Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-22 · Administracinė byla Nr. I3-1242-402/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-22
Bylos Nr.
I3-1242-402/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00871-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Druskininkų miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-1242-402/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00871-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 24.6; 24.7; 55.1.1; 57.2 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,atsakovės Druskininkų miesto savivaldybės administracijos atstovui J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Druskininkų miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su 2023-04-17 skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023-03-27 Druskininkų m. savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti pakartotinį daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija, DNSB „(duomenys neskelbtini)“) pirmininko veiklos patikrinimą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundo reikalavimą ir paaiškino, kad jis 2019 m įsigijo butą daugiabutyje Druskininkuose, (duomenys neskelbtini). Daugiabutyje įsteigta DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre adresu (duomenys neskelbtini) įregistruoti 29 butai ir 6 kitos / ūkio paskirties patalpos rūsyje.

Įstojęs į Bendriją pastebėjo, kad jam teikiamos neproporcingo dydžio įmokos pažeidžia jo teises. Bendrijos vadovas S. P. ir buhalterė L. P. savanaudiškais tikslais pažeidžia jo interesus ir teisės aktų reikalavimus, klaidingai apskaičiuodami įmokų dydį Bendrijos nariams. Įmokų dydžio apskaičiavimas tik nuo butų naudingojo ploto naudingas Bendrijos vadovui, jo žmonai buhalterei ir jų giminaičiui, kurie valdo pastato rūsyje esančias 6-ias patalpas, todėl jiems naudinga remtis VĮ Registrų centro pažyma, nes joje rūsio patalpos nepažymėtos kaip savininko valdomas naudingasis plotas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Druskininkų m. savivaldybės administraciją su prašymu atlikti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą, įvertinant, ar Bendrijos vadovas ir buhalterė nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, teikdami neproporcingo dydžio sąskaitas Bendrijos nariams, apskaičiuodami teikiamų Bendrijos nariams sąskaitų dydį tik nuo butų naudingojo ploto, neįvertindami patalpų, esančių pastato rūsyje, iš kurių 6-ias (1A, 1B, 1C, 1D, 1E, 1F) Bendrijos vadovas, jo žmona ir giminaitis valdo asmeninės nuosavybės teise. Prašymą Savivaldybės administracijai pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kur teigiama, kad: „proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji skaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. [...] Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingas plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Priešingas aptariamos teisės normos aiškinimas gali iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 82 straipsnio 5 [...] dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų patalpų bendrojo ploto skaičiavimą“.

Atliktame Bendrijos veiklos patikrinime atsakovė nenustatė pažeidimo teikiant Bendrijos nariams sąskaitas, motyvuodama tuo, kad VĮ Registrų centre esančioje pažymoje 6-ios rūsio patalpos nepriskirtos naudingajam plotui.

Pareiškėjas dėl šios ginčo situacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (toliau – Seimo kontrolierius), buvo surašyta 2022-07-12 pažyma Nr. 4D-2022/2-436, kurioje išdėstytos rekomendacijos. Tačiau atsakovė į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją neatsižvelgė. Atsakovė tokios pačios pozicijos laikosi ir šiandien tvirtindama, kad mokesčius Bendrijos nariams vadovas ir buhalterė apskaičiuoja teisingai ir proporcingumo principas nepažeistas apskaičiuojant mokesčių dydį tik nuo buto naudingojo ploto, esančio VĮ Registrų centro pažymoje.

2023-02-27 dar kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikti pakartotinį DNSB „Druskininkų (duomenys neskelbtini)“ vadovo ir buhalterės veiklos patikrinimą, nes ankstesniame Bendrijos vadovo veiklos patikrinime netirtas galimas teisės aktų pažeidimas, kuris numato proporcingumo principo taikymą apskaičiuojant mokesčius Bendrijos nariams. 2023-03-27 Druskininkų savivaldybės administracija informavo, kad pakartotinis patikrinimas nebus vykdomas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Toks pagrindas yra ir juo atsakovė nesinaudojo pirmojo patikrinimo metu blogai atlikdama patikrinimą. Nenustatė akivaizdaus teisės aktų pažeidimo teikiant neproporcingo dydžio sąskaitas Bendrijos nariams.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka. Jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jo prašymas teismui panaikinti 2023-03-27 atsakovės atsisakymą atlikti pakartotinį pirmininko veiklos patikrinimą yra grindžiamas argumentais, susijusiais su atsakovės atlikto Bendrijos veiklos neplaninio patikrinimo rezultatu, kuris buvo įformintas 2022-02-08 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktu Nr. DNVP-1 (toliau – Patikrinimo aktas). Pareiškėjas atsakovei iki neplaninio patikrinimo pradėjimo pateikė keturis skundus: 2021-10-11, 2021-10-15, 2021-10-21, 2021-11-03.

