- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- e2YT-9940-1065/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00392-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos mamos I. N., iki santuokos T., kituose dokumentuose – T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 2004 metų liepos mėnesio 2 dieną I. N. ir A. N. vardu buvo įgytas nekilnojamas turtas: 47,57 m² butas su 4,72 kv. m. rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 57/1340 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1280/18963 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui, jos mama I. N. liko gyventi jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, paveldėjo sutuoktiniui priklausančio buto dalį. Savo vaikų A. N. neturėjo. Apie tai, kad mama nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po jo sutuoktinio A. N. mirties, ji nežinojo. Galvojo, kad mama palikimą susitvarkė. Kadangi I. N. po sutuoktinio A. N. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo visus mokesčius, taip faktiškai paveldėjo mirusio sutuoktinio buto bei ūkinio pastatų dalį pradėdama juos valdyti. Mama mirė (duomenys neskelbtini). Dėl savo sveikatos būklės nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ji gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi mama (duomenys neskelbtini) surašytu testamentu, visą savo turtą paliko jai, ji kreipėsi į Pakruojo rajono 2-jį notarų biurą. Notaro biure buvo paaiškinta, kad I. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo po savo sutuoktinio mirties nesikreipė ir jo turto dalies nepaveldėjo, todėl reikia kreiptis į teismą ir nustatyti faktą, kad mama priėmė palikimą po savo mirusio sutuoktinio A. N. mirties, pradėdama jį valdyti. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad notarų biure jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į I. N. turtą.
Pareiškėja R. B. teismo nedalyvavo. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, jos interesus atstovaus advokatas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui. Atsiliepimu nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo A. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. N. paliktojo turto perėmimą valdyti.
Iš sutuoktuvių liudijimo kopijos matyti, kad I. N., iki santuokos T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad R. B. tėvai yra I. N. ir S. J. Š.. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini)Pakruojo rajono Civilinėje metrikacijoje R. B. (iki santuokinė pavardė Š.) sudarė santuoką su R. B., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir po santuokos sudarymo jos pavardė yra B.. Iš mirties liudijimo, išduoto Pakruojo rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), kopijos matyti, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 18-2078899, išduoto UAB „Medicus LT“, kopijos matyti, kad I. N. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. N. ir I. N. vardu yra registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nekilnojamas turtas: 47,57 m² butas su 4,72 m² rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 57/1340 dalys ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1280/18963 dalys ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš Pakruojo rajono savivaldybės Pakruojo seniūnijos pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad A. N. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).mIš 2018-06-29 Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad notarų biure po A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą, iki 2018-06-29, dėl turto paveldėjimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure nėra užvesta. Testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą duomenų nėra. Iš testamento kopijos matyti, kad I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (mergautinė pavardė – T.), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), visą savo turtą paliko dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Iš PVM sąskaitos faktūros TEO Nr. 1280218205, matyti, kad ši sąskaita, išrašyta I. N. vardu, už namų telefoną, adresu (duomenys neskelbtini), yra apmokėta 2015-02-24. Iš UAB „Pakruojo vandentiekis“ 2015-2017 sąskaitų už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą matyti, kad jos išrašytos I. N., gyvenančiai (duomenys neskelbtini)ir yra apmokėtos. Iš atsiskaitymo knygelės kopijų matyti, kad už 2015-2017 m. sunaudotą elektros energiją, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo I. N..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civlinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos R. B. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjos R. B. pareiškime bei jos atstovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas ir žemės sklypai, faktiškas jų valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo ir žemės sklypų priežiūra, prievolių, susijusių su namu ir žeme, vykdymas. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio A. N. mirties, toliau gyveno bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame P.Mašioto g. 7-5, Pakruojyje, prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius už elektrą ir vandenį, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjos R. B. motina I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.