- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2-10-633/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. N.
- Advokatai
- Saulius Kinderis, Vilija Jurčikonienė
dalyvaujant : ieškovei A. G., jos atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, atsakovui D. N. ir jo atstovui advokatui Sauliui Kinderiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo teismą priteisti jai iš atsakovo 30000 lt. neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo deliktu (nusikaltimu) jai padarytų : sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo delikto metu ir kurį laiką po jo, pažeminimo, psichinio streso ir dvasinių išgyvenimų delikto metu ir kurį laiką po jo, pakenkimo reputacijai ir bendravimo galimybių sumažėjimo kurį laiką po delikto. Taip pat prašoma priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 m. rugsėjį Pilviškių km Vilkaviškio r. sav. atsakovas su ja, tuomet buvusia 15 m. amžiaus, atliko prievartinius lytinius santykius, vieną lytinį aktą dviem etapais, - pradžioje įvesdamas savo lytinį organą jai į burną, ir iš karto po to įvesdamas savo lytinį organą į jos lytinius organus, už tai buvo nuteistas. Atsakovas prieš ją nusikalto 3 suaugusių vyriškių grupėje, kitų dviejų bendrininkų ir antrosios nukentėjusios N. K. akivaizdoje. Iki atsakovo nusikaltimo lytinių santykių niekada nebuvo turėjusi, jo metu jai buvo padaryti sužalojimai mergystės plėvėje ir nugaroje, be to ji jautė fizinį skausmą tiek įvykio metu, tiek kelias dienas po jo, - jai maudė pilvo apačią bei skaudėjo šlapinantis. Įvykio metu ji labai verkė, jautė didelę skriaudą, be to, netrukus apie įvykį sužinojo tiek gyvenamosios vietos kaime, tiek mokykloje, kurį laiką iš aplinkinių ir net motinos patyrė patyčias, dėl ko dar labiau užsisklendė savyje, kur kas mažiau bendravo su aplinkiniais ir su mama, atsirado baimė vaikščioti vienai, bendrauti su nepažįstamais. Šis įvykis buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko ji metė pagrindinę mokyklą. Medicininės pagalbos dėl nusikaltimo jai neprireikė, psichologinės niekas nesuteikė, tuomet ir nežinojusi apie tokią. Ji taip pat mananti, jog nusikaltimo metu patirtas nervinis sukrėtimas buvo viena iš priežasčių, dėl ko jai 2008 m. buvo diagnozuotas ir dabar gydomas fizinės sveikatos sutrikimas, buvo apsunkinti abu jos vėlesni gimdymai. Tiek pat neturtinės žalos atlyginimo ji reikalaujanti iš atsakovo bendrininko A. M. jo baudžiamojoje byloje, trečiasis bendrininkas yra miręs.
Atsiliepimas
Atsakovas D. N. teismo posėdyje paaiškino, jog su ieškiniu visiškai nesutinka, jis nepripažįstantis, kad įvykio metu su ieškove būtų atlikęs bet kokius lytinius santykius, tame tarpe ir prievartinius, prieš ją jis neatlikęs jokių veiksmų, dėl kurių ši būtų galėjusi patirti neturtinę žalą. Jis negalintis nei paneigti, nei patvirtinti aplinkybės ar įvykio metu ieškovė buvo žaginama ar kitaip lytiškai prievartaujama kitų asmenų, ar ji buvo dar nekalta, verkė, patyrė nervinį sukrėtimą ir pan. Jis pripažįstantis, kad šio įvykio metu jis atliko prievartinius lytinius santykius su antrąja mergina N. K., tačiau tvirtina nesupratęs, jog kuri tai iš merginų, tame tarpe ir ieškovė, galėjo būti dar nepilnametės. Atsakovas taip pat pripažįstantis, kad išviso įvykio vietoje buvo jie 4 vaikinai ir 2 merginos, taigi ir ieškovė. Jis negalintis nei patvirtinti, nei paneigti to, kad po šio įvykio ieškovei galimai pablogėjo sveikata. Be viso šito, jis manantis, jog ieškovė praleido tokiam ieškiniui pareikšti taikytiną 3 m. senaties terminą, jo atnaujinti neprašo, be to, tam nebūtų ir pagrindo. Prašantis ieškinį atmesti, o jeigu teismas spręstų kitaip, atlygintinos žalos dydį ženkliai sumažinti, nes esantis sunkios turtinės padėties.
Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis bei ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (teismo nuosprendį, ekspertizių aktus ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes : 2000 m. rugsėjo 10 d. apie 02.30 val. Pilviškių km Vilkaviškio r. sav., veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų su A. M. ir dar vienu nenustatytu asmeniu, prievarta nusitempęs ieškovę, tuomet 15 m. amžiaus A. A., į nuošalią vietą, grasindamas pardavimu ir mušimu, taip palaužęs jos pasipriešinimą, prieš ieškovės norą ir valią atliko su ja lytinius santykius, įvesdamas savo lytinį organą jai į burną, o po to ir į lytinius organus, tuojau pat tą patį su ieškove padarė ir A. M. bei nenustatytas asmuo, be to, tuo pat metu ir ten pat analogiškai buvo prievartaujama bei žaginama ir kartu su ieškove buvusi 15 m. amžiaus N. K.. Iki šio įvykio ieškovė lytinių santykių nebuvo turėjusi, buvo lytiškai nesubrendusi, nusikaltimo metu jai buvo padaryti švieži sužalojimai mergystės plėvėje ir nugaroje. A. G. nusikaltimo metu ir kurį laiką po jo dėl sužalojimų lytiniuose organuose jautė fizinį skausmą, įvykio metu patyrė didelį išgąstį, stresą, labai neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo viešai pažeminta kitų 5 asmenų akivaizdoje, nuo aplinkinių gyvenamojoje vietoje ir mokymo įstaigoje patyrė nepatogumus, patyčias, dėl ko kuriam tai laikui pablogėjo santykiai su šeimos nariais bei sumažėjo bendravimo galimybės su kitais aplinkiniais. Duomenų, spręsti dėl didesnių, liekamųjų pakenkimų tolimesniam nukentėjusios nuo seksualinės prievartos ieškovės fizinei ar psichinei, psichologinei sveikatai, byloje nepakanka (b.l. 119, 129-131).
Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 182 str. 3 punktu įstatymo leidėjas yra atleidęs bylos dalyvius nuo įrodinėjimo aplinkybių, - asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsitesėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų). Todėl teismas šioje byloje negali kvestionuoti nusikaltimo padarymo aplinkybių ir jo pasekmių (padarinių), šioje byloje sudarančių ieškinio faktinį pagrindą, konstatuotų įsiteisėjusiu ir netgi jau įvykdytu 2001-06-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-79-02/2001 (b.l. 5-16). To pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovo delikto prieš ieškovę faktas ir jo įvykdymo aplinkybės, sudarančios dalį ieškinio faktinio pagrindo, ieškovės byloje yra leistinai ir tinkamai įrodyti.
Spręsdamas dėl kitų bylos duomenų, sudarančių kitą, likusiąją ieškinio faktinio pagrindo dalį, - atsakovo delikto sukeltus ieškovei neigiamus neturtinius padarinius (pasekmes), teismas vadovaujasi įrodymų vertinimo tikimybių pusiausvyros principu ir sprendžia, jog kur kas labiau tikėtina, jog atsakovo delikto metu ieškovei vis dėlto buvo padaryti aukščiau pažymėti, kaip teismo nustatyti, neigiami neturtiniai pakenkimai, už kuriuos byloje prašoma kompensuoti, - teismui nekelia abejonių, jog 15 m. amžiaus mergaitė teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, patyrė pažeminimą, patyčias, didelį stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus tiek pačio delikto metu, tiek ir kurį laiką po jo, kad kurį laiką jautė baimę, sumažėjo bendravimo galimybės su šeima ir aplinkiniais dėl patyčių, paprastai tokiose situacijose aukos juntamos gėdos ir pan. Taigi, ir ši dalis ieškinio faktinio pagrindo, teismo pripažįstama leistinai ir tinkamai ieškovės įrodyta.
Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.250 str. nebaigtiniu sąrašu yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kt., teismo įvertinti pinigais. Ten pat yra nustatyta, jog tokia neturtinė žala yra atlyginama tuomet, kai tai numatyta įstatymu, tačiau visais atvejais, jeigu ji padaroma asmens sveikatai ar atimant gyvybę (2 dalis).
CK 6.283 str. 1 d. įstatymo leidėjo imperatyviai nustatyta, jog jeigu sužalojama fizinio asmens sveikata (ar jai pakenkiama kitokiu, nefiziniu būdu), tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Tačiau teismas šioje byloje nustatė ir kitą esminę aplinkybę, jog atsakovo veiksmai (deliktas), iš kurių kildinama jo deliktinė civilinė atsakomybė ieškovei, - prievolė atlyginti jai neturtinę žalą (ieškinio faktinis pagrindas), buvo įvykdyti 2000 m. rugsėjo 10 d., t.y. galiojant dar 1964 m. Lietuvos Baudžiamojo proceso ir Civiliniam kodeksams. Lietuvos Respublikos „Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo“ (2000-07-18, Nr. VIII-1864), toliau – Įstatymo) 11 straipsnyje įstatymo leidėjo nustatyta, jog šiame, dabar galiojančiame 2000 m. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas (šiuo atveju, - atsakovo deliktas) atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. po 2001 m. liepos 01 d. Kita vertus, Įstatymo 4 str. 4 d. pasakyta, jog naujajame CK įtvirtinami sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas. Tačiau CK 1.5 str. 3 d. ir 1.8 str. nuostatos teismui neleidžia ginčą spręsti tik pagal minimus bendruosius civilinės teisės principus tais atvejais, kai ginčo teisiniai santykiai įstatymo leidėjo yra sureguliuoti imperatyviomis, specialiomis ar bent jau bendrosiomis teisės normomis. Svarbu pažymėti ir kt. aplinkybę, jog CK 1.7 str. 2 d. imperatyvia norma nustatyta, jog civiliniai įstatymai, vadinasi ir 2000 m. CK nustatytos neturtinės žalos atlyginimo taisyklės, negalioja atgaline tvarka. Pagal Įstatymo 47 str. 2 d. nuostatas, kurių pobūdis taip pat yra imperatyvus, deliktinė civilinė atsakomybė pagal naująjį 2000 m. CK (tame tarpe ir prievolė atlyginti neturtinę žalą) netaikoma, jeigu veiksmai, kuriais buvo padaryta žala, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas tokiai atsakomybei atsirasti (nesukėlė prievolės atlyginti būtent neturtinę žalą). Pagal atsakovo delikto metu ir iki 2003.05.01 galiojusio 1964 str. Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 65 str. nuostatas ir doktrininio jo aiškinimo šaltinius dėl nusikaltimo reiškiamo civilinio ieškinio dalyku anuomet negalėjo būti moralinė (neturtinė) žala ar negauta nauda (2001-07-23 „Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai“, - Vilnius : Saulužė, 590 p., 1989 Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso komentaras, - Vilnius : Mintis, 61 p.). Negana to, iki 2001-07-01 subjektyvinės civilinės teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išskyrus moralinę žalą bylose dėl šmeižto (1964 m. redakcijos CK 7¹ str.), nenumatė ir galioję CK bei kiti civiliniai įstatymai, kitaip tariant, valstybė tuomet negrasė nei per civilinius, nei per baudžiamuosius įstatymus į nusikaltimus ar kt.deliktus linkusiems asmenims prievole atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Apibendrinant seka išvada, jog atsakovo veiksmai jų įvykdymo metu pagal galiojusius įstatymus deliktinės civilinės atsakomybės, dalyje dėl neturtinio (moralinio) pobūdžio žalos atlyginimo, neužtraukė, o tai suponuoja teismui pareigą taikyti jau minėtas CK 1.7 str. 2 d. bei Įstatymo 47 str. 2 d. nuostatas ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsakovas reikalavimo atlyginti jam galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepareiškė nei teikdamas procesinius dokumentus, nei nagrinėjant bylą teismo posėdyje, todėl dėl tokių galimų išlaidų teismas nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 900 lt. nemokėto žyminio mokesčio, 36,98 lt. bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, bei 1239 lt. valstybės garantuojamos nemokamos antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų, viso, - 2175,98 lt. Kadangi ieškovės reikalavimas yra atmetamas, o ji pati nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra 100 proc. atleista įstatymu, visos šios išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d., 96¹ str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kadangi ieškinys atmetamas, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti panaikinamos ir atsakovo turtui taikomos laikinos apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2011-03-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas laikinas apsaugos priemones – nekilnojamo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir kilnojamo turto bei piniginių lėšų, areštą atsakovo D. N. turtui, - turto arešto aktas Nr. 0411002000, registruotas 2011-03-28.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.