Skundų pagrindu atsakovė 2021-11-09 įsakymu Nr. V35-1104 „Dėl neplaninio daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo“ pradėjo Bendrijos veiklos neplaninį patikrinimą. 2021-11-04 raštu Nr. S12-3519 „Dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos“ informavo pareiškėją apie pradedamą Bendrijos pirmininko veiklos neplaninį patikrinimą.

Neplaninis patikrinimas užbaigtas Patikrinimo akto surašymu. Patikrinimo aktas įteiktas Bendrijos pirmininkui rekomendacijoms vykdyti. Po Patikrinimo akto surašymo atsakovė kontroliavo, kaip vykdomos rekomendacijos. Bendrijos pirmininkui neįvykdžius vienos iš atsakovės pateiktų rekomendacijų (iki nustatyto termino nesušaukus Bendrijos narių visuotinio susirinkimo), 2022-06-28 surašytas Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. SAVAD-15-ANR_N-7-2022 ir skirta nuobauda – įspėjimas.

Atsakovė 2022-02-11 raštu Nr. S12-497 „Dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos“ informavo pareiškėją, kad Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimas baigtas ir pateikė informaciją apie Bendrijos pirmininkui pateiktas rekomendacijas. Pareiškėjas nesutiko su Patikrinimo aktu ir nuolat atsakovei teikė raštus dėl pateiktos informacijos apie atliktą neplaninį Bendrijos pirmininko veiklos tyrimą ir Bendrijos pirmininkui pateiktas rekomendacijas, kurie detaliai nurodyti ir analizuoti atsakovės pateiktame atsiliepime į skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2023-02-27 pateikė dar vieną prašymą atsakovei, kuriuo prašė jos atlikti pakartotinį Bendrijos vadovo veiklos už 2015–2022 m. patikrinimą. Atsakovė 2023-03-28 raštu Nr. S12-918 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, pateikė motyvuotą atsakymą (toliau – Skundžiamas aktas), kuriame pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su 2023-02-27 prašymu nepateikėte naujų objektyvių duomenų apie Bendrijos pirmininko veiksmus ar neveikimą, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, pakartotinai tikrinti pirmininko veiklą motyvuotų argumentų nėra ir neplaninis patikrinimas nepradedamas.

Kartu su Skundžiamu aktu pareiškėjui pakartotinai pateiktas atsakovės 2022-02-11 raštas Nr. S12-497 „Dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos“ ir atsakovės 2022-12-14 raštas Nr. S12-3917 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kurie pareiškėjui buvo teikti anksčiau. Pareiškėjas neskundė nė vieno atsakovės jam pateikto atsakymo, išskyrus 2023-03-28 atsakymą, nors visi prašymai ir atsakymai susiję su tuo pačiu pareiškėjo kvestionuojamu įmokų apskaičiavimo Bendrijos nariams klausimu.

Taigi, šios bylos ginčo dalyko esmė yra ne Skundžiamas atsakovės aktas, kuriuo atsisakyta atlikti pakartotinį Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą, o pareiškėjo nesutikimas su Patikrinimo aktu; civiliniai santykiai tarp pareiškėjo ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Bendrijos nariams nustatytų įmokų ir jų apskaičiavimo.

Kaip matyti iš pateikiamo Patikrinimo akto, patikrinimo metu nebuvo nustatyta Bendrijos valdymo organų padarytų pažeidimų apskaičiuojant įmokas, mokamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

Tarp pareiškėjo ir Bendrijos yra kilęs ginčas dėl Bendrijai mokamų įmokų ir jų apskaičiavimo, o ne dėl Skundžiamo akto, kuriuo atsisakyta atlikti pakartotinį Bendrijos veiklos patikrinimą. Pareiškėjo netenkino atlikto Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimo rezultatas, jis ir po atlikto patikrinimo teigia, kad Bendrijos nariams mokėtinos įmokos buvo skaičiuojamos netinkamai ir pažeidžiant įstatymus. Tai patvirtina, kad ginčas (ginčo dalykas) nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Tuo pagrindu administracinė byla nutrauktina, pareiškėjui išaiškinant jo teisę kilusį ginčą spręsti kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.

Atsiliepimas

Teismų praktikoje patikrinimo aktas yra laikomas pasekmių nesukuriančiu dokumentu, o Administracijos įgaliojimai yra apriboti teise inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl, vadovaujantis suformuota ir atsiliepime nurodyta teismų praktika, Patikrinimo aktas laikomas pasekmių nesukuriančiu dokumentu ir Skundžiamas aktas, kuriuo atsisakyta pradėti Bendrijos veiklos patikrinimą, kuris, jeigu ir būtų inicijuotas, baigtųsi patikrinimo akto surašymu, taip pat negali būti laikomas pareiškėjui pasekmes sukuriančiu dokumentu. Atitinkamai Skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Bendrijos įstatų 47 punktas numato, kad Bendrijos pirmininkas kontroliuoja tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įmokų surinkimą iš daugiabučio namo patalpų savininkų, teikia pasiūlymus skolų administravimu užsiimančioms institucijoms bei įmonėms dėl civilinės bylos iškėlimo Bendrijos nariui neatsiskaitant už savo prievoles dėl skolų išieškojimo. Darytina išvada, kad Bendrijos narių visuotinio susirinkimo veiklos ir priimtų sprendimų teisėtumo kontrolė nepatenka į atsakovės kompetenciją. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kuris Bendrijos organas ir kokiais veiksmais pažeidė jo teises ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – Bendrijų įstatymas) / Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėjo keliamas ginčas, kilęs tarp jo ir Bendrijos, yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis įgyvendino Bendrijų įstatyme ir Civilinio proceso kodekse numatytas teises, susijusias su jo, kaip Bendrijos nario, teisių pažeidimu. Pareiškėjui nustatyta tvarka neapskundus Bendrijos organų (visuotinio narių susirinkimo, pirmininko) sprendimų, kurie, jo nuomone, yra neteisėti, šie sprendimai yra privalomi visiems Bendrijos nariams, taip pat ir pareiškėjui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į skundą nepateikė. Paaiškinimuose, kuriuos pateikė kartu su papildomais dokumentais lydraštyje, teigė, kad Bendrija buvo įsteigta dar 2005-05-30, o S. P. jos pirmininku išrinktas 2012-08-25, todėl jis nėra atsakingas už anksčiau Bendrijos valdymo organų priimtus sprendimus, nustatytus mokėti mokesčius, jų dydį bei jų skaičiavimo tvarką / metodiką. Vadovaujantis šiuo metu galiojančių 2012-09-28 Bendrijos įstatų 38 punkto 7 papunkčiu, protokolai saugomi ne trumpiau kaip 10 metų. Bendrijos pirmininkas S. P. nedisponuoja atitinkamais, anksčiau nei prieš 10 metų priimtais, dokumentais, o tik atitinkama informacija, todėl, neturint ankstesnių valdymo organų priimtų sprendimų, ir nėra galimybės jų pateikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas tapo Bendrijos nariu tik nuo 2019-09-02, parašęs prašymą dėl įstojimo. Pareiškėjui ne kartą buvo nurodyta, kad jis turi teisę su visa informacija ir (ar) dokumentais, susijusiais su Bendrijos vykdoma veikla, susipažinti Bendrijos buveinėje adresu: Druskininkai, (duomenys neskelbtini), atvykimo datą ir laiką suderinęs iš anksto, tačiau nuo 2021 metų pareiškėjas tokia teise pasinaudoti niekada nebuvo išreiškęs noro. Šią aplinkybę yra patvirtinusi atsakovė 2021-10-14 rašte.

Pareiškėjas ne kartą buvo skundęsis apie jam adresuotas ir negautas siuntas. Jam dėl to buvo siūloma kreiptis į artimiausią pašto skyrių bei nurodoma, kad: „<...> tuo atveju, jei norite keisti korespondencijos gavimo adresą, prašome apie tai nedelsiant informuoti Bendrijos pirmininką. Nurodome, jog visi laiškai yra siunčiami tik registruotais laiškais <...>“. Tačiau pareiškėjas iki šiol nepateikė Bendrijai kito korespondencijai gauti skirto adreso, todėl visa informacija bei dokumentai yra siunčiami paties pareiškėjo 2021-10-17 patvirtinime korespondencijai gauti nurodytu adresu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2023-03-27 Druskininkų m. savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti pakartotinį Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą.

Bylos duomenimis, pareiškėjas atsakovei iki neplaninio patikrinimo pradėjimo pateikė keturis skundus: 2021-10-11 (1 t., b. l. 94), 2021-10-15 (1 t., b. l. 75), 2021-10-21 (1 t., b. l. 58), 2021-11-03 (1 t., b. l. 65). Skundų pagrindu atsakovė 2021-11-09 įsakymu Nr. V35-1104 „Dėl neplaninio daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo“ pradėjo Bendrijos veiklos neplaninį patikrinimą (1 t., b. l. 53–54).

Atsakovė 2021-11-04 raštu Nr. S12-3519 „Dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos“ informavo pareiškėją apie pradedamą Bendrijos pirmininko veiklos neplaninį patikrinimą (1 t., b. l. 91–93).

Atsakovė 2021-11-30 raštu Nr. S12-3839 „Dėl prašymų“ (1 t., b. l. 150–152) pareiškėją informavo, kad, siekdama atsakyti į jo 2021-11-05 prašyme keliamą klausimą dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ butų savininkams taikomų įmokų, vykdydama neplaninį Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą, tikrins Bendrijoje taikomų bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kaupiamųjų lėšų mokesčių pagrįstumą.

Neplaninis patikrinimas užbaigtas Patikrinimo akto surašymu (1 t., b. l. 156–159). Patikrinimo aktas įteiktas Bendrijos pirmininkui rekomendacijoms vykdyti. Po Patikrinimo akto surašymo atsakovė kontroliavo, kaip vykdomos rekomendacijos. Bendrijos pirmininkui neįvykdžius vienos iš atsakovės pateiktų rekomendacijų (iki nustatyto termino nesušaukus Bendrijos narių visuotinio susirinkimo), 2022-06-28 surašytas Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. SAVAD-15-ANR_N-7-2022 ir skirta nuobauda – įspėjimas (1 t., b. l. 153–154).

Atsakovė 2022-02-11 raštu Nr. S12-497 „Dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos“ informavo pareiškėją, kad Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimas baigtas ir pateikė informaciją apie Bendrijos pirmininkui pateiktas rekomendacijas. Po šios informacijos pateikimo pareiškėjas nesutiko su Patikrinimo aktu ir atsakovei teikė raštus dėl pateiktos informacijos apie atliktą neplaninį Bendrijos pirmininko veiklos tyrimą ir Bendrijos pirmininkui pateiktas rekomendacijas:

1) 2022-02-16 pareiškėjo tyrimo komisijai pateikta neaiškaus turinio informacija;

2) 2022-02-17 pareiškėjo pateiktas raštas: „esu V. J., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir buto (duomenys neskelbtini)savininkas. Man pateiktoje Druskininkų m. savivaldybės atlikto tyrimo išvadoje pasigedau nuorodos apie teisę apskųsti man pateiktą dokumentą. Būčiau dėkingas artimiausiu metu gauti pataisytą tyrimo išvadą (išvadoje papildomai įvertinus mano pateiktą LAT Sprendimą ) ir pridedant nuorodą apskundimui man nesutinkant su tokia. Nenoriu praleisti įstatyme numatyto termino apskųsti tyrimo išvadas, dalyje, patvirtinančioje neteisėtus DNSB Pirmininko S. P., jo žmonos (b-jos buhalterės) L. P. teikiamų mokėjimų paskaičiavimus ir Revizijos komisijos klaidingai atliktas ataskaitas, dangstančias minėtus veiksmus. Prašau pateikti tyrimo išvadą su prašoma nuoroda apskųsti per 7 darbo dienas.“;

3) 2022-02-21 pareiškėjo informacija – jis pateikė Aplinkos ministerijos nuomonę, kuri, pareiškėjo teigimu, nesutampa su atsakovės atliktu patikrinimu. Bendrijos pirmininko šeima kaltinama sukčiavimu (1 t., b. l. 67);

4) 2022-04-22 pareiškėjo pranešimas (1 t., b. l. 71) apie tai, kad Bendrijos pirmininko šeima nemoka įmokų Bendrijai nuo viso jos valdomo naudingojo ploto, registruoto pastate;

