Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

5. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, R. S. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu ir 1 250 litų bauda.

8. Nuteistajam R. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 15 d.

9. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. balandžio 20 d. teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

11. Nuteistasis R. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Nuteistasis R. S. nesutinka su teismo išvada, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per daugiau nei septynerius metus išliko nepakitusi. Iš atliktos jo nusikalstamo elgesio vertinimo dinamikos matyti, kad nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2016 m., iki paskutiniojo vertinimo, kuris atliktas 2023 m., jo rizika nusikalsti sumažėjo nuo 65 balų iki 42 balų. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išlieka vidutinė, tačiau balų sumažėjimas rodo jo teigiamus elgesio pokyčius bei siekį juos įtvirtinti.

11.2. Nuteistojo įsitikinimu, joks teigiamas elgesys neleis sumažinti jo nusikalstamo elgesio rizikos iki žemos, kadangi iš atlikto paskutiniojo nusikalstamo elgesio vertinimo pagal OASys metodiką matyti, kad 42 balus, be 20 statinių balų, sudaro ir 22 dinaminiai balai, kurių R. S. realiai neturi galimybės sumažinti. Nusikalstamo elgesio rizika pasiektų žemą tik nuteistajam išmokėjus visus civilinius ieškinius, tačiau jo pajamos yra tik iš darbinės veiklos ir yra labai menkos (dėl darbo stokos nuo 2022 m. birželio mėn. iki šios dienos dirbo 85 dienas ir gavo 424 Eur darbo užmokesčio), todėl sumokėti reikšmingą ieškinio dalį R. S. galėtų tik daugiau nei po 30 metų. „Gyvenimo stiliaus ir draugų“ nuteistasis taip pat negali koreguoti, kadangi šios srities dinaminiai balai yra siejami su įvykdyto nusikaltimo pobūdžiu (bendrininkaujant su kitais asmenimis), o „mąstymas ir elgesys“, pasak nuteistojo, nuliu balų galėtų būti vertinamas tik pas Dievą. Todėl per artimiausius 30 metų jo nusikalstamo elgesio rizika realiai negali pasiekti žemos.

11.3. Nesutinka su teismo išvada, kad šiuo metu ir toliau išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje. Pasak nuteistojo, jis yra baudžiamas už tai, kad vaikystėje buvo smurto auka, nors per savo gyvenimą tik kartą panaudojo smurtą įvykdydamas nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Taip pat atkreipia dėmesį, kad 2021 m. spalio 19 d., atlikus smurtinio elgesio rizikos „HCR-20“ vertinimą, buvo nustatyta maža arba nereikšminga jo smurtinio elgesio rizika. Kiti kriminogeniniai veiksniai atspindi ne dabartinį nuteistojo elgesį, o jo elgesį, buvusį iki nuteisimo arba pirmus bausmės atlikimo metus. Kalėjimo pateiktos jo asmenybės charakteristikos taip pat niekada neleis nuteistojo charakterizuoti teigiamai, kadangi nuteistasis R. S. ilgą laiką buvo charakterizuojamas patenkinamai, nors per paskutinius dešimt metų nėra gavęs nuobaudos ar įspėjimo dėl netinkamo elgesio. Pažymi, kad per tą laiką nebuvo užfiksuotas joks impulsyvus, agresyvus ar savitvardos praradimo atvejis, joks priklausymas asocialiai grupei ar veiksmas, kuris skatintų nusikalstamumą. Teigiami elgesio pokyčiai buvo užfiksuoti ir psichologo pažymose. Todėl teismo sprendimas, paremtas vien praeities elgesio vertinimu, neleidžia atskleisti bei įvertinti jo dabartinių teigiamų pokyčių.

11.4. Pažymima, kad nustatyti kriminogeniniai veiksniai neparodo esamos situacijos per paskutinius metus (šiuo atveju dešimtmetį), pakitusių nuteistojo nuostatų, vertybių, gyvenimo tikslų ir jais paremtų elgesio situacijų. Sutinka, kad ankstesnis jo elgesys, gautos nuobaudos visada kels abejonių ir neleis laikyti jo elgesio nepriekaištingu, tačiau pažymima, kad šiuo metu nuteistasis R. S., atlikdamas bausmę, įvertino savo gyvenimą, padarytas klaidas ir suprato, kad gyvenimą pasuko ne tuo keliu, todėl prašoma priimant sprendimą įvertinti ne nuteistojo praeities paklydimus, o esamą situaciją, šiuo metu susiformavusią asmenybę ir teigiamus dabartinius gyvenimo siekius bei tikslus.

12. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Ankštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.

13. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos teikime teismui turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį šiam nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar jos pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes žalą atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma. Tais atvejais, kai nusikaltimu padaryta žala atlyginta ar pašalinta iš dalies, šio straipsnio 2 dalyje numatytame teikime taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, šiame teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir ar gailisi padaręs nusikaltimą. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

15. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Tai vertindamas teismas atsižvelgia ne tik į įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, ar yra motyvuotas keisti elgesį teigiama linkme, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų.

16. Byloje nustatyta, kad nuteistojo R. S. bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 15 d. Taigi, nuteistasis R. S., teikimo nagrinėjimo metu, jau yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

17. Iš nuteistojo asmens bylos ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. socialinio tyrimo išvados (toliau – socialinio tyrimo išvada) matyti, kad bausmės atlikimo metu R. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose bei užsiėmimuose, pastaruosius trylika metų laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistasis R. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, atlikdamas bausmę nuo 2014 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo socialinę pedagogiką, tačiau nesant galimybės įkalinimo įstaigoje atlikti praktiką ir apsiginti diplominio darbo, studijų nebaigė, 2021 m. įgijo dailidės specialybę. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistojo nuostatos į darbą pozityvios – atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau dėl nuo nuteistojo nepriklausančių aplinkybių, tik nuo 2019 m. lapkričio 15 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) darbininku, kur dirba iki šiol. Pagal galimybes dengia solidariai priteistus civilinius ieškinius – pagal antstolio vykdomuosius raštus nuteistojo skola, teikimo nagrinėjimo metu, siekia 18 984 Eur, šiuo metu iš darbo užmokesčio išieškota 1 288 Eur suma, savanoriškai nuteistasis sumokėjo 320 Eur sumą. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas 26 kartus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis R. S. palaiko artimus santykius su šeimos nariais ir artimaisiais. Atsižvelgiama ir į tai, kad gauta menininkų asociacijos „Y.“ pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo pasibaigus bausmės atlikimo terminui bei į tai, kad R. S., būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą. Taip pat atliekant bausmę nebuvo fiksuoti piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis atvejai. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį R. S. ir rodo jo elgesio pokyčius, nukreiptus teigiama linkme. Pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys neliko nepastebėtas – R. S. 2009 m. buvo perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimui, o nuo 2020 m. R. S. paskirtą bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo pastangos keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos ir į jas nuolat atsižvelgiama. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra svarbus vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir kiti duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę.

18. Iš asmens bylos matyti, kad R. S. anksčiau buvo teistas. Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka pagal tris subendrintus nuosprendžius už vieno labai sunkaus ir nesunkių bei apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Nors R. S. skunde nurodoma, kad jis tik vieną kartą teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, tačiau ši aplinkybė pati savaime nemažina nuteistojo pavojingumo, kadangi būtent už šį nusikaltimą, t. y. už itin žiaurų dviejų žmonių nužudymą dėl savanaudiškų paskatų jam ir buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Būtent ši jo veika sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – dėl nuteistojo veiksmų buvo atimta gyvybė dviem žmonėms. Be to, nustatyta, kad šis nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas ir gerai organizuotas, padarytas veikiant kartu su kitais bendrininkais, o R. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis, priešingai, jis buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta siekiant užvaldyti uždarosios akcinės bendrovės „X.“ akcijas, nužudant šios bendrovės akcininkus A. M. ir S. B.. Nuteistasis R. S., neteisėtai įgijęs šaunamąjį ginklą pistoletą–kulkosvaidį „Scorpion“, įėjęs į namo vidų, iššovęs nenustatytą kiekį kulkų, nušovė A. M. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, iššovė vieną kartą į S. B. pilvo sritį ir ją sužeidė. Telefonu gavęs kito bendrininko nurodymą ją „pribaigti“, paėmęs peilį, R. S. perpjovė nukentėjusios gerklę, po ko paėmęs ginklo diržą galiausiai ją pasmaugė. Įvykdęs nusikaltimus, nuteistasis su bendrininku, siekdami nuslėpti padarytą nusikaltimą, panaikino nužudymo vietoje nusikaltimo pėdsakus – išvalė kraują, suvyniojo kūnus į polietileninius maišus ir sudėję lavonus į garaže buvusį automobilį, išvežė į mišką, kuriame ir užkasė kūnus. Taip pat nustatyta, kad R. S., nužudęs nukentėjusiuosius, užvaldė jų papuošalus ir automobilį, t. y. pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Kaip minėta, nuteistasis R. S. teistas ne tik už aptarto smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, bet ir už kitus turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, sukčiavimus). Kitaip tariant, nuteistajam, būnant laivėje, buvo būdinga siekti materialinės ir finansinės naudos neteisėtomis priemonėmis, o jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar impulsyvūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo R. S. pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo skiriant nuteistajam bausmę, tačiau jos taip pat negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Taigi, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, šios aplinkybės yra reikšmingos ir vertinamos kartu su kitomis.

