Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-239-264/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-07
Bylos Nr.: 2A-239-264/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
Ieškovas: A. K., J. K.
Atsakovas: V. K.
Advokatai: Rasa Gradauskienė

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2140-264-2011

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 121.15; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,

dalyvaujant ieškovams A. K., J. K., ieškovų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovei V. K., atsakovės atstovei advokatei Jūratei Šlitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir J. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl pastato dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė dėl jų atliktos rekonstrukcijos pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams priklausančias idealines namo dalis ir nustatyti, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,45 idealinės, o atsakovei priklauso 0,55 idealinės gyvenamojo namo dalys bei nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovams skirti naudotis jų faktiškai naudojamomis gyvenamojo namo patalpomis: 1-9/6,93 kv.m.; 1-10/14,90 kv.m.; 1-11/8,01 kv.m.; 1-12/12,55 kv.m.; 1-13/4,16 kv.m.; 1-14/9,25 kv.m.; 1-15/27,02 kv.m.; G-l/26,79 kv.m.; R-2/6,33 kv.m.; R-7/4,77 kv.m.; iš viso 120,71 kv.m.; atsakovei skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis:1-2/25,64 kv.m.; 1-4/15,16 kv.m.; 1-5/16,49 kv.m.; 1-6/13,64 kv.m.; 1-16/17,00 kv.m.; 1-7/3,65 kv.m.; R-3/15,50 kv.m.; R-4/17,21 kv.m.; R-5/14,31 kv.m.; R-6/l0,10 kv.m., iš viso 148,70 kv.m.; priteisti bylinėjimosi išlaidas

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai; pakeitė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams priklausančias idealines namo dalis ir nustatė, kad ieškovams A. K., J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,45 idealinės, o atsakovei V. K. priklauso 0,55 idealinės gyvenamojo namo dalys; nustatė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovams A. K., J. K. skyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 1-9/6,93 kv.m., 1-10/14,90 kv.m., 1-11/8,01 kv.m., 1-12/12,55 kv.m., 1-13/4,16 kv.m., 1-14/9,25 kv.m., 1-15/27,02 kv.m., G-l/26,79 kv.m., R-2/6,33 kv.m., R-7/4,77 kv.m., iš viso 120,71 kv.m.; atsakovei V. K. skyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 1-2/25,64 kv.m., 1-4/15,16 kv.m., 1-5/16,49 kv.m., 1-6/13,64 kv.m., 1-16/17,00 kv.m., 1-7/3,65 kv.m., R-3/15,50 kv.m., R-4/17,21 kv.m., R-5/14,31 kv.m., R-6/l0,10 kv.m., iš viso 148,70 kv.m.; priteisė iš atsakovės V. K. 162,00 Lt žyminio mokesčio ieškovams A. K. ir J. K. bei 16,50Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Teismas nurodė, kad naudojimosi tvarka patalpomis teismine tvarka tarp šalių nustatyta nebuvo, tačiau faktiškai name buvo suformuoti du butai, turintys bendro naudojimo įeigą ir koridorių pirmame namo aukšte. Pagal nusistovėjusią tvarką ieškovai valdė, naudojo ir disponavo patalpomis, esančiomis antrame namo aukšte - gyvenamaisiais kambariais ir dviem terasomis. Atsakovė savininko teisėmis valdė namo pirmojo aukšto patalpas, įeiga į namą buvo bendro naudojimo paskirties. Tokia naudojimosi nuosavybe tvarka buvo nusistovėjusi ir iki ieškovams tampant šio namo bendraturčiais. Ginčas tarp šalių kilo dėl bendro naudojimo patalpos 1-11/8,01 kv.m., kurią ieškovai, siūlydami naudojimosi tvarką patalpomis, priskyrė sau. Atsakovė byloje priešieškinio nereiškė, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta ir atsakovę šioje byloje atstovavo profesionalus teisininkas advokatas, kuris galėjo ir turėjo pasirūpinti teikiamo naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo atitikimu proporcingumo kriterijui, kad teikiama tvirtinti naudojimosi bendromis patalpomis tvarka nebūtų pažeidžiamos bendraturčių teisės. Teismas pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas patvirtinti jos pateiktą naudojimosi bendromis patalpomis pagal 2010 eskizinį projektą negali būti tenkinamas, nes jis parengtas nesilaikant proporcingumo kriterijaus, pažeidžiantis ieškovų teises. Atsakovės pateiktame eskiziniame projekte pasiūlytas patekimas į patalpą 1-11/8,01 kv. m. numatytas per langą, esantį pastogėje, įrengiant tokį įėjimą, reikės keisti stogo konstrukciją, tačiau tokie rekonstrukcijos darbai nenumatyti, o viršutinės laiptų aikštelės įrengimas bus įrenginėjamas virš ieškovų gyvenamosios patalpos lango. Toks viršutinės laiptų aikštelės įrengimas užstos šviesos patekimą į ieškovų gyvenamąją patalpą. Teismas sprendė, kad racionalumo ir optimalumo kriterijais vertinant, atsakovės pateiktas plano projektas dėl naudojimo tvarkos neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principo, nėra patogesnis naudojimuisi, darysiantis didesnę neigiamą įtaką naudojantis visiems bendraturčiams priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, todėl nėra labiau teisiškai pagrįstas. Teismas sprendė, kad atsakovės prašomas nustatyti naudojimosi ginčo patalpa bei neinventorizuotomis patalpomis, esančiomis antstate, projektas yra nepriimtinas tiek abiejų ginčo šalių interesų pažiūriu, tiek bendraturčių naudojimosi bendra patalpa, interesų pusiausvyros požiūriu. Ieškovų pateikta naudojimosi tvarka, įvertinant istoriškai susiklosčiusias šalių ir ankstesnių savininkų nusistovėjusią tvarką naudojantis bendromis patalpomis, yra optimaliausias, minimizuojantis galimus konfliktus, be to, patogus ir pagal esamas sąlygas maksimaliai sudarantis šalims autonomiškai naudotis jiems priklausančiomis ir nuosavybės teise patalpomis.

Šalies argumentai

Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 132-133) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-06 sprendimą pakeisti, nustatant, kad bendraturčiams - ieškovams A. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,43 id. dalis, o V. K. - 0,57 id. dalis, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini); sprendimą dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovams A. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,45 id. dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o apeliantei - 0,55 id. dalys. Ieškovai teismui sąmoningai pateikė akivaizdžiai klaidingą idealių namo dalių paskaičiavimą, kur patalpą 1-11/8,01 nurodė kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą patalpą. Ši bendro naudojimo patalpa yra įrengta savavališkai ir nuosavybės teisių į ją ieškovai neturi. Išjungus šią patalpą iš ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų sąrašo ir paskaičiavus idealias dalis matyti, kad ieškovams po namo rekonstrukcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,43 id. dalys, o apeliantei 0,57 id. dalys gyvenamojo namo. Teismas sprendimu neteisėtai įteisino savavališkai įrengtą bendro naudojimo patalpą ir grubiai pažeidė apeliantės turtines teises, sumažindamas 0,02 dalimis jai priklausančią turto dalį.

2. Teismas nepagrįstai, patenkino ieškovų reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pastoge pagal ieškovų pasiūlytą tvarką. Iš teismui pateiktų dokumentų, ieškovų ir apeliantės aiškinimų matyti, kad pakankamai didelio ploto ir aukščio pastogė, kur yra bendro naudojimo kaminas, reikalaujantis tam tikros priežiūros, kur galima įrengti netgi gyvenamąsias patalpas - dalinės nuosavybės teise priklauso abejiems bendraturčiams. Ieškovai, norėdami nusistatyti naudojimosi tvarką pastoge, privalėjo pateikti tokį variantą, kuriame turėjo būti numatytas laisvas patekimas į pastogę tiek ieškovams, tiek ir apeliantei. Ieškovas apeliantę pastoviai terorizuoja ir apgaudinėja, todėl servituto nustatymas priešpriešos ir ginčų išspręsti negali. Teismas, tenkindamas ieškovų ieškininius reikalavimus, grubiai pažeidė apeliantės teisę naudotis pastoge.

Atsiliepimas

Ieškovai A. K. ir J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139-141) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-06 sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, jame atsakovė netinkamai aiškina materialinės ir procesinės teisės normas. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su ieškiniu ji sutinka. Nors teismas atnaujino nutartimi bylos nagrinėjimą, atsakovei suteikiant galimybę pareikšti savarankiškus reikalavimus, atsakovė jokių reikalavimų nei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nei kitų savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Pateikta atsakovės projektinė medžiaga gali būti vertinama tik kaip pasiūlymas bendraturčiui, bet ne kaip atsikirtimus ar reikalavimus bendraturčiui grindžiantys įrodymai. Yra visos LR CK 4.77 str. 1 d. numatytos sąlygos - ieškovai, turėdami kito bendraturčio sutikimą ir laikydamiesi įstatyme nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidino bendrąjį daiktą, todėl jų reikalavimu dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėjo būti pakeista. Todėl Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklauso 0,45 idealinės dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei- 0,45 idealinės dalys. Patalpa 1-11 buvo apskaitoma bendrajame namo plote nuo pirminės šio namo inventorizacijos (kaip antstatas), tuo tarpu palėpė nebuvo inventorizuota ir nėra tinkamai teisiškai įregistruota iki šiol. Archyvinėje byloje esančios notariškai patvirtintos sutartys patvirtina, kad ankstesne šio turto bendraturčiai buvo nusistatę naudojimosi patalpomis tvarką, įtraukdami ir patalpos 1-11 teisinį rėžimą. Minimos turto perleidimo sutartys ir naudojimosi patalpomis tvarka buvo fiksuojama namų valdos techninės apskaitos byloje. Sutinkamai su LR CK 4.81 str. 2 d. šis susitarimas tapo privalomas ir ieškovams, kurie tapo šio turto bendraturčiais sudarytų sandorių pagrindu, taigi, įgijo teisę naudotis ir antstato patalpa 1-11. Ieškovų nuomone, nėra galimybės nustatyti kitokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Ieškovai ir atsakovė po atliktos su atsakovės sutikimu namo rekonstrukcijos turi kiekvienas atskirą įėjimą į savo namo dalį. Ieškovai į antrąjį namo aukštą patenka per atskirą įėjimą iš fasadinės namo pusės. Atsakovės pretendavimas į patalpą 1-11 reiškia, kad ji į šią patalpa turėtų patekti per ieškovų nuosavybės teise turimas patalpas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kito įėjimo į šias patalpas nėra, o atskiro įėjimo į palėpę klausimų atsakovė teisme nesprendė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakytina dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų..

Ginčas tarp bendraturčių kilo dėl idealių dalių nustatymo ir bendro naudojimo patalpos 1-11/8,01 kv. m., kurios plotas įskaičiuotas ir paskirtas naudotis ieškovams.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. A. P., byla Nr. 3K-3-406/2003). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalimis.

Apeliantė teigia, kad antstatas, pažymėtas 1-11 /8, 01 kv m. ploto bendro naudojimo patalpa yra įrengta savavališkai ir nuosavybės teisių į ją ieškovai neturi, o teismas priskirdamas ginčo patalpą ieškovams, pažeidė apeliantės turtines teises, sumažindamas 0,02 dalimis jai priklausančią turto dalį. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš dalies sutinka.

Iš 1998-04-14 mainų sutarties, VĮ Registrų centro pažymėjimų, pastato inventorizacijos duomenų ( b. l. 5, 20, 24-25) bei apeliacinės instancijos teisme apžiūrėtos namo inventorinės bylos Nr. 27758, matyti, kad ieškovams iki namo rekonstrukcijos priklausė 0, 32 idealios, o atsakovei - 0, 68 id. dalys gyvenamojo namo su rūsiu, 2 priestatais, antstatu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 231, 99 kv. m, į šį bendrą plotą įskaičiuotas ir namo antstatas, plane pažymėtas 1-11 ( 8, 04 kv. m. ).

Atsakovė 2005-09-05 Kauno miesto 2 notaro biure pasirašė pareiškimą, kad sutinka, jog bendraturčiai (ieškovai) atliktų jiems priklausančios namo dalies rekonstrukciją įrengiant gyvenamąsias patalpas antrame aukšte virš pirmo aukšto patalpų 1-2, 1-6, įrengiant atskirą įėjimą iš fasadinės namo pusės, panaikinant senąjį įėjimą bei įrengtų kanalizaciją, vandentiekio tinklus, atliktų inžinierinių tinklų įrengimo darbus per jai priklausantį žemės sklypą.

Ieškovai savo lėšomis atliko gyvenamojo namo 1A2 p dalies (antro aukšto patalpų 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir įrengtas atskiras įėjimas į antrąjį aukštą) rekonstrukciją, kuri 2008-02-20 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisijos pripažinta atlikta tinkamai (b. l. 63). VĮ Registrų centro 2008-10-02 išraše (b. l. 48) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad po namo rekonstrukcijos gyvenamojo namo bendras plotas yra 269, 41 kv. m.. Kaip matyti iš byloje esančio rekonstrukcijos projekto bei namo patalpų išdėstymo planų iki rekonstrukcijos ir po jos ( b. l. 27-30, 39-40), ieškovams virš atsakovei priklausančių pirmo aukšto 1-2 (verandos) ir 1-6 (kambario) pagal rekonstrukcijos projektą bei atsakovės sutikimu įrengė virtuvę ir kambarį, iš namo fasado įrengė atskirą įėjimą į antrąjį namo aukštą, panaikinus senąjį. 2008-02-20 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu bei VĮ Registrų centro duomenimis ( b. l. 48, 102-105) dėl rekonstrukcijos namo bendras plotas padidėjo 37, 42 kv. m, t.y. iki 269, 41 kv. m..

Ginčo tarp šalių dėl skundžiamu teismo sprendimu nustatytų kitų gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos, išskyrus antstatą 1-11, nėra. Apeliantė neginčija, kad antstatu pažymėtu 1-11 ji nesinaudoja, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka, kuria ieškovai naudojasi patalpomis: 1-9/6,93 kv.m.; 1-10/14,90 kv.m.; 1-11/8,01 kv.m.; 1-12/12,55 kv.m.; 1-13/4,16 kv.m.; 1-14/9,25 kv.m.; 1-15/27,02 kv.m.; G-l/26,79 kv.m.; R-2/6,33 kv.m. ; R-7/4,77 kv.m.; iš viso 120,71 kv. m., atsakovė valdo patalpas: 1-2/25,64 kv.m.; 1-4/15,16 kv.m.; 1 -5/16kv.m.; 1-6/13,64 kv. m.; 1-16/17,00 kv. m.; 1-17/3,65 kv.m.; R-3/15,50 kv.m.; R-4/17,21 kv.m.; R-5/14,31 kv. m.; R-6/10,10 kv.m., iš viso 148,70 kv.m. nepažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros principo, įvertinant tai, kad atsakovė davusi sutikimą rekonstrukcijai - ieškovams įrengi iš fasado pusės atskirą įėjimą į namo antrą aukštą, pati sutiko, kad į antstatą per antrojo aukšto laiptinę negalės patekti.

Apeliacinės instancijos teisme šalių prašymu išreikalauta ir apžiūrėta gyvenamojo namo inventorinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šioje inventor. byloje esančių dokumentų (inventor. bylos b. l. 27, 64, 74, 80) bei 2010-05-18 VĮ registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (b. l. 102-105) matyti, kad pagal 1990-06-26 statinio priėmimo naudoti aktą namo savininkas K. P. statybos būdu įgijo nuosavybėn 2 aukštų, 126, 81 naudingo ploto, 50, 63 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamąjį namą, o pagal 1990-07-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1895 pardavė L. V. 0, 32 idealias dalis nuo 126, 81 kv. m. bendro naudingo ploto, o sutarties 3 p. nustatė L. V. naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 1-8 (13, 84 kv. m., 1-9/6,93 kv.m.;1-10/14,90 kv.m., 1-11/8,01 kv.m., rūsyje patalpomis G-1/26, 79 kv.m.; R-3/15, 50 kv.m., o šalys bendrai naudosis rūsio patalpomis R-1/17,03 kv.m. ir R-2/6, 33 kv. m., kiemo įrengimai ir apšildymas bendrai. Iš šios sutarties matyti, kad antstatas įskaitytas į 126, 81 kv. m. bendrą naudingą plotą, paskirtas naudotis bendrasavininkei. Vėlesniais sandoriais: 1996-01-25 pirkimo-pardavimo sutartimi L. V. pardavė 0, 32 id. dalis, gyvenamojo namo, nurodant namo naudingą plotą - 84, 68 kv. m. – E. L. K., o pastaroji pagal 1996-02-14 pirkimo-pardavimo sutartį perleido 0, 32 id. dalis, nurodant namo naudingą plotą - 84, 68 kv. m , - V. M., kuri mainų sutarties su ieškovais pagrindu 0, 32 idealias namo dalis, nurodant namo bendrą 231, 99 kv. m. plotą, perleido ieškovams. Prieš mainų sutarties su ieškovais sudarymą, namas inventorizuotas ir kadastro duomenys fiksuoti 1998- 03-20 , iš byloje esančių šių duomenų (b.l. 24-25) matyti, kad užfiksuotas bendras namo plotas su antstatu - 231, 99 kv. m., ir į 126, 81 kv. m. bendrą naudingą namo plotą antstatas 1-11 neįskaitytas. Iš inventor byloje esančių dokumentų ( inventor. bylos l. 43, 124) matyti, kad ji iš buvusio savininko K. P. 1994-09-05 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0, 44 dalis, o 2003-07-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po K. P., mirusio 2000-02-15, mirties paveldėjo 0, 24 dalis gyvenamojo namo 1A2p, kurio bendras plotas – 231, 99 kv. m. Paminėti duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro registre, yra teisingi kol nenuginčyti.

Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo nustatyta tarp šalių gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka, kuri nusistovėjusi tarp šalių, 1990-07-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1895 nustatyta patalpų (tame tarpe ir antstato 1-11) naudojimosi tvarka, antstatas) yra privaloma (CK 4. 81 str.), tuo tarpu šia sutartimi tarp bendraturčių nustatytos idealios dalys, apskaičiuotos nuo namo 126, 81 kv. m. bendro naudingo ploto, pagal 1998-03-24 inventorizacijos duomenis pasikeitė, bendraturčių dalis skaičiuojant nuo 231, 99 kv. m. bendro namo ploto, todėl ieškovai įgiję 0, 32 idealias dalis 1998-04-14 mainų sutarties pagrindu, neįrodė, kad turi daugiau teisių, nei įgijo šios sutarties pagrindu (CPK 178 str.), todėl ginčijama patalpa 1-11 (antstatas) priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai jų turimai daliai.

Ieškovų pateiktame gyvenamojo namo dalių apskaičiavimo projekte (b. l. 66) pakeičiant idealias dalis, ieškovams į 0, 45 idealias dalis įskaičiuotas ir antstatas, pažymėtas 1-11 /8, 01 kv. m. ploto, kurio rekonstrukcija projekte nebuvo numatyta, stogo plane bei namo nuotraukose antstatas neišnyko, antstato įrengimui ar pagerinimui atsakovė raštiško sutikimo nebuvo davusi, nuosavybės teisių į jai tenkančią iki rekonstrukcijos antstato 0,02 idealią dalį atsakovė neprarado, neatsisakė, todėl nėra CK 4.77 str. 1 d, 4. 78 str. sąlygų. Dėl rekonstrukcijos padidėjus namo bendram plotui 37, 42 kv. m. ( ( iki 269, 41 kv. m.) ieškovams turi atitekti 0, 43 idealios dalys, kurios atitinka 116,71 kv. m. namo bendro ploto (120,71 kv. m. – 4 kv. m. antstato 1-11 dalies) o atsakovei – 0, 57 idealios dalys, kurios atitinka 152, 70 kv. m. namo bendro ploto (148, 70 kv. m. plius 4 kv. m. antstato 1-11 dalies). Šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas dėl procesinių bei materialinių teisės normų pažeidimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str. 326 str. 1 d. 3p.). Kita sprendimo dalis dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo paliktina galioti, nesant pagrindo ją naikinti ar keisti.

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai sprendžiamas klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pateikė kvitus apie jos turėtas advokatės atstovavimo išlaidas – 900 Lt (b.l. 144, 169), ieškovas A. K. pateikė kvitą dėl 1600 Lt (b. l. 170) išlaidų už atstovavimą bei dokumentų surašymą. Įvertinant tai, kad ieškovus apeliacinės instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, atstovavusi ieškovus pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, posėdžių trukmę pripažintina, kad jos galėtų būti kompensuotinos tokio pat dydžio kaip ir apeliantės, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (50 proc.), todėl šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams ieškovams A. K., J. K. ir atsakovei V. K. idealios dalys pakeisti taip:

nustatyti, kad ieškovams A. K., J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,43 idealios dalys, o atsakovei V. K. 0, 57 idealios dalys.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjos Dalė BurdulienėNeringa Venckienė