5) 2022-05-24 pareiškėjo pranešimas (1 t., b. l. 69), kuriame teigia, kad Bendrijos buhalterė ir Bendrijos pirmininkas turi įsiskolinimą Bendrijai. Prašo įsiskolinimo faktą paminėti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo ataskaitoje, papildomai vertinti Revizijos komisijos ataskaitą kaip netinkamą minėtu įmokų atveju;

6) 2022-07-01 pareiškėjo pranešimas: „prašau nurodyti aptiktus pažeidimus Bendrijos vadovo veikloje valdant bendrąjį turtą, kuriais remiantis skirta administracinė bauda. Ši informacija bus pristatyta Visuotiniame b-jos susirinkime“;

7) 2022-10-30 pareiškėjo pranešimas (1 t., b. l. 110), kuriame nurodyta, kad jis negauna iš Bendrijos atsakymų apie švaistomas lėšas;

8) 2022-11-24 pareiškėjo skundas (1 t., b. l. 109) dėl atsisakymo grąžinti permokas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtumo. Kartu su skundu pateiktas Bendrijos pirmininko atsakymas į pareiškėjo 2022-10-16 paklausimą;

9) 2022-12-01 pareiškėjo papildomai pateikta medžiaga prie 2022-11-24 skundo (1 t., b. l. 149);

10) 2022-12-15 pareiškėjo pranešimas, kad jis gavo Druskininkų m. savivaldybės administracijos raštą, kurio turinys neatitinka jo prašymo esmės (t. 1, b. l. 66);

11) 2023-02-28 pareiškėjo prašymas, kuriuo prašo atlikti pakartotinį Bendrijos vadovo veiklos 2015–2022 m. laikotarpiu atitikimą įstatymui, įpareigojančiam Bendrijos vadovą teikti proporcingo dydžio sąskaitas Bendrijos nariams (1 t., b. l. 139–141);

12) 2023-04-07 pareiškėjo pranešimas, kad jam nesuteikiama išsami informacija apie Bendrijos išlaidas advokato (-ų) paslaugoms, nepateikiama apskaičiuota šių išlaidų dalis, dėl to jis prašo Savivaldybės administracijos imtis administracinio poveikio priemonių (1 t., b. l. 99).

Dėl atsakovės atlikto Bendrijos pirmininko veiklos neplaninio patikrinimo pareiškėjas skundą buvo pateikęs ir Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022-07-12 surašė pažymą Nr. 4D-2022/2-436 „Dėl V. J. skundo prieš Druskininkų savivaldybės administraciją“ (1 t., b. l. 79–90) ir pateikė rekomendacijas, kurias atsakovė įvykdė. Ginčo dėl rekomendacijų įvykdymo nebuvo.

Tačiau pareiškėjas 2023-02-28 pateikė dar vieną prašymą atsakovei, kuriuo jos prašė atlikti pakartotinį Bendrijos vadovo veiklos už 2015–2022 m. patikrinimą (1 t., b. l. 12–14, 139–141).

Atsakovė 2023-03-28 raštu Nr. S12-918 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (1 t., b. l. 124–125), išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, pateikė motyvuotą atsakymą. Atsakyme nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintomis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių (toliau – Pavyzdinės taisyklės) II ir III skyrių nuostatomis, gali būti atliekamas planinis ir neplaninis valdytojo veiklos patikrinimas. Pavyzdinių taisyklių 15 punkte įtvirtinta, jog neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti. Pagal Pavyzdinių taisyklių 16 punktą, neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės vykdomajai institucijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms. Neplaninis patikrinimas pradedamas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu.

Administracija 2022-02-11 raštu Nr. S12-497 informavo pareiškėją, kad Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimas baigtas 2022-02-08 ir yra surašytas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas Nr. DNVP-1. Taip pat Administracija 2022-12-14 raštu Nr. S12-3917 informavo, jog, įvertinus Bendrijos pateiktus dokumentus, nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Pavyzdinėmis taisyklėmis, nėra teisinio pagrindo pradėti neplaninį valdytojo – Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą. Atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas su 2023-02-27 prašymu nepateikė naujų objektyvių duomenų apie Bendrijos pirmininko veiksmus ar neveikimą, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, todėl pakartotinai tikrinti pirmininko veiklą motyvuotų argumentų nėra ir neplaninis patikrinimas nepradedamas.

Kartu su Skundžiamu aktu pareiškėjui pakartotinai pateiktas atsakovės 2022-02-11 raštas Nr. S12-497 „Dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos“ ir atsakovės 2022-12-14 raštas Nr. S12-3917 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kurie pareiškėjui buvo teikti anksčiau.

