- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-89-318-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- B. S.
- Kategorijos
- 2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-318/2013
Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.;
2013 m. spalio 31 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
dalyvaujant prokurorams Rimui Juodžiui, Romualdui Blaževičiui
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, uždraudžiant vienerius metus šešis mėnesius naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2011-08-25, apie 16.26 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sankryža su (duomenys neskelbtini) plentu, Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, persirikiuodamas iš pirmos (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostos į antrąją (kryptimi link Šaltkalvių gatvės), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiuojančiam motociklui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam B. S., dėl ko motociklininkas intensyviai stabdydamas griuvo ant kelio dangos. Jam nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir106 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto manymu, teismas pažeidė BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, vertino tik dalį byloje esančių įrodymų, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Pasak J. K., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, teismas jo duotus parodymus vertino kritiškai ir išimtinai rėmėsi tik prieštaringais ir nepatikimais nukentėjusiojo B. S. ir liudytojo P. Š. parodymais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys įrodymai - specialisto išvada, vaizdo įrašo medžiaga.
Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad eismo įvykį sąlygojo būtent nukentėjusiojo B. S. veiksmai t.y. staigus ir netinkamas stabdymas bei motociklo nesuvaldymas. Apeliantas nurodo, kad pagal teismų praktiką, teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių kilimui. J. K. manymu, net pripažinus, kad jis iš tiesų pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimus, jei nukentėjusysis būtų laikęsis 133 ir 134 punktų reikalavimų, t.y. tinkamai įvertinęs važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, transporto priemonių rodomus įspėjamuosius signalus, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Todėl esant situacijai, kai BK 281 str. 1 d. nurodytus padarinius sąlygojo paties nukentėjusiojo veiksmai ir kaltė, nuteistojo baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą baudžiamojo įstatymo normą negalima.
Apeliantas teigia, jog apkaltinamajame nuosprendyje apylinkės teismas netyrė subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio - jo kaltės. Buvo apsiribota tik jo, kaip eismo dalyvio, pareigų aprašymu ir tų pareigų pažeidimo konstatavimu, kas nepagrindžia jo kaltės dėl eismo įvykio kilimo. Siekiant pripažinti jį kaltu dėl įvykusio eismo įvykio, turėjo būti nustatytas ir įvertintas jo psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais (pavojinga veika, nusikalstamos veikos padariniais ir priežastiniu ryšiu), tačiau tai nebuvo padaryta.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atlikdamas persirikiavimo manevrą jis neįsitikino manevro saugumu. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių jo paaiškinimus, jog persirikiavo į antrą eismo juostą tik įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Jo vairuojamo automobilio ir nukentėjusiojo motociklo susidūrimas neįvyko. Be to byloje nebuvo tirta, ar jo nurodomas atstumas (8-10 m) tarp jo automobilio ir motociklų buvo nepakankamas ir nesaugus persirikiavimo manevrui atlikti. Apelianto manymu, nesant akivaizdžių jo kaltės įrodymų, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Teismo posėdyje nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistasis J. K. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. numato atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį šiame baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Šiame baudžiamajame įstatyme numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje. Todėl, atskleidžiant jų turinį, privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančiais įvairaus pobūdžio kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Taip pat Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Kelių eismo taisyklėse išaiškinta, jog kelio davimas, tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
Remiantis bylos duomenimis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. K., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, jog kitų eismo dalyvių saugumui nekiltų pavojus, ir prieš persirikiuodamas į antrąją eismo juostą, nedavė kelio antrąja eismo juosta važiuojančiam motociklui (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimus.
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu J. K. neneigė, kad rikiavosi į antrąją eismo juostą, tačiau jis tvirtino, jog buvo įsitikinęs persirikiavimo į kitą juostą manevro saugumu ir motociklui (duomenys neskelbtini) kelio neužkirto. Prieš atlikdamas manevrą, jis pažiūrėjo į kairį, dešinį, galinį veidrodėlius (T.2, b. l. 48). Nuteistasis dėl antrąja eismo juosta važiavusių motociklininkų, kuriuos jis privalėjo praleisti prieš persirikiuodamas, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad prieš persirikiuodamas jis matė, jog antroji eismo juosta buvo laisva, arti transporto priemonių nebuvo (T.1, b.l. 104), teisme nurodė, jog pradėjus rikiuotis iki motociklininko, važiavusio (duomenys neskelbtini), galėjo būti 8-10 m. (T.2, b. l. 49, T.2, b. l. 32).
Šie nuteistojo parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai: atlikto eksperimento duomenims, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams ir nustatytoms įvykio aplinkybėms.
Atlikus įvykio vietoje eksperimentą nustatyta, kad rikiavimosi metu, važiuodamas pirma eismo juosta J. K. ne visais atvejais galėjo matyti abu vienas paskui kitą važiavusius motociklus. Tai patvirtina aplinkybę, kad važiuojant ir jo automobiliu (duomenys neskelbtini) bei eismo dalyvius stebint per veidrodėlius, yra momentas, kada lygiagrečia eismo juosta važiuojanti transporto priemonė yra nematoma. Tai paneigia nuteistojo aiškinimą, jog naudojantis jo automobilio veidrodėliais, tokio momento nėra, todėl jis, juos stebėdamas, visuomet gali teisingai įvertinti įvykio situaciją. Šią aplinkybę J. K., turėdamas nemenką vairavimo patirtį, be jokios abejonės žinojo, todėl turėjo būti ypač atsargus ir pradėti manevrą tik visiškai įsitikinęs, kad savo veiksmais nepažeis Kelių eismo taisyklių, nesukliudys kitoms transporto priemonėms. Tai patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K., persirikiuodamas į antrą eismo juostą, privalėjo duoti kelią antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui (duomenys neskelbtini) (T1, b. l. 33).
