko gyvenamąja vietą su motina, užtikrindamas tėvo bendravimą su sūnumi.

Teismas šalių prašymu nustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas konstatavo, jog atsakovas (tėvas) rūpinasi sūnumi, lanko jį mokykloje, nori bendrauti su sūnumi, stengiasi būti geras tėvas, nori praleisti laisvalaikius, atostogas su sūnumi, todėl riboti nuolatinį maksimalų vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu pagrindo nėra. Įrodymų, jog vaiko nakvynė pas tėvą kas antrą savaitgalį pažeistų vaiko interesus, nėra. Teismas nurodė, jog atsakovės prieštaravimai dėl tėvo bendravimo su vaiku neturi įtakoti nustatytos teismo bendravimo tvarkos keitimo ar visiško jos ignoravimo.

Teismas, atsižvelgdamas į gerą ieškovo turtinę padėtį, sprendė, kad jo mokamas išlaikymas sūnui gali būti didesnis negu būtinas minimalių vaiko poreikių tenkinimui, ir įvertinęs tai, kad ieškovas sutiktų mokėti vaikui 500-600 Lt dydžio išlaikymą, nors bylos nagrinėjimo metu parodė, jog jo teikiamas išlaikymas vaikui per mėnesį sudaro 1 000 – 1 200 Lt, neturėdamas galimybės objektyviai absoliučiai tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymo išlaidas, teismas sprendė, jog priteistinas 1 MMA dydžio išlaikymas per mėnesį vaikui.

Teismas atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes atsakovė neįrodė, jog išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, nustatė uzufruktą butui, kuriame vaikas iki šiol gyveno, o ne ieškovo nurodytam vieno kambario butui, kuris, teismo vertinimu, pablogintų vaiko gyvenimo sąlygas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prieštaringai vertino byloje esančius įrodymus, kai kurių įrodymų nevertino, iš kurių matyti, kad vaiką sieja glaudus ryšys su tėvu, jis džiaugiasi tėvu, o apie motiną yra neigiamos nuomonės, su tėvu būdamas berniukas ramus, jam saugu su tėvu, o apie motiną kalba nerimastingai, o teismo posėdyje vaikas nurodė, jog nori gyventi su tėvu. Taigi vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas nepadarys jam žalos.

Teismas turėjo kritiškai vertinti paskirtą vaiko psichologinę ekspertizę, nes joje nebuvo aiškinamasi apie vaiko ir jo tėvo santykius, taip pat ieškovo žmonos ir vaiko santykius, konfliktiniai santykiai galėjo būti nustatyti ir aprašyti tik remiantis atsakovės teiginiais.

Teismo nustatyta su vaiku bendravimo tvarka neįgyvendinama, nes ieškovo kaip tėvo teisės pažeistos, dėl bendravimo su juo vaikas turės išreikšti nuomonę žodžiu, o tokiu būdu sudaroma akivaizdi galimybė atsakovei piktnaudžiauti savo motinos valdžia.

Kadangi vaiko poreikiams užtenka 1 000 Lt, o atsakovė negali būti atleista nuo prievolės išlaikyti vaiką, sūnaus išlaikymui turėtų būti skiriama po 500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas G. B. ir atsakovė G. B. sudarė santuoką 1993 m. lapkričio 26 d. 1999 m. liepos 21 d. šalių santuoka buvo nutraukta (t 1, b.l. 62). Po santuokos nutraukimo 2000 m. kovo 2 d. gimė šalių sūnus G. B. (t 1, b.l. 14). Atsakovė su sūnumi nuo pat jo gimimo gyvena keturių kambarių bute (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l. 38, 50). Teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovui nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka (t 1, b.l. 9). 2007-03-26 ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo G. B. reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo atmetė ir tenkino atsakovės G. B. priešieškinį – nustatė sūnaus gyventąją vietą su pastarąja. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs vaiko išsakytą nuomonę, kad jis nori gyventi tiek su tėvu, tiek su motina (t 2, b.l. 173), o taip pat teismo paskirtos psichologinės ekspertizės išvadas, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)s išreiškė norą gyventi su motina, nors ekspertė nurodo, kad vaikas sąmoningai ir laisvai išreikšti nuomonės dėl bendravimo ir santykių su tėvais negali (t 3, b.l. 36), vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su motina (t 3, b.l. 132), bei į tai, kad gyvenimas su motina - įprastos vaikui jo gyvenimo sąlygos. Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms keisti nepilnamečiam vaikui jam įprastą gyvenimo vietą ir būdą nėra pagrindo, kadangi nesant neigiamų vakui bei jo auklėjimui faktorių, perkėlimas į kitą gyvenamąją aplinką, kur be tėvo gyvena ir jam svetimi žmonės, pakenktų vaiko interesams. Teismas priimdamas šioje dalyje nurodytą sprendimą vadovavosi Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 d. nuostatomis, todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad šios nuostatos buvo pažeistos.

Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ir nevertinti kartu su kitais įrodymais psichologinę ekspertizę, kaip nurodo apeliantas, nes nėra duomenų, kad ekspertizė atlikta netinkamai ar jos išvados neatitinka kitų įrodymų. Savo išvadą ekspertė D.Čekuolienė patvirtino ir teismo posėdyje jos apklausos metu. Ji nurodė, kad vaikas gyvendamas pas motiną jaučiasi saugus. Nors motinos elgesys dėl jos patiriamos stresinės situacijos yra žalingas vaikui, tačiau nėra dramatiškas. Pats ieškovas kaltas dėl tokios atsakovės stresinės būklės, nes būtent dėl jo veiksmų atsakovė bijo, jog iš jos bus atimtas vaikas, kurį augina nuo gimimo, nes būtent jis inicijavo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo procesą.

Teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų R.B. ir J.B. parodymais apie tai, jog atsakovė nesirūpina vaiku ir jo neprižiūri, nes šie įrodymai neatitinka kitų byloje surinktų priešingų įrodymų apie tai, jog atsakovė vaiku rūpinasi ir jį prižiūri tinkamai, o būtent, Vaikų teisių apsaugos tarnybos buities tyrimo aktams (t 1, b.l. 71-72, t 2, b.l. 157-158, t 3, 131), liudytojos B.A. – vaiko klasės auklėtojos parodymams (t 3, b.l.147-148). Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl minėtų apelianto liudytojų parodymų vertinimo.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad darželio auklėtojos G. nurodymas, kad G. dažnai nelankė darželio, tačiau apie savo tėvą jis nuolat kalbėdavo, niekaip negali įtakoti priimto teisėto ir pagrįsto sprendimo, nes darželio nelankymas gali būti sąlygotas labai įvairių priežasčių, viena iš jų - vaiko liga, arba tėvų turimas laisvas laikas, tai nereiškia, kad nustatyta gyvenamoji vieta su motina neatitinka ar pažeidžia vaiko interesus, ir kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas dėl tokių pačių priežasčių negalės nelankyti darželio. Teismas savo sprendime nėra konstatavęs, kad vaiko buvimas su tėvu pažeidžia vaiko interesus, ar kitaip negiamai įtakoja vaiką, todėl ta aplinkybė, kad vaikas noriai bendrauja su tėvu ir dažnai kalba apie jį yra normali tėvo ir vaiko normalių santykių išraiška, tačiau ši aplinkybė nėra priežastis keisti vaikui nusistovėjusią ir pastovią jo gyvenamąją vietą.

Teismo nustatyta bendravimo ieškovo su vaiku tvarka taip pat atitinka tiek vaiko, tiek tėvo interesus. Teismas pagrįstai konstatavo vaiko prioritetinį interesą bendrauti jo pasirinkimu daugiau ar mažiau su vienu iš tėvų, o taip pat atsižvelgė ir į tėvo interesus ir teises vienodai bendrauti su vaiku, parinko optimaliausią bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokslu bei jo turimas atostogas ir laisvas nuo mokslo ir kitų užsiėmimų dienas, o taip pat atsižvelgdamas, kad motina, kaip ir tėvas turi vienodą teisę bendrauti su vaiku ne tik darbo dienomis bet švenčių ir laisvų dienų metu. Apeliacinio skundo argumentas, kad tokia tvarka neįgyvendinama, nepagrįstas, nenurodyti motyvai, todėl kolegija jų aptarti neturi galimybės.

Apelianto argumentas dėl netinkamo uzufrukto nustatymo, jog atsakovė negalės išlaikyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra teisiškai nereikšmingas nustatant uzufruktą, todėl teismas nustatydamas uzufruktą, pagrįstai vertino ne šią aplinkybę, o vaiko interesus. Keičiant teismo nustatytą uzufruktą iš keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), į vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų bloginamos vaiko gyvenimo sąlygos, teismas tinkamai taikė Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas. Sprendžiant, į kurį iš ieškovo nurodytų butų nustatyti uzufruktą, yra svarbi ta aplinkybė, kad teismo pasirinktas butas yra vaiko įprasta gyvenamoji vieta, jis gyvena jame nuo gimimo. Ieškovas palikdamas šeimą ir išeidamas gyventi kitur, sūnų su buvusia žmona paliko gyventi būtent šiame bute.

Netenkintinas apelianto skundas ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas nustatė tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį ir atsižvelgęs į tai, jog ieškovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį, visiškai pagrįstai priteisė iš jo išlaikymą 800 Lt. Teismas motyvavo, kodėl negali tiksliai nustatyti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes abi šalys tam neteikia tikslių įrodymų, atsakovė teigia, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 2 000 Lt, ieškovas nurodė, kad jis vaiko išlaikymui iki bylos nagrinėjimo teime teikdavo apie 1 000-1 200 Lt, todėl teismas įvertinęs tokias aplinkybes pagrįstai sprendė, kad vaiko išlaikymui iš tėvo pusės tikslinga priteisti 800 Lt. Teismas be jokio pagrindo šią jo priteistą sumą susiejo su vienu iš pajamų dydžiu MMA (minimalia mėnesine alga), toks susiejimas su teismo parinktu dydžiu neatitinka nei Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 d. numatytų priteistinų išlaikymo formų, o taip pat formuojamos teisminės praktikos, todėl nekeičiant teismo sprendimo šioje dalyje, jis tikslintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, jį patikslinti - priteistą nepilnamečiui G. B. išlaikymą po 1 MMA kas mėnesį nurodyti pinigine išraiška ir šioje dalyje sprendimą suformuluoti taip:

priteisti iš atsakovo G. B. , a.k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. B. , gim. 2000-03-02, išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką po 800 Lt, pradedant mokėti nuo 2008-05-30 iki vaiko pilnametystės.