Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belvista“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gruodžio 4 d. priimtas ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDSV Vilniaus skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Belvista“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovė įpareigota pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, atsižvelgdamas į tai, kad atskirasis skundas pateiktas nemokumo (bankroto) byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsakovė, nesutikdama su teismo nustatytu įpareigojimu, teigia, kad CPK 80 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti aiškinama ir taikoma kartu su CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkto norma, kuri nustato, jog už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

9. CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji norma, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, ir nustatytos išimtys, kada žyminis mokestis yra mokamas. Šios išimtys yra lex specialis (specialioji norma). Prie CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios taisyklės išimčių priskirti ir atskirieji skundai bankroto bei restruktūrizavimo bylose. Tai, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog juridinio asmens vadovas neturi mokėti žyminio mokesčio už pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimą, savaime nereiškia, jog juridinis asmuo yra atleidžiamas ir nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimą nemokumo byloje, nes kaip jau ir minėta – CPK 80 straipsnio 2 dalis nuostatos įtvirtina bendrosios taisyklės, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas išimtis, ir yra lex specialis.

10. Be kita ko, teismų praktikoje pažymima, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto instancinio bylinėjimosi mažinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020).

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei. Tokie skundai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio dalimi bei teismų praktika, yra apmokami žyminiu mokesčiu. Vien tai, kad atsakovė turi kitokią nuomonę dėl minėtų teisės normų aiškinimo, nėra pagrindas nukrypti nuo CPK reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos. Kadangi atsakovė žyminio mokesčio nesumokėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesukuria pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, atsakovei nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties reikalavimams įvykdyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belvista“ 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartyje nustatytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.