Kad nuteistasis, veikdamas neatsargiai, šios aplinkybės pakankamai neįvertino, neapskaičiavo saugiam rikiavimuisi reikalingo atstumo ir taip sudarė kliūtį nukentėjusiojo vairuojamai transporto priemonei, patvirtina nukentėjusiojo B. S. ir liudytojo P. Š. parodymai.
Nors nukentėjusysis tiksliai nenurodė atstumo, kuris buvo tarp jo motociklo ir automobilio (duomenys neskelbtini) J. K. pradėjus manevrą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, B. S. nuosekliai tvirtino, kad persirikiuojantis automobilis staiga užkirto jam kelią (T.1, b. l. 42). Taip pat jis nurodė, kad atstumas tarp jo ir kliūties buvo toks artimas, kad jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo (T.2, b. l. 28), nes pats nuo priešais važiavusių automobilių važiavo nutolęs tokiu atstumu, kad įsiterpti kitam jau nebuvo vietos. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo P. Š. parodymai, kuris, nuo motociklo (duomenys neskelbtini) būdamas nutolęs nedideliu atstumu, aiškiai matė eismo įvykio aplinkybes ir tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog avarinę situaciją sukėlė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo eismo taisyklių pažeidimai, t.y., staigus jo persirikiavimas į antrąją eismo juostą, nesilaikant saugaus atstumo. Tai, kad iš tiesų paskui motociklą (duomenys neskelbtini) nedideliu atstumu nuo jo nutolęs važiavo liudytojo P. Š. vairuojamas motociklas ir dėl to jis galėjo gerai matyti eismo įvykį, patvirtina vaizdo įrašo apžiūros protokolas (T.1, b. l. 27).
Nors liudytojas P. Š. yra nukentėjusiojo bendradarbis, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pastarasis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir dėl to duoda melagingus parodymus. Jis yra pareigūnas, parodymus davė prisiekęs, suprasdamas šios priesaikos sulaužymo pasekmes. Todėl, kolegijos manymu, teismas neturėjo pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nukentėjusiojo, tiek paskui jį motociklu važiavusio liudytojo P. Š. pozicija dėl eismo įvykio kilimo priežasties buvo nuosekli. Tai patvirtina netrukus į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnių N. S. (T.1, b. l. 78) ir V. M. (T.1, b. l. 88), iš karto po įvykio bendravusių su nukentėjusiuoju ir liudytoju P. Š., parodymai. Jos nurodė, kad tiek nukentėjusysis B. S., tiek liudytojas P. Š. tvirtino, jog automobilis, staiga sudarydamas kliūtį, sukėlė avarinę situaciją, kurios metu nukentėjusysis stabdydamas krito ir susižalojo. Tam neprieštarauja liudytojo E. L. parodymai, kad nukentėjusįjį numušė baltos spalvos automobilis Honda, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 89), bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame liudytojas būtent tokias įvykio aplinkybes nurodo, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, ir paties nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu: staigus motociklo stabdymas J. K. vairuojamo automobilio rikiavimosi metu. Tam neprieštarauja ir Kelių įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kad nuo gulinčio motociklo 11 m. atstumu (duomenys neskelbtini) link nustatyta 5,50 m. ilgio stabdymo žymė (T.1, b. l. 17). Nors specialistas Specialisto išvadoje konstatavo, jog neturint galimybės atkurti transporto priemonių suartėjimo eigos, o filmuotoje medžiagoje nesant užfiksuotos automobilio (duomenys neskelbtini) persirikiavimo, negalima nustatyti, ar automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K., persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nedavė kelio iš paskos antra eismo juosta važiavusiam motociklo (duomenys neskelbtini) vairuotojui B. S., taip pat spręsti klausimo dėl pagrindinės sąlygos kilti šiam eismo įvykiui, tačiau šias aplinkybes patvirtina pirmiau aptarti bylos faktiniai duomenys, kurių specialistas nevertino. Ta aplinkybė, jog transporto priemonės nesusidūrė, nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados, jog J. K. veiksmai – rikiavosi į antrą eismo juostą saiga prieš nukentėjusiojo vairuojamą motociklą, priversdamas ta eismo juosta važiavusį eismo dalyvį B. S. ekstremaliai stabdyti motociklą (keisti jo greitį), buvo pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti, o tuo pačiu ir pasekmėms atsirasti. Taigi tarp nuteistojo nustatytų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nors specialistas nustatė, kad motociklo (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. S. intensyviai stabdydamas ir nesuvaldęs motociklo krisdamas ant kelio dangos, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, tačiau kolegija šia nustatytą aplinkybę visų teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų kontekste vertina kaip abipusės kaltės dėl atsiradusių pasekmių sunkumo požymį.
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis J. K. nurodo, kad pirmos instancijos teismas nenustatė ir neįvertino jo psichinio santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo neatsargi kaltė buvo pilnai įrodyta pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. įtvirtinta, kad asmuo pagal šio straipsnio 1–6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikalstama veika yra neatsargi, jeigu ji padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).
BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils.
Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje, apie 16.26 val. (T.1, b. l. 1). Tai judri gatvė, kurioje eismas nurodytu laiku yra aktyvus, todėl J. K. privalėjo suvokti, jog tokiu metu vairuojant transporto priemonę reikