Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam P.N., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P.N. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P.N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., 22 str. 1d. 178 str. 2d., ir nuteistas: pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. - 7 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. - 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-02-21 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M.K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P.N. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su M.K., 2006 m. gruodžio mėn. 15 d. laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val., (duomenys neskelbtini), Jonavos r., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, nulauždami dvi pakabinamas garažo vartų spynas, pasikėsino įsibrauti į patalpą – V.S. priklausantį garažą Nr. 31, bei pagrobti jame buvusį svetimą turtą – V.S. priklausantį benziną, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios - nepavyko išlaužti garažo vartų.

Taip pat P.N. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su M.K., 2006 m. gruodžio mėn. 15 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), Jonavos r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, atplėšdami garažo vartų skardą, pasikėsino išlaužti garažo vartus ir įsibrauti į B.Š. priklausantį garažą Nr. 37, bei pagrobti B.Š. priklausantį benziną, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios - nepavyko išlaužti garažo vartų.

Nuteistasis P. N. apeliaciniu skundu prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-11-16 nuosprendį panaikinti jo atžvilgiu bylą nutraukti. Nurodė, kad nukentėjusieji V.S. ir B.Š. neturėjo nuosavybės teisės į garažus, todėl jie negali būti pripažinti nukentėjusiaisiais, kas reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti ir pasikėsinimo pagrobti jų turtą. Jokie bylos duomenys nepagrindžia šių nukentėjusiųjų turtinių teisių į kaltinime nurodytus garažus. Be to, registruoto nekilnojamojo turto duomenų bazėje nurodoma, kad tie garažai yra nugriauti. Tai reiškia, kad jie negali būti privatizuoti ir kitaip jais disponuojama. Todėl nukentėjusieji negalėjo laikyti savo turto jiems nepriklausančiuose garažuose.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo P.N. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, tačiau neteisingai išsprendė bausmių bendrinimo pagal BK 64 str. nuostatas klausimą.

Apeliantas iš esmės neginčija savo įsibrovimo veiksmų bendrininkų grupėje į kaltinime nurodytas patalpas, tačiau ginčija teismo vertinimą, manydamas, jog negali būti nuteistas už pasikėsinimą pagrobti turtą, kuris neva buvo neteisėtai laikomas neaiškios nuosavybės formos garažuose. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 4d.). Todėl teisėjų kolegija analizuoja P. N. inkriminuotų nusikaltimų sudėčių buvimą jo veikoje.

P. N. buvo kaltinamas ir jo atžvilgiu byla buvo nagrinėjama tik dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą faktų. Į nagrinėjimo teisme ribas neįėjo svetimo turto sugadinimo epizodai. Taigi vagystės dalykas buvo svetimas ir kaltinamajam P. N. nepriklausantis turtas, t.y. daiktas, turintis vertę ir fizinius parametrus – nukentėjusiems V.S. ir B.Š. priklausantis benzinas. Tai, kad garažuose laikomas benzinas nepriklausė kaltinamajam ir jam buvo svetimas, P. N. tai žinojo, nes neturėjo jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą benziną. Nežiūrint to, kaltinamasis su bendrininku vis tiek turėjo tikslą svetimą turtą neteisėtai užvaldyti ir atliko teismo nustatytus objektyviuosius veiksmus: nulaužė dvi pakabinamas garažo Nr. 31 vartų spynas bei atplėšė garažo Nr. 37 vartų skardą. Tai rodo, kad bendrininkai turėjo tyčią neteisėtai užvaldyti svetimą turtą (benziną), pradėjo daryti objektyviuosius veiksmus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes nepavyko išlaužti garažų vartų. Tai reiškia, kad P. N. veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, už ką taip pat yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir bylą nutraukti.

Apylinkės teismas taip pat teisingai ir pagrįstai nustatė, kad P. N. siekė pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą – garažą, kas sunkina jo baudžiamąją atsakomybę. Įsibrovimas šiuo atveju buvo atviras neteisėtas patekimas į patalpą, įveikiant kliūtis (siekiant išlaužti garažo vartus). Patalpa – tai uždara erdvė, statinys su stogu ir specialiu įėjimu, skirtas materialinėms vertybėms (šiuo atveju - benzinui) laikyti. Taigi garažai, į kuriuos P. N. su bendrininku siekė neteisėtai įsibrauti sudaro „patalpos“ požymį. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kam ši patalpa priklauso nuosavybės teise – nukentėjusiems, valstybei, savivaldybei ar tretiesiems asmenims. Tai turėtų reikšmės tik tuo atveju, jeigu byla būtų nagrinėjama dar ir dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo epizodų, nes reikėtų nustatyti kam dėl to realiai buvo padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Nagrinėjamoje byloje šie klausimai neiškilo. Nustatant nusikaltimo sudėties subjektyvinę pusę – kaltinamojo tiesioginės tyčios turinį, atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkas suprato, jog įsibrauna į ne jam priklausančias patalpas, tikslu pagrobti svetimą turtą ir to siekia. P. N. baudžiamajai atsakomybei kilti neturi teisinės reikšmės ir tai, kaip minėti garažai įforminti oficialiuose dokumentuose. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl vagystės faktų, neprivalo tirti garažų nuosavybės teisinės formos atsiradimo pagrindų ir kitų klausimų, nesusijusių su kaltinamojo kaltės nustatymu. Tai reiškia, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes nepaneigia jo kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. N. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nes šių nusikaltimų sudėtys yra jo veikoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjimo teisme metu prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą buvo gautas Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendis, priimtas apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio. Šiuo Kauno apygardos teismo 2007-11-06 nuosprendžiu buvo pakeistas Kauno rajono apylinkės teismo 2007-08-28 nuosprendis ir kitaip išspręsti P. N. paskirtų bausmių bendrinimo tarpusavyje bei skirtingais nuosprendžiais klausimai. Tai reiškia, kad nuosprendis P. N. atžvilgiu dėl pritaikytų bausmių bendrinimo taisyklių bei galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, teistumo, taip pat dėl kito kaltinamojo – M.K. galutinės subendrintos bausmės paskyrimo ir teistumo įsiteisėjo 2007-11-06 d. Kauno apygardos teismui priėmus ir paskelbus nuosprendį, priimtą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Šis įsiteisėjęs nuosprendis turi įtakos P. N. ir M. K. bausmių, paskirtų skundžiamu Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-11-16 nuosprendžiu, klausimų išsprendimui bei bausmių vykdymui. Kadangi Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, priimtu apeliacine tvarka išnagrinėjus kitą bylą, BK 64 str. pagrindu jau buvo subendrinta bausmė su Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-02-21 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tai dar kartą bendrinti pastaruoju nuosprendžiu paskirtą bausmę su skundžiamu 2007-11-16 nuosprendžiu paskirta bausme negalima, nes tai būtų nuteisimas antrą kartą už tą pačią veiką. Dėl to apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės bendrinimo pagal BK 64 str. nuostatas naikinama.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl P.N. paskirtos subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bendrinimo pagal LR BK 64 str. 1d., 3d. nuostatas su Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-02-21 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nustatyti, kad P.N. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, paskirta atlikti pataisos namuose.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.