- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-63-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01423-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui K. K. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 7 670,74 Lt skolą ir delspinigius už žemės nuomą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-06-06 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-616 ir 2005-05-11 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-527 pagrindu atsakovas naudojosi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2005 m. iki 2008 m. už naudojimąsi minėtais žemės sklypais atsakovas sumokėjo tik dalį mokėtino mokesčio, o liko nesumokėjęs ieškovei 7 404,19 Lt nuomos mokesčio ir 266,55 Lt delspinigių (b .l. 2-6, 82-84).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimus, nurodydamas, jog jis 2005 m. spalio mėnesį gavo ieškovės pranešimus apie apskaičiuotą 1 949,54 Lt žemės nuomos mokestį už abu žemės sklypus, 2006 m. lapkričio mėnesį pranešimą dėl bendrai 3 576,56 Lt nuomos mokesčio. Atsakovo teigimu, pranešimuose nurodytus mokesčius sumokėjo. 2007 m. spalio mėnesį atsakovas gavo ieškovės pranešimą dėl 1 935,06 Lt nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį Subačiaus g. 26, Vilniuje, bei dėl 1 641,49 Lt nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjimo. Atsakovas sumokėjo 1 935,06 Lt nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o mokestį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašė ieškovės perskaičiuoti, tačiau ieškovė perskaičiavimo nepateikė. Pasak atsakovo, jis sumokėjo ieškovei nuomos mokestį pagal jos pateiktus pranešimus, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pastaroji reikalauja prisiteisti papildomas sumas. 2007-10-11 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos faktas buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Žemės sklypo nuomos sutartyje numatyta, kad ji galioja iki nuomos objekto įtraukimo į privatizavimo programą. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas įtrauktas į privatizavimo programą 2008-02-11, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio už visus 2008 metus yra nepagrįstas. Be to, ieškovė nėra pateikusi aiškaus skolos bei delspinigių paskaičiavimo (b. l. 58-59).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad už 2005 metais naudotus valstybinės žemės sklypus atsakovui buvo apskaičiuotas 2 568,58 Lt nuomos, mokestis, kurį atsakovas padengė iš dalies, sumokėdamas 1 949,54 Lt. Todėl susidarė 619,04 Lt nuomos mokesčio nepriemoka ir 22,29 Lt delspinigiai. 2006 m. atsakovas sumokėjo dalį nuomos mokesčio už 2006 metus. Minėto mokesčio dalis buvo nuskaičiuota nuomos mokesčio už 2005 metus nepriemokai ir delspinigiams padengti. Bendra atsakovo nuomos mokesčio nepriemoka už 2005-2008 metus yra 7 670,74 Lt. Pasak atstovės, pirminiuose atsakovui siųstuose pranešimuose nurodyti nuomos mokesčiai apskaičiuoti per maži, todėl ieškovė perskaičiavusi nuomos mokesčius išsiuntė atsakovui pakartotinius pranešimus dėl likusių sumų sumokėjimo (b. l. 112-113).