19. Vertinant nuteistojo R. S. elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad asmens byloje yra ne tik teigiamai, bet ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodomu argumentu, kad paskutinis įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas buvo fiksuotas 2010 m. liepos 13 d., tačiau pažymi, kad sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi būti atsižvelgiama ne vien į R. S. elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet taip pat privalo būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. S., atlikdamas bausmę, ilgą laiko tarpą, t. y. pirmuosius 11 metų, iš esmės nerodė jokių teigiamų pokyčių. Priešingai, asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis per nurodytą laikotarpį net 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už kuriuos 14 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Iš asmens bylos matyti, kad nuobaudos buvo skiriamos už šiurkščius pažeidimus, t. y. nepagarbų, įžūlų, agresyvų elgesį prieš pareigūnus, už administracijos reikalavimų nevykdymą, draudžiamų daiktų laikymą (išgaląsto šaukšto, mobiliojo ryšio telefono su SIM kortele laikymą), už konflikto atvejį su kitu nuteistuoju, kurio metu R. S. grasino išlaužti kameros duris ir su juo fiziškai susidoroti, bei kitus pažeidimus. Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu R. S. nė karto nebuvo skatintas. Be to, iš asmens bylos matyti, kad nuo 1999 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. liepos 11 d. nuteistasis buvo įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis beveik 20 metų paskirtą bausmę atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis, į lengvąją grupę buvo perkeltas tik 2020 m. rugsėjo 2 d. Be to, kaip ir pats nurodo skunde, R. S. ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas tik patenkinamai. Sutiktina su skundo argumentu, kad po paskutinio įkalinimo įstaigoje nustatyto tvarkos pažeidimo padarymo 2010 m. liepos 13 d., R. S. elgesys pradėjo keistis teigiama linkme. R. S. pradėjo laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, bausmės atlikimo režimo reikalavimų, vengti situacijų, kurios gali skatinti nusikalstamą elgesį. Tokį elgesio pokytį teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors už gerą elgesį bausmės atlikimo metu R. S. buvo skatintas 26 kartus, tačiau didžioji dalis nuteistojo paskatinimų (21 paskatinimas) buvo gauti sąlyginai neseniai – nuo 2017 metų. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti šiurkštūs vidaus tvarkos pažeidimai, įvertinus jų kiekį ir turinį, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Ši pažanga turi būti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad būtų laikomasi visuotinai priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti susiję ne tik su jam skiriamais paskatinimais, bet ir netinkamo elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir režimo reikalavimų nesilaikymo, nebuvimo tęstinumu. Šiuo atveju, kaip minėta, R. S. pažanga pradėta fiksuoti po daugiau nei vienuolikos metų, prieš tai buvo fiksuotas išimtinai destruktyvus nuteistojo elgesys, nukreiptas į bausmės atlikimo vietos taisyklių nepaisymą ir jų nesilaikymą, todėl apygardos teismas, įvertinęs prieš tai paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo R. S. elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu dar nesudaro pagrindo manyti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai.

20. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2016 m. sausio 5 d., taikant OASys metodiką, buvo atliktas pirminis nuteistojo R. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. spalio 26 d. vertinimų metu, įskaitant ir paskutinįjį, atliktą 2023 m. sausio 17 d., R. S. rizika nusikalsti ir toliau vertinama kaip vidutinė. Taigi, apygardos teismas, priešingai nei teigiama skunde, pagrįstai konstatavo, kad nuo pirminio nuteistojo vertinimo rizika pakartotinai nusikalsti per daugiau nei septynerius metus išliko nepakitusi – ji ir toliau išlieka vidutine. Palyginus dabartinę socialinio tyrimo išvadą su ankstesnėmis, stebima nuteistojo pažanga ir fiksuojami tam tikri pozityvūs rezultatai siekiant minėtą riziką valdyti, tačiau nuteistojo R. S. pastangos nėra įtikinamos ir pakankamos. Dinaminiai veiksniai ir toliau sudaro didžiąją dalį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo. Problematiškomis sritimis ir toliau išlieka: būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjimas tinkamai įvertinti elgesio pasekmių; skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų turėjimas bei menkos mokėjimo galimybės; veiklų, skatinančių nusikalstamumą, užsiėmimas; asocialios grupės esama ir (ar) buvusi įtaka; su darbu susijusios problemos. Suprantama, kad dalies dinaminių veiksnių, išimtinai susijusių su nuteistojo elgesiu jam būnant laisvėje, bei statinių veiksnių – kriminalinės istorijos (ankstesnių teistumų), smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio ir ankstesnių režimo pažeidimų, nuteistasis negali pakeisti, į tai atsižvelgė ir apygardos teismas, tačiau kitus dinaminius kriminogeninius veiksnius, ypatingai susijusius su nuteistojo mąstymu ir elgesiu bausmės atlikimo metu bei skolų mažinimu, nuteistasis R. S. gali koreguoti ir juos sumažinti tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nėra nurodytos jokios priežastys, dėl kurių nuteistasis to objektyviai negalėtų padaryti. Iš asmens bylos matyti, kad R. S. solidariai priteistų ieškinių sumos didelės – skola pagal gautus antstolio vykdomuosius raštus teikimo nagrinėjimo metu siekė 18 984 Eur. Kaip minėta, nuteistasis pradėjo dirbti tik nuo 2019 m., per šį laikotarpį iš R. S. darbo užmokesčio buvo išieškoti 1 288 Eur, savanoriškai nuteistasis atlygino 320 Eur priteisto ieškinio sumos. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. sprendžiant R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme, buvo atlyginta 1 200 Eur žala, taigi, per ketverius metus nuteistasis papildomai atlygino tik 408 Eur, t. y. po 8,5 Eur per mėnesį, kas yra aiškiai per mažai, nes priteistos žalos atlyginimas ir atskleidžia nuteistojo požiūrį į jo padarytus nusikaltimus bei šių nusikaltimų pasekmių pašalinimą. Nors atlyginta žala šiuo metu nėra didelė, tačiau nuteistasis, tęsdamas darbą ir pagal galimybes nuosekliai dengdamas priteistus civilinius ieškinius, gali įrodyti, kad jo pastangos minimizuoti dėl jo veiksmų atsiradusią žalą yra realios. Mąstymo ir elgesio sritį nuteistasis taip pat gali keisti teigiama linkme, toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo programose bei užsiėmimuose, laikydamasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Todėl skundo argumentai, kad tik po trisdešimties metų jo rizika galėtų pasiekti žemą ir tai, kad nuteistasis neturi realios galimybės koreguoti dinaminių veiksnių, vertinami kaip deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, dabartinis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, pagrįstai leidžia spręsti, jog nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuojant nustatytus kriminogeninius (dinaminius) veiksnius, nedėjo, todėl negalima daryti ir išvados, kad dabartinės nuteistojo pastangos yra pakankamos jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui. Pažymima, kad tik nuo nuteistojo realių pastangų bausmės atlikimo metu priklauso jo siekiamas rezultatas.

21. Taigi, nuteistojo R. S. pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad R. S. paskirtos bausmės pakeitimas į švelnesnę, t. y. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (E. Ž. Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš J. K. (pareiškimo Nr. 66069/09)). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad negalima remtis išimtinai tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą bei į pačios bausmės paskirtį. Tik įvertinus aplinkybių visumą, galima spręsti apie pasiektus bausmės tikslus, todėl skundo argumentas, jog teismas turėtų vertinti išskirtinai tik nuteistojo elgesį per paskutiniuosius dešimt bausmės atlikimo metų, vertinamas kaip nepagrįstas nuteistojo lūkestis, prieštaraujantis baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju šiuo metu teismo paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pagrindo nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme šiuo metu dar nėra. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.