Kaip matyti iš analizuotos bylos medžiagos, pareiškėjas neskundė nė vieno atsakovės jam pateikto atsakymo, išskyrus 2023-03-28 atsakymą, nors visi prašymai ir atsakymai susiję su tuo pačiu pareiškėjo kvestionuojamu įmokų apskaičiavimo Bendrijos nariams klausimu.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjo prašymas teismui panaikinti 2023-03-27 atsakovės atsisakymą atlikti pakartotinį pirmininko veiklos patikrinimą yra grindžiamas argumentais, susijusiais su atsakovės atlikto Bendrijos veiklos neplaninio patikrinimo rezultatu, kuris buvo įformintas 2022-02-08 Patikrinimo aktu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Bendrijų įstatymas, CK, Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos pavyzdinės taisyklės.

Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta:

1) bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės (20 straipsnio 1 dalis);

2) savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui (20 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra priskirta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.

Pavyzdinės taisyklės įtvirtina savivaldybės administracijos pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų, bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų administratorių, veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką.

Pavyzdinių taisyklių II ir III skyriuose įtvirtinta, kad priežiūros ir kontrolės funkcijos įgyvendinamos vykdant patikrinimus – atliekant planinį arba neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą. Planinio valdytojo veiklos patikrinimo tikslas – surinkti ir įvertinti informaciją ir duomenis apie valdytojo veiklą (Pavyzdinių taisyklių 4 punktas). Neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti (Pavyzdinių taisyklių 5 punktas).

Planinis patikrinimas atliekamas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu patvirtintą metinį Planinių valdytojų veiklos patikrinimų planą (toliau – Planas). Plano projektą, nurodydamas objektyvius kriterijus ir rizikos veiksnius, pagal kuriuos buvo atrinkti valdytojai, kurių veiklą planuojama tikrinti, numatomų patikrinimų pradžios ir pabaigos terminus, parengia kontrolierius. Valdytojų, kurių veiklą planuojama tikrinti, atrankos kriterijų ir rizikos veiksnių (pavyzdžiui, valdytojo veikla netikrinta 5 metus; praėjusiais arba einamaisiais metais valdytojo veikloje buvo nustatyta teisės aktų nuostatų pažeidimų; praėjusiais arba einamaisiais metais dėl valdytojo veiklos buvo gauti 3 ir daugiau skundų ir pan.) sąrašą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Pavyzdinių taisyklių 5 punktas).

Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės vykdomajai institucijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms. Neplaninis patikrinimas pradedamas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu (Pavyzdinių taisyklių 16 punktas).

Patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto surašymu, kurio pavyzdinė forma pateikta Pavyzdinių taisyklių priede. Patikrinimo akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (Pavyzdinių taisyklių 13 ir 25 punktai).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, vadovaudamasi Pavyzdinių taisyklių nuostatomis ir atsižvelgdama į pareiškėjo 2021-10-11 (1 t., b. l. 94), 2021-10-15 (1 t., b. l. 75), 2021-10-21 (1 t., b. l. 58) ir 2021-11-03 (1 t., b. l. 65) skundus, jų pagrindu pradėjo neplaninį Bendrijos veiklos patikrinimą. Apie inicijuotą neplaninį patikrinimą atsakovė informavo pareiškėją. Atsakovės nustatyta neplaninio patikrinimo apimtis – Pavyzdinių taisyklių 12.1–12.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų laikymosi tikrinimas, t. y. neplaninio patikrinimo metu tikrinta:

„12.1. valdytojo paskyrimo ar išrinkimo atitiktis nustatytiems teisės aktų reikalavimams – tikrinami valdytojo paskyrimo ar išrinkimo dokumentai, nustatytos kadencijos laikymasis (pagal patalpų savininkų sprendimo protokolus, jungtinės veiklos sutartį, Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenis);

12.2. patalpų savininkų, bendrijos narių apskaitos tvarkymas – ar yra patalpų savininkų, bendrijos narių sąrašai; jų atitiktis nustatytiems reikalavimams;

12.3. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – aprašas) sudarymas ir tvarkymas, jo atitiktis teisės aktų reikalavimams – ar aprašas sudarytas, ar jo forma atitinka teisės aktų reikalavimus;

12.4. daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas – ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį;

12.5. namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimas – ar pirkimai organizuojami ir vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka;

12.6. informacijos ir duomenų patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus – ar laikomasi nustatytų reikalavimų dėl informacijos ir duomenų teikimo patalpų savininkams ir skelbimo apie savo veiklą (interneto svetainėje, el. paštu, skelbimų lentoje ir kitais būdais), ar gauta (jei gauta, nurodomas skaičius) skundų dėl informacijos ir duomenų pateikimo patalpų savininkams;

12.7. metinės veiklos ataskaitos rengimas ir jos pateikimas patalpų savininkams – ar rengiamos metinės veiklos ataskaitos, ar nustatytais terminais ir tvarka teikiamos patalpų savininkams, ar jų turinys atitinka teisės aktų ar patalpų savininkų sprendimu nustatytus reikalavimus;

12.8. patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas – ar šaukiami teisės aktų nustatytais atvejais ar patalpų savininkų prašymu patalpų savininkų susirinkimai, ar organizuojamas balsavimas raštu;

12.9. dokumentų ir duomenų pateikimas viešam registrui – ar administravimo, ar jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre, ar bendrijos įsteigimo faktas registruotas Juridinių asmenų registre ir Nekilnojamojo turto registre; ar įstatymų nustatytais atvejais ir terminais Juridinių asmenų registre perregistruojami juridinio asmens (bendrijos) įstatai;

12.10. ar valdytojas taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektu administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus);

12.11. ar bendrojo naudojimo objektų administratorius yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu.“

Neplaninis patikrinimas užbaigtas Patikrinimo akto surašymu. Taigi, atsakovė įvykdė jai pagal viešojo administravimo kompetenciją paskirtas funkcijas – patikrino pareiškėjo skunduose nurodytus (įtariamus) galimus Bendrijos valdymo organo vykdomus pažeidimus. Kaip matyti iš pateikiamo Patikrinimo akto, patikrinimo metu nebuvo nustatyta Bendrijos valdymo organu padarytų pažeidimų apskaičiuojant įmokas, mokamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas net ir po atlikto neplaninio patikrinimo dėl to paties įmokų apskaičiavimo klausimo nuolat teikė skundus Bendrijai ir atsakovei. Atsakovė 2022-12-14 raštu Nr. S12-3917 pakartotinai informavo pareiškėją, jog, įvertinus Bendrijos pateiktus dokumentus, nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Pavyzdinėmis taisyklėmis, nėra teisinio pagrindo pradėti pakartotinį neplaninį valdytojo – Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą.

Tačiau pareiškėjas 2023-02-27 (1 t., b. l. 139–141) vėl pateikė to paties turinio prašymą ir reikalavo atlikti pakartotinį Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą.

Atsakovė Skundžiamu aktu dar kartą paaiškino pareiškėjui, kad nepateikta naujų objektyvių duomenų apie Bendrijos pirmininko veiksmus ar neveikimą, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, ir tuo pagrindu pakartotinai priėmė sprendimą atsisakyti tikrinti Bendrijos pirmininko veiklą nenustačius patikrinimo inicijavimui būtinų pagrindų.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, jog ginčas tarp pareiškėjo ir Bendrijos kilęs iš esmės dėl Bendrijai mokamų įmokų ir jų apskaičiavimo, o ne dėl Skundžiamo akto, kuriuo atsisakyta atlikti pakartotinį Bendrijos veiklos patikrinimą. Pareiškėjo netenkino atlikto Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimo rezultatas, jis ir po atlikto patikrinimo teigia, kad Bendrijos nariams mokėtinos įmokos buvo skaičiuojamos netinkamai ir pažeidžiant įstatymus.

Atsakovės teigimu, ginčas (ginčo dalykas) nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl administracinė byla nutrauktina, kadangi teismų praktikoje patikrinimo aktas yra laikomas pasekmių nesukuriančiu dokumentu, o Administracijos įgaliojimai yra apriboti teise inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Patikrinimo aktas laikomas pasekmių nesukuriančiu dokumentu, todėl Skundžiamas aktas, kuriuo atsisakyta pradėti Bendrijos veiklos patikrinimą, kuris, jeigu ir būtų inicijuotas, baigtųsi patikrinimo akto surašymu, taip pat negali būti laikomas pareiškėjui pasekmes sukuriančiu dokumentu. Atitinkamai Skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, kaip į viešojo administravimo subjektą, su prašymu pakartotinai atlikti Bendrijos veiklos patikrinimą ir atsakovė privalo tokį prašymą nagrinėti bei pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus, kas ir buvo padaryta. Atsakovė atsisakė atlikti pakartotinį neplaninį Bendrijos patikrinimą, kadangi neplaninis Bendrijos veiklos patikrinimas buvo atliktas bei Patikrinimo aktas surašytas remiantis galiojančiais teisės aktais.