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti bei nurodė, kad ieškovė nepateikė aiškių skolos ir delspinigių susidarymo paskaičiavimų. Pabrėžė, kad būtent pranešimas dėl nuomos mokesčio apmokėjimo yra pagrindas sumokėti nuomos mokestį, todėl atsakovas, gavęs tokius pranešimus, minėtą prievolę jau yra įvykdęs. Nuomos sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukta dar 2007-07-31, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja priteisti skolą (b. l. 113-114).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-22 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo K. K. ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai 957,54 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (957,54 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovo K. K., naudai 875,20 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo K. K. valstybės naudai 68 Lt byloje mokėtino žyminio mokesčio ir pašto išlaidų. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovas 2005-05-11 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-527, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisija 2008-02-11 posėdžio metu nutarė įtraukti pastatus bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), į privatizavimo programą (b. l. 68-69). Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3.-8910-(01) 2005-05-11 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2005-527 buvo nutraukta (b. l. 16). 2005-06-06 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-6/6 atsakovui buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Ieškovės pateiktame pranešime dėl nuomos mokesčio už 2005 metus nurodyta, kad už abiejų žemės sklypų nuomą mokėtinas mokestis yra 2 568,58 Lt (b. l. 7), pranešime dėl nuomos mokesčio už 2006 metus nuomos mokesčio suma nurodyta kaip 4 637,77 Lt (b. l. 8), pranešime dėl nuomos mokesčio už 2007 metus nuomos mokesčio suma įvardinta 3 956,82 Lt, o pranešime dėl nuomos mokesčio už 2008 metus nuomos mokesčio suma – 1 747,83 Lt (b. l. 10). Tuo tarpu atsakovo pateiktuose ieškovės paruoštuose mokėjimo pranešimuose nurodyta, kad žemės sklypų nuomos mokestis už 2005 metus yra 1 949,54 Lt (b. l. 64), už 2006 metus – 3 576,56 Lt (b. l. 66), už 2007 metus – 3 576,55 Lt (b. l. 67). Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius 1 949,54 Lt ir 3 576,56 Lt sumų sumokėjimą (b. l. 65-66). Ieškovė 2005-2007 metais pateikė atsakovui pranešimus dėl bendrai 9 102,65 Lt nuomos mokesčio sumokėjimo. Atsakovo teigimu, jis sumokėjo iš viso 7 461,16 Lt, pateikė teismui 5 526,10 Lt sumos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, tuo tarpu ieškovė neneigė, kad atsakovas yra sumokėjęs jo nurodytą sumą (7 461,16 Lt). Vadinasi, atsakovas sumokėjo ieškovei 7 461,16 Lt pagal 2005-2007 metais pateiktus pirminius pranešimus, išskyrus 2007 metų nuomos mokestį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ieškovė atsakovo prašymu neperskaičiavo nuomos mokesčio. Vėliau ieškovė, nustačiusi atsakovo mokėtinų nuomos mokesčių paskaičiavimo netikslumus, perskaičiavo nuomos mokesčio sumas ir parengė atsakovui naujus mokėjimo pranešimus už 2005-2008 metais kartu su delspinigiais mokėtiną nuomos mokestį, sudarantį 7 670,74 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovui pripažinus, kad jis nėra sumokėjęs nuomos mokesčio už 2007 metais naudotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikytina, kad jis turi pareigą sumokėti 957,54 Lt sumą (pagal vėlesnį pranešima, b. l. 9) ieškovei. Teismas sprendė, kad atsakovas gavęs ieškovo pranešimą apie mokėtiną mokestį, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovė teisingai paskaičiavo žemės nuomos mokestį, bei, kad jį sumokėjęs, atsakovas pilnai įvykdys savo, kaip nuomininko prievolę. Teismas pripažino, kad nustačius atsakovo pareigą sumokėti ieškovei jos vėliau pareikalautas papildomas nuomos mokesčio sumas, būtų pažeistas Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintas atsakovo teisėtų lūkesčių principas. Atsakovas, sumokėjęs ieškovei 7 461,16 Lt nuomos mokestį pagal 2005-2007 metais pateiktus pirminius pranešimus (išskyrus 2007 metų nuomos mokestį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), pilnai įvykdė savo kaip nuomininko pareigą sumokėti už nuo 2005 m. iki 2007 m. suteiktas nuomos paslaugas pagal 2005-05-11 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-527 bei už nuo 2005 iki 2006 metų suteiktas nuomos paslaugas pagal 2005-06-06 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-6/6. 2005-05-11 Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N01/2005-527 numatyta, kad sutartis galioja iki nuomos objekto įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą (b. l. 11, Sutarties 2 p.), todėl Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijai 2008-02-11 posėdžio metu nutarus įtraukti pastatus bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), į privatizavimo programą, minėta sutartis nustojo galioti ir ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovą mokėti žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą iki 2008-07-14, už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 metais nuomos sutartis galiojo tik kiek daugiau nei dvejus mėnesius, vadinasi ir nuomos mokestis galėjo būti apskaičiuotas tik už tokį laikotarpį. Kadangi ieškovė nepateikė teismui detalaus nuomos mokesčio paskaičiavimo, iš kurio galima būtų nustatyti 2008 metų nuomos laikotarpiu naudoto žemės sklypo nuomos mokestį, teismas padarė išvadą, kad toks mokestis negali būti priteistas. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 6 713,20 Lt (7 670,74 – 957,54) įsiskolinimo už žemės nuomą priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-04-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais, t. y. 6 713,20 Lt už 2006 – 2008 m. laikotarpį bei priteistos 875,20 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti Vilniaus miesto savivaldybės naudai 6 713,20 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už 2006 – 2008 m. laikotarpį bei 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Taip pat apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 326,53 Lt bylinėjimosi išlaidų Vilniaus miesto savivaldybės naudai, patirtų už 2011-02-01 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad:
1. Valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklėmis. 2005-05-11 Sutarties 9 p. buvo numatyta žemės sklypo dalies indeksuota kaina (vertė) – 199 752 Lt. Žemės sklypo dalies indeksuota kaina nesikeitė per visą žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Mokesčio dydis yra gaunamas apmokestintos sklypo dalies vertę dauginant iš žemės nuomos mokesčio tarifo (2003-10-01 Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 3 p.). 2003-10-01 Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 4.2. punkte nustatytas žemės nuomos mokesčio tarifas, taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms yra 1,5 %, taigi 199 752 Lt * 1,5 % = 2 996,28 Lt (t. y. valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už vienerius naudojimosi valstybinės žemės sklypo dalimi metus). Būtent anksčiau nurodyto dydžio žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas atsakovui K. K. už naudojimąsi valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi. Žemės nuomos mokesčio dydis yra apskaičiuotas vadovaujantis teisės aktų, sutarčių nuostatomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Laikytina, kad K. K. buvo žinoma, nuo kokios žemės sklypo dalies vertės jam yra skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, todėl atsakovas negalėjo tikėtis, jog nuo mažesnės vertės (t. y. 129 004,38 Lt) pagal anksčiau atsakovui siųstus pirminius pranešimus apskaičiuotas žemės nuomos mokestis yra teisingas ir vėliau pareikalautos (2011-01-11 atsakovui išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybės priminimas „Dėl žemės mokesčio“) sumokėti papildomos nuomos mokesčio sumos (pažymėtina, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimo Nr. 01A-41-87 3 punktu, pasibaigus mokėjimo terminams, papildomai apskaičiuotos sumos turi būti sumokamos per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos) neturi būti mokamos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad nustačius atsakovui pareigą sumokėti ieškovei jos vėliau pareikalautas papildomas mokesčio sumas, būtų pažeistas CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas atsakovo teisėtų lūkesčių principas. Traktavimas, jog atsakovui nekyla pareiga mokėti papildomai apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio, reikštų sudarytos žemės nuomos sutarties sąlygų pažeidimą ir netinkamą sutarties vykdymą bei prioritetinį atsakovo vertinimą palyginus su kitais to paties mokesčio mokėtojais. Be to, tai lemtų valstybinės žemės naudojimo atlygintinumo principo bei viešojo intereso pažeidimą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl 2005-05-11 Sutarties galiojimo pabaigos aiškinimo. Apeliantė nurodė, kad teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų – 2008-07-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-8910-(01), kuriuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2005-05-11 žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, taip pat VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Nr. 44/405081), iš kurio aiškiai matyti, jog sudarytos žemės nuomos sutarties išregistravimo pagrindas yra būtent minėtas įsakymas, o ne Privatizavimo komisijos 2008-02-11 protokolas ar kitas dokumentas. Taigi būtent iki 2008-07-14 buvo skaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis, žemės nuomos sutartis nebuvo nutraukta ir galiojo, dėl to buvo pagrindas skaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį ir už 2008 m. (t. y. už septynis 2008 metų mėnesius). Teismas, apskaičiuodamas mokėtiną žemės mokestį, turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Nr. 44/405081) duomenimis, kurie nėra nuginčyti, todėl teisingi.
2. 2005-06-06 Sutarties 9 p. buvo numatyta žemės sklypo dalies indeksuota kaina (vertė) – 109 433 Lt. Todėl atsakovui buvo skaičiuojamas 1 641,49 Lt (109 433 Lt * 1,5 %) valstybinės žemės nuomos mokestis dydis už vienerius naudojimosi valstybinės žemės sklypu (adresu (duomenys neskelbtini)) metus. Šis mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas iki 2007-07-31 (už 2005 m. priskaičiuota už 6 mėnesius - 820,75 Lt; už 2006 m. – 1 641,49 Lt; už 2007 m. priskaičiuota už 7 mėnesius, t. y. 957,54 Lt). Teismas, sprendimu priteisdamas tik valstybinės žemės nuomos mokestį už 2007 m. (t. y. 957,54 Lt), netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
3. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė nepateikė teismui detalaus nuomos mokesčio paskaičiavimo, iš kurio galima būtų nustatyti 2008 metų nuomos laikotarpiu naudoto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) nuomos mokestį, todėl toks mokestis negali būti priteistas, neatitinka į bylą pateiktų įrodymų turinio.
4. Ieškovė 2011-03-25 rašte nurodė, kad 1 935,06 Lt grynaisiais pinigais iš atsakovo gauta nebuvo, o ieškovė niekada nepripažino ir nesutiko, kad atsakovas yra sumokėjęs 7 461,16 Lt (t. y. 5 526,10 Lt + 1 935,06 Lt), be to, 1 935,06 Lt sumos sumokėjimą įrodančių dokumentų nepateikė ir pats atsakovas. Teismas, netinkamai analizuodamas šalių patiektus dokumentus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės 2011-03-25 raštu pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą priteisimo.
6. Byla nedidelės apimties ir nesudėtingo turinio, todėl advokato teiktos pagalbos išlaidų suma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra mažintina.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą. Atsakovas nurodo, kad:
1. Tai ieškovas pateikinėjo pranešimus apie mokėtiną žemės nuomos mokesčio pinigų sumą, tuo pačiu priskirdamas save prie šio mokesčio administratoriaus. Vilniaus miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kas turėtų preziumuoti, kad jos sprendimai ir pranešimai yra teisėti ir tikslūs.
2. Žemės nuomos sutarčių 9 punktuose, nurodant kokia yra išnuomotos žemės vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, tuoj pat nurodoma, kad nuomotojas turi teisę kas tris metus perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas mokestis. Nuo kada pradėtas to trijų metų termino skaičiavimas, nenurodoma. Taigi, mažesnio paskaičiuoto žemės nuomos mokesčio dydis gali reikšti tik žemės vertės sumažėjimą, o kadangi toks perskaičiavimas daromas be nuomininko žinios, jis neturi pagrindo abejoti jam pateiktame mokėjimo pranešime nurodyta mokėtina žemės nuomos mokesčio sumą. Be to, apeliantė šioje byloje turėjo įrodyti, kad jos papildomai reikalaujama žemės nuomos mokesčio suma yra apskaičiuota teisingai, kad žemės nuomos sutarčių vykdymo metu žemės vertė, nurodyta sutartyse iš tikrųjų nesikeitė.
3. Žemės nuomos sutarčių pabaiga aiškiai apibrėžta dviem terminais: kalendoriniu ir nekilnojamojo turto objekto, kuris randasi šiame žemės sklype, įtraukimu į privatizavimo programą. Tas nurodyta Sutarčių antruose punktuose bei apskrities viršininko įsakymuose, kuriais nutarta išnuomoti žemės sklypus. Sutarčių 18 punktai nuomininką įpareigoja tik įregistruoti žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre. Šių sutarčių išregistravimas, jas nutraukus, yra nuomotojo rūpestis.
4. Nepagrįstas apeliantės reikalavimas primokėti žemės nuomos mokesčio dalį, kuri galimai savo laiku dėl pačios apeliantės darbuotojų kaltės nebuvo tinkamai paskaičiuota, reikalaujant už šias sumas delspinigių, vadinant tai skola ir tampant žmonės po teismus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
2005-05-11 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-527 (toliau – 2005-05-11 Sutartis) atsakovui buvo išnuomotas 1 400 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). 2005-05-11 Sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 2004-07-09 Negyvenamųjų patalpų, statinių ir patalpų nuomos sutarties Nr. 1919 galiojimo laikotarpiui, iki patalpos bus įtrauktos į privatizavimo programą, bet ne ilgiau kaip iki 2009-07-13. 2008-02-11 Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos posėdžio metu nutarta žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į privatizavimo programą (b. l. 68-69). 2008-07-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 2005-05-11 Sutartis buvo nutraukta (b. l. 16). 2005-06-06 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-616 (toliau – 2005-06-06 Sutartis) atsakovui buvo išnuomotas 3 521 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). 2005-06-06 Sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 2004-09-06 Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties Nr. 09-3-562 galiojimo laikotarpiui, iki patalpos bus įtrauktos š privatizavimo programą, bet ne ilgiau kaip iki 2009-09-06. Pati ieškovė pripažįsta, kad 2007-07-31 pasirašytas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas (taigi nutraukta su atsakovu K. K. 2004-09-06 sudaryta Negyvenamųjų patalpų, statinių ir pastatų nuomos sutartis), kuris buvo pagrindu 2005-06-06 Sutarties išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro (Nr. 44/416756) (b. l. 124).
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo, kadangi 2011 m. pradžioje buvo perskaičiuotas atsakovo ieškovui mokėtinas mokestis už valstybinės žemės nuomą ir nustatytas 7 670,74 Lt įsiskolinimas už 2005 – 2008 m. laikotarpį (7 404,19 Lt mokesčio įsiskolinimas ir 266,55 Lt delspinigiai). Atsakovas teigė, kad su ieškovu atsiskaitė pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už 2005, 2006 ir 2007 metus (b. l. 64, 66, 67) išskyrus mokestį už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, kadangi atsakovas prašė ieškovo perskaičiuoti šį mokestį, tačiau ieškovė perskaičiavimo nepateikė. Atsakovas patiekė įrodymus, kad 2005-10-20 sumokėjo 1 949,54 Lt (b. l. 65), 2006-11-14 – 3 576,56 Lt (b. l. 66). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi pirminėmis ieškovo atsakovui pateiktomis sąskaitomis ir nustatė, kad atsakovas ieškovui turi sumokėti tik nuomos mokestį pagal 2005-06-06 Sutartį už 2007 metus (t. y. 957,54 Lt), kadangi atsakovas gavęs ieškovo pranešimą apie mokėtiną mokestį, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovė teisingai paskaičiavo žemės nuomos mokestį, o nustačius atsakovo pareigą sumokėti ieškovei jos vėliau pareikalautas papildomas nuomos mokesčio sumas, būtų pažeistas CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas atsakovo teisėtų lūkesčių principas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
2005-05-11 Sutarties ir 2005-06-06 Sutarties 10 punktuose nurodyta, kad „Nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka“. Nors minėtose Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokia tvarka yra apskaičiuojama valstybinės žemės nuomos mokestis, tačiau iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų pranešimų apie valstybinės žemės nuomos mokestį už 2005, 2006, 2007, 2008 metus (b. l. 7-10), iš atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų pranešimų apie valstybinės žemės nuomos mokestį už 2005, 2006 ir 2007 metus (b. l. 64, 66, 67) ir ieškovo pateiktos atsakovo valstybinės žemės nuomos mokesčio priskaičiavimo ir sumokėjimo lentelės (b. l. 98) matyti, kad šis valstybinės žemės nuomos mokesti apskaičiuojamas apmokestintą sklypo dalies vertę dauginant iš žemės nuomos mokesčio tarifo. Nagrinėjamos bylos atveju sklypo vertė (indeksuota kaina) buvo nurodyta 2005-05-11 Sutarties ir 2005-06-06 Sutarties 9 punktuose (atitinkamai 199 752 Lt ir 109 433 Lt). Žemės nuomos mokesčio tarifas – 1,5 proc. (pagal 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 4.2 punktą). Atsižvelgiant į 2005-05-11 Sutartyje ir 2005-06-06 Sutartyje nurodytas atsakovui išnuomotų žemės sklypų vertes (atitinkamai 199 752 Lt ir 109 433 Lt), įvertinus ieškovo kartu su ieškiniu ir atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktuose pranešimuose nurodytus duomenis, darytina išvada, kad atsakovo pateiktuose pranešimuose visą laiką buvo nurodoma klaidinga žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (ne 199 752 Lt, o 129 004,38 Lt). Šį neatitikimą ieškovas pastebėjo tik 2011 metų pradžioje, todėl tik tada kreipėsi į atsakovą (2011-11-11 ieškovas išsiuntė atsakovui priminimą dėl žemės nuomos mokesčio, b. l. 37). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju ieškovas turėjo pagrindą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną mokestį už valstybinės žemės nuomą, t. y. ieškovas turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą už valstybinės žemės nuomą pagal teisingai atliktą mokesčio apskaičiavimą. Su pirmosios instancijos teismas argumentu, kad nustačius atsakovo pareigą sumokėti ieškovei jos vėliau pareikalautas papildomas nuomos mokesčio sumas, būtų pažeistas CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas atsakovo teisėtų lūkesčių principas, galima būtų sutikti tuo atveju, jeigu nagrinėjamos bylos atveju atsakovas prašytų taikyti ieškinio senatį ir būtų pagrindas ją pritaikyti. Būtent ieškinio senaties taikymas užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumą, t. y. teisėtus lūkesčius. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas prašytų taikyti ieškinio senatį vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, o teismas neturi teisės jos taikyti ex officio (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo vėliau teisingai apskaičiuotą ir pareikalautą sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio sumą.
Vertinant iš atsakovo ieškovei priteistinos valstybinės žemės nuomos mokesčio sumos dydį, pažymėtina, kad pagal ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus atsakovui adresuotus pranešimus apie valstybinės žemės nuomos mokestį už 2005, 2006, 2007 ir 2008 metus (b. l. 7-10), bendra atsakovo mokėtina valstybinės žemės nuomos mokesčio suma yra 12 908 Lt. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 5 526,10 Lt (1 949,54 Lt + 3 576,56 Lt) mokesčio už valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomą. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas ieškovei turi sumokėti 7 381,90 Lt (12 908 Lt – 5 526,10 Lt). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo parengtoje atsakovo valstybinės žemės nuomos mokesčio priskaičiavimo ir sumokėjimo lentelėje patiektas pastabas (b. l. 98), vertina, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktuose atsakovui adresuotuose pranešimuose apie valstybinės žemės nuomos mokestį už 2005, 2006, 2007 ir 2008 metus mokėtino mokesčio suma yra teisingai apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kada nuomos santykiai iš tikrųjų buvo nutraukti, t. y. 2005-05-11 Sutartis buvo nutraukta 2008-07-14 (2008-07-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu (b. l. 16)), o 2005-06-06 Sutartis buvo nutraukta 2007-07-31 (2007-07-31 pasirašius pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 124)). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po to, kai 2008-02-11 Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos posėdžio metu buvo nutarta žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į privatizavimo programą (b. l. 68-69), atsakovas iš tikrųjų nebenuomavo minėto sklypo iš ieškovo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių, kai dėl pačios kaltės buvo vėluojama pateikti mokėjimo pranešimus.
Iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 381,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą“, o pagal to pateis straipsnio 2dalį, „Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai“. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos <...>“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškinys buvo pareikštas (ir dėl to susidarė bylinėjimosi išlaidos) dėl pačios ieškovės kaltės laiku pateikti mokėjimo pranešimus atsakovui, todėl nors ieškinys didžiąja dalimi yra patenkintas, tačiau teismas, nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsisako tenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 326,53 Lt bylinėjimosi išlaidas už 2011-02-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties vykdymą pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai“, tačiau pagal to paties straipsnio 5 dalį „Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos“. Tokiu būdu, vadovaujantis anksčiau nurodytais argumentais, iš atsakovo valstybės naudai taip pat nepriteistina mokėtino žyminio mokesčio ir pašto išlaidų dalis, atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Dėl atsakovo išlaidų advokato teisinei pagalbai teisėjų kolegija sprendžia, kad jų dalis, atitinkanti santykinai mažą atmestą ieškinio reikalavimų dalį, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nepriteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat neturi būti priteista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą pakeisti.
Ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. K. ((duomenys neskelbtini)), ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 111109233, buveinė – Konstitucijos pr. 3, Vilnius) naudai 7 381,90 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 90 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (7 381,90 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.