Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

ATPK 260 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas ir esmė. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivaus asmens atliktus veiksmus, numatytus šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse, t. y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ir nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nepilnai išdėstytos pažeidimo padarymo aplinkybės, nes nenurodyta, kam šis kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Protokole netiksliai nurodytos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo patikslinimui (ATPK 280 straipsnio 2 punktas).

II.

Teigiama, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Ši teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tad teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turėtų įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, t. y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar turi būtinai grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta ir nėra būtinybės nurodyti naujas esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, teismas paprastai pats gali pakeisti nurodą į ATPK straipsnį ar straipsnio dalį, t. y. perkvalifikuoti asmens veiką, negrąžindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai nurodyta, kas, kada, kokią transporto priemonę vairavo neblaivus vairuotojas, koks buvo nustatytas neblaivumas (3.31 promilės), kas buvo apgadinta, kad taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktai.

Šio pažeidimo esmė (objektyvieji požymiai) pakankamai aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir tai netrukdo teismui taikyti ATPK 284 straipsnio 2 dalį bei perkvalifikuoti asmens veiką. Toks perkvalifikavimas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių, nes, kaip minėta, visos esminės fakto aplinkybės, kurios yra būtinos asmens veikai kvalifikuoti, yra nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl asmuo gali nuo jų gintis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas, Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir J. J. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžinama iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo pateiktu ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties aiškinimu.

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365 ATPK 127 straipsnis buvo pakeistas ir išdėstytas taip:

„Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, -

užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), -

užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, -

užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu“.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, ATPK 127 straipsnio 3 dalį teismas interpretuoja kaip reiškiančią, jog norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris ir sukeltų kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą (ATPK 127 str. 1 d.), ir nulemtų kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 str. 2 d.). Tačiau su tokiu aiškinimu nesutiktina.

Pirma, ATPK 127 straipsnis yra pavadintas „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“. Taigi, sprendžiant pagal ATPK 127 straipsnio pavadinimą, abiejų padarinių rūšių atsiradimas (veikos padarinių kumuliatyvumas) dėl to paties kelių eismo taisyklių pažeidimo neturėtų būti būtinas, kad asmens veiką kvalifikuoti pagal atitinkamą ATPK 127 straipsnio dalį.

Antra, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 32, 123, 124, 124¹, 1242, 125, 126, 127, 129, 130, 130², 131, 134, 187, 224, 225, 259¹, 269, 281, 312, 313, 314, 315, 320 ir 326 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu, be kita ko, siūloma griežtinti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, kai tai padarė neblaivus ar apsvaigęs asmuo; už šį pažeidimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti, kaip alternatyvią nuobaudą taikyti administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi ATPK 127 straipsnio 3 dalį aiškinant taip, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą, būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris ir sukeltų kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą (ATPK 127 str. 1 d.), ir nulemtų kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), įstatymų leidėjo nurodytas tikslas liktų nepasiektas, nes ATPK nebūtų atskiros normos, kuri numatytų atsakomybę už neblaivaus asmens padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Trečia, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad dėl to paties veiksmo (kelių eismo taisyklių pažeidimo) turėtų atsirasti dvejopi (kumuliatyvūs) padariniai – ir nežymus asmens sveikatos sutrikdymas, ir turto sugadinimas. Tačiau ATPK 127 straipsnio 3 dalyje akcentuojami pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti veiksmai, bet ne jų padariniai (veikos padariniai ATPK 127 straipsnio 3 dalyje apskritai konkrečiai neminimi), kurie yra lemiami objektyvieji požymiai norint asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį.

Ketvirta, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje vartojamas jungtukas „ir“ besąlygiškai nereiškia, kad turi atsirasti būtent dvejopi padariniai. Teisės normos aiškintinos ne tik pagal jų išorinę išraiškos formą, bet taip pat vadovaujantis, sisteminiu, teleologiniu, loginiu, semantiniu ir kitais aiškinimo būdais.

Penkta, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, padarytų po 2008 m. sausio 1 d., laikomasi praktikos, kad vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 3 dalimi (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 (nuo 2008 m. sausio 1 d.) redakcija), administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), jeigu toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N39-1898/2008, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-4182/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Tad, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, rajono apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai jis, apkaltintasis asmuo, padaro vienu metu veiksmus, kurie nulemia (sukelia) padarinius, numatytus ir šio straipsnio pirmoje, ir antroje dalyse, t. y. padaro kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris turi ir sukelti kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nulemti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo teisinio pagrindo tvirtinti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nepilnai ar netiksliai išdėstytos pažeidimo padarymo aplinkybės ir bylos medžiagą grąžinti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo patikslinimui pagal ATPK 280 straipsnio 2 punktą.

Apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarimą J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.