Pavyzdinių taisyklių II ir III skyriuose įtvirtinta, kad priežiūros ir kontrolės funkcijos įgyvendinamos vykdant patikrinimus – atliekant planinį arba neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą. Bendrijų įstatymo 10 straipsnis numato, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas pagal išimtinę kompetenciją:

„[...] 8) tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką;

9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą;

10) tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą;

12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;[...]“.

Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Bendrijos įstatų 27 punktas numato, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Visuotinis susirinkimas turi teisę:

„[...] 5) tvirtinti įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustatyti šių lėšų naudojimo tvarką; [...]

8) tvirtinti kitas įmokas, susijusias su bendrijos valdymu ir administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip; [...]“.

Bendrijos įstatų 47 punktas numato, kad Bendrijos pirmininkas kontroliuoja tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įmokų surinkimą iš daugiabučio namo patalpų savininku, teikia pasiūlymus skolų administravimu užsiimančioms institucijoms bei įmonėms dėl civilinės bylos iškėlimo Bendrijos nariui neatsiskaitant už savo prievoles dėl skolų išieškojimo.

Prievolės bendrąja prasme atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Daugiabučių namų savininkų bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas (Bendrijų įstatymo 3 straipsnis).

Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Taigi, į savivaldybės kompetenciją patenka ne bet kokie bendrijų veiklos aspektai, o tik valdymo organų veiklos priežiūra ir kontrolė.

Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis atstovaujamasis, bet ne valdymo organas.

Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo veiklos ir priimtų sprendimų teisėtumo kontrolė nepatenka į atsakovės kompetenciją.

Taigi, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kuris Bendrijos organas ir kokiais veiksmais pažeidė jo teises ir Bendrijų įstatymą / Civilinį kodeksą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė galėtų būti įpareigota atlikti pakartotinį neplaninį Bendrijos veiklos patikrinimą, ginčijamo administracinio akto naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Pareiškėjas daugybę kartų kreipėsi į atsakovę, iškeldamas iš esmės panašius klausimus ir reikalavimus, į kuriuos atsakovė pateikė aiškius, atitinkančius VAĮ reikalavimus, atsakymus.

Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis įgyvendino Bendrijų įstatyme ir Civilinio proceso kodekse numatytas teises, susijusias su jo, kaip Bendrijos nario, teisių pažeidimu. Kadangi pareiškėjas nustatyta tvarka neapskundė Bendrijos organų (visuotinio narių susirinkimo, pirmininko) sprendimų, kurie, jo nuomone, yra neteisėti, šie sprendimai yra privalomi visiems Bendrijos nariams, taip pat ir pareiškėjui. Pareiškėjas pateikdamas skundą teismui nenurodė kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė atsakovas. Skunde abstrakčiai nurodoma, kad pažeistas „įstatymas“, tačiau neįvardintas konkretus teisės aktas.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pagrindinis pareiškėjo keliamas ginčas kilęs tarp pareiškėjo ir Bendrijos ir jis yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau tai ne šios bylos nagrinėjimo objektas. Teismas bylą nagrinėja priimto skundo ribose, t. y. nagrinėja priimto administracinio akto, kuriuo atsisakyta atlikti pakartotinį neplaninį Bendrijos veiklos patikrinimą, teisėtumą ir pagrįstumą. Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog ginčijamas administracinis aktas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas teisės aktų normomis, atitinka VAĮ reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999-01-21 sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-252-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas advokatas J. Č. prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei, kuri šiuo atveju, tokią teisę įgijo, teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p.; 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016; ir kt.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovės bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažintos būtinomis. Byla nebuvo didelės apimties, išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ar teisės normų taikymo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji ar keliami ne atsakovo viešojo administravimo veiklos srityje, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsakovės struktūroje veikia atskiras padalinys – teisės skyrius, byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovei atstovauti teisme nepakako jos turimų teisės skyriaus specialistų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti.

Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė