Kauno apygardos teismo nutartis

2023-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-276-383/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
eAN2-276-383/2023
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00060-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Pažeidėjas
V. Š.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-276-383/2023Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00060-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties V. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį 100 Eur bauda už tai, kad 2023 m. balandžio 16 d. 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), nevykdė statutinio valstybės tarnautojų, t. y. policijos pareigūnų J. A. ir J. U. teisėto reikalavimo - pateikti savo anketinius duomenis ar asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, V. Š. atstovas advokatas R. B. apylinkės teismui pateikė skundą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi V. Š. atstovo skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu apygardos teismui V. Š. prašo panaikinti 2023 m. gegužės 16 d. Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti teisinės pagalbos išlaidas.

3.1. Skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnio nuostatas, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims tik teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Tai reiškia, kad privalomi vykdyti tik teisėti policijos pareigūnų nurodymai ir nagrinėjamu atveju pareigūnai turi įrodyti, kad jų reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti, nes pareigūnų veiksmų teisėtumas nėra preziumuojamas. Analizuojant Policijos įstatymo 5 straipsnį, jame nurodomus policijos uždavinius bei lyginant juos su tais pagrindais, kuriuos nurodė policijos pareigūnai apeliantui, akivaizdu, jog nei vienas iš šių pagrindų nėra numatytas Policijos įstatyme. Nors tiek policijos įstaigos atstovė, tiek teismas nurodė, kad pareigūnams jokiuose teisės aktuose, tame tarpe įstatyme, nėra nurodyta kuriuo momentu teisės pažeidimo tyrimo metu jie turi teisę kelti reikalavimus dėl asmens duomenų pateikimo, tačiau taip iš esmės pažeidžiamos įstatymo nuostatos dėl policijos pareigūnų teisių bei pareigų vykdymo.

3.2. Skunde pažymima, kad, vertinant garso įrašus, kurie yra prijungti prie administracinio nusižengimo bylos, akivaizdžiai matosi, jog policijos pareigūnai, reikalaudami apelianto pateikti asmens anketinius duomenis arba identifikavimo dokumentus, nei karto nenurodė teisėto pagrindo, leidžiančio jiems reikalauti asmens duomenų arba asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimo. Vaizdo įrašo, kuris fiksuoja laiką nuo 14:15:20 iki 14:28:23, laikotarpyje nuo įrašo 40 sek. iki 50 sek. policijos pareigūnai nurodo, jog asmens duomenys jiems yra reikalingi „jūsų asmenybės nustatymui“. Tas pats tariamas teisinis pagrindas iš pareigūnų pusės šiame įraše buvo pakartotas dar ne kartą. Vėliau, to paties įrašo 11:51 min. pareigūnas nurodo, jog „įstatymai suteikia policijos pareigūnams teisę tvarkyti žmonių asmens duomenis“. Vaizdo įrašo, kuris fiksuoja laiką nuo 14:11:05, pareigūnui pareikalavus pateikti asmens duomenis, o apeliantui atsisakius tai daryti bei paklausus kodėl turi juos pateikti 01:17 - 01:21 min. pareigūnas nurodo kad buvo gautas iškvietimas, kad jūs važiavot ten atsiskaitinėt. To paties įrašo 01:36 - 01:42 min., paklausus ką apeliantas blogo padarė, pareigūnai nurodė, jog „šiuo metu jūs nieko blogo nepadarėte, tiesiog reikia jūsų vardo ir pavardės man užsirašyti“. To paties įrašo 02:20 - 02:26 min. pareigūnas, į apelianto klausimą kuo yra kaltinamas, pareigūnai nurodė „aš jūsų niekuo nekaltinu, tiesiog mes gavom iškvietimą, mes turim nurašyt, kad jūs buvote atvykę“.

3.3. Atstovas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas jį nubausti grindžiamas aplinkybėmis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip matosi iš nutarimo, tariamo administracinio nusižengimo vieta nurodoma - (duomenys neskelbtini), o padarymo laikas - balandžio mėn. 16 d. 14 val. 30 min. Tuo tarpu reikalavimo pagrįstumas įrodinėjamas aplinkybėmis, kurios buvo beveik prieš valandą iki tariamo pažeidimo. Kaip matosi iš faktinių aplinkybių, reikalavimas prisistatyti arba pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, buvo išreikštas tuo metu, kai įvykis jau buvo ištirtas, buvo neginčytinai nustatyta, jog 500 eurų kupiūra, kurią pateikė apeliantas, yra nesuklastota, kas reiškia, jog jokio teisės pažeidimo jis nepadarė, jokių teisės normų jis nepažeidė, todėl pareigūnai ir neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti pateikti savo asmens duomenis ar dokumentą. Taigi, tuo metu, kai buvo reikalaujama asmens duomenų, pareigūnai neatliko jokio tyrimo ar prevencijos. Kaip matosi iš pareigūno J. U. tarnybinio pranešimo į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), „B. P.“ degalinėje jie atvyko 13.40 val. Taigi, jei tuo metu pareigūnai ir būtų pareikalavę apelianto asmens duomenų, manytina, toks reikalavimas būtų buvęs pagrįstas, kadangi iš tiesų buvo kilusi abejonė dėl piniginės kupiūros tikrumo, kas reiškia, jog apeliantas galimai gal ir galėjo padaryti kokį nors teisės pažeidimą, kurį tiriant pareigūnai turėjo nustatyti galimo pažeidėjo asmenybę. Tačiau, kaip matosi iš vaizdo medžiagos, degalinėje, kur buvo kilusi abejonė dėl galimo teisės pažeidimo, pareigūnai jokių anketinių duomenų neklausė, asmens tapatybės netikrino. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar nurodyti asmens duomenis buvo išreikštas jau po to, kai buvo nustatyta, jog teisės pažeidimo nėra, kas savaime šalino bet kokį pagrindą reikalauti šių duomenų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į V. Š. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė V. D. prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, apklausęs liudytojus, patį administracinėn atsakomybėn patrauktą V. Š., motyvuotai pripažino, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad V. Š. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje sudėties požymiai.

10. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. Š. nurodė, kad policijos pareigūnai jo reikalavo asmens dokumento tik tada, kai buvo nustatyta, kad 500 eurų kupiūra nėra suklastota ir šis jau norėjo važiuoti namo. Jo įsitikinimu, policijos pareigūnai asmens dokumento turėjo reikalauti degalinėje, o ne kai pasitvirtino, kad kupiūra nėra padirbta. Analogiškos pozicijos V. Š. laikosi ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto pozicija nėra nuosekli. Pažymėtina, kad administracinio protokolo surašymo metu, V. Š. pateikė paaiškinimą raštu, kad, išėjus iš keityklos, policijos pareigūnai pradėjo reikalauti atskleisti savo duomenis. Paklausus dėl kokių priežasčių tai turi daryti, jam buvo atsakyta, kad, jei nepasakys, bus vežamas į policijos komisariatą. Tuo tarpu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, jis teigė, kad nepateikė savo asmens dokumento ir neprisistatė policijos pareigūnams, šiems melagingai nurodžius, kad jis kvietė policiją. Visgi, šią jo dėstomą versiją paneigia tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek vaizdo įrašuose užfiksuotas V. Š. ir pareigūnų pokalbis, veiksmai. Byloje esantys vaizdo įrašai paneigia apelianto Institucijoje duotą paaiškinimą, kad policijos pareigūnai melagingai teigė, kad jis iškvietė policiją, kadangi, priešingai – šie nurodo, kad buvo gautas iškvietimas, policiją kvietė degalinės operatorė ir V. Š. niekuo nėra kaltinamas, jo asmens duomenys reikalingi tik dėl gauto iškvietimo, pildant tarnybinius dokumentus.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad teisėtų pareigūnų reikalavimo nevykdymo faktą patvirtina administracinių nusižengimų protokolas, policijos pareigūnų J. A. ir J. U. duoti parodymai teismo posėdyje ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Iš teismo posėdyje duotų liudytojų J. A. ir J. U. parodymų nustatyta, kad buvo gautas iškvietimas dėl galimai padirbtos 500 eurų kupiūros. Ši kupiūra buvo patikrinta ,,M. B.“. Norėdami nustatyti asmens tapatybę, paprašė V. Š. pateikti asmens duomenis, tačiau apeliantas atsisakė tai daryti. Policijos pareigūnas J. U. paaiškino, kad policijos pareigūnai savo nuožiūra pasirenka kada nustatyti asmens tapatybę, o policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) turi būti nurodomi įvykyje dalyvavusių asmenų duomenys. Liudytojų J. A. ir J. U. nurodytos aplinkybės yra analogiškos ir toms, kurios užfiksuotos jų tarnybiniuose pranešimuose. Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. U. tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad, išėjus iš banko skyriaus, kolega J. A. pareikalavo apelianto pateikti savo anketinius duomenis, nes reikalinga išsiaiškinti įvykyje dalyvavusių asmenų duomenis. Apeliantas atsisakė, klausinėdamas, kam to reikia. Kolega dar kartą pareikalavo pateikti apelianto savo anketinius duomenis, tačiau šis atsisakė. J. U. tuomet paaiškino apeliantui, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti asmens duomenis ir dar kartą pareikalavo apelianto nurodyti savo asmens duomenis, tačiau šis ir vėl atsisakė. Vyriškis buvo įspėtas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo ir galimo sulaikymo. Atvykus į policijos komisariatą, apelianto dar kartą buvo paprašyta prisistatyti, tačiau šis kategoriškai atsisakė. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Marijampolės AVPK vyresniojo tyrėjo J. A. tarnybiniame pranešime. Byloje esantys policijos pareigūnų kūno kameromis daryto vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad, išėjus iš ,,M. B.“, V. Š. įsėda į savo automobilį ir, policijos pareigūnams ne kartą pareikalavus pateikti savo asmens duomenis, atsisako tai daryti. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai paaiškino apeliantui, kad asmens duomenys reikalingi dėl gauto iškvietimo ir dokumentuose turi būti užfiksuota, kad šis buvo atvykęs, tačiau teisėti pareigūnų reikalavimai vis tiek nebuvo vykdomi. Pastebėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo tiek Institucijoje, nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, tiek apylinkės teisme neneigė, kad jis atsisakė prisistatyti policijos pareigūnams. Taigi, V. Š. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta tiek jo paties paaiškinimais, tiek policijos pareigūnų J. A., J. U. parodymais ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis bei byloje esančiais vaizdo įrašais. Nors, apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, kadangi jo asmens duomenų pareikalavo jau nustačius, kad banknotas nėra padirbtas, tai nešalina jo atsakomybės. Pažymėtina, kad V. Š., nesutikdamas su policijos pareigūnų veiksmais, manydamas, kad jie yra neteisėti, turėjo teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Akcentuotina, kad policijos teisėtų reikalavimų vykdymas – anketinių duomenų arba asmens dokumento pateikimas - yra privalomas.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų reikalavimai prisistatyti arba pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą buvo teisėti, kadangi jie vykdė savo tiesiogines pareigas pagal gautą iškvietimą dėl galimai padirbtos 500 eurų kupiūros. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. piktybiškai atsisakė patvirtinti savo tapatybę, atsikalbinėjo, nors policijos pareigūnai jam ne kartą paaiškino tokio reikalavimo priežastį. Taigi, akivaizdu, kad šiais savo veiksmais V. Š. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo - pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, kadangi asmens duomenų reikalavo tik nustačius, kad banknotas nėra padirbtas. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, įstatymas nenumato kuriuo proceso metu policijos pareigūnai turi pareigą tikrinti asmens dokumentus. Be to, pažymėtina, kad Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. nurodymo Nr. 5-V-10 „Dėl policijos gaunamų dokumentų“ 1.1.3 punkte numatyta, kad informacijos patikrinimo metu nustačius, kad informacija apie galimą nusikalstamą veiką nepasitvirtino, apie tai pranešama policijos įstaigos darbuotojui, atsakingam už pajėgų valdymą, ir patikrinimo rezultatas įvedamas į PRĮR. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 5-V-420 „Dėl policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ 16.7 punkte numatyta, kad sektoriuje dirbantys policijos pajėgų vieneto pareigūnai privalo PRĮR įrašyti policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatą, surašyti ir įkelti reikiamus dokumentus, nuotraukas ar vaizdo medžiagą (arba vaizdo ir garso fiksavimo įrangos numerį). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-80 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkte nurodyta, kad PRĮR kaupiama bet kokia forma policijos įstaigose gauta informacija apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir įvykius, kurių tyrimas įstatymais pavestas policijai, jų tyrimo procesą ir rezultatus. To paties akto 47 punktas numato, kad įgalioti Registro naudotojai, atsižvelgdami į pirminį policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatą, įvykio aplinkybes, surašytus patikrinimo metu dokumentus ir esant duomenų, kad reikia atlikti papildomą policijos registruojamo įvykio patikrinimą ar patikslinimą, priima sprendimą dėl įvykio perdavimo įstaigos vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui sprendimui dėl tolesnio įvykio patikrinimo priimti. Taigi, pareiga tikrinti asmens duomenis tiriamo įvykio metu numatyta ne tik Policijos įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro nurodymuose ir įsakymuose, kurių policijos pareigūnams privalu laikytis. Taigi, policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, vadovaudamiesi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta teise ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro nurodymais, įsakymais, turėjo teisę reikalauti V. Š. pateikti asmens dokumentą.

13. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti V. Š. patirtas atstovavimo išlaidas, pateiktas išlaidas pagrindžiantis pinigų priėmimo kvitas. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis, jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, kuris buvo atmestas, todėl prašomos proceso išlaidos negali būti priteistos, todėl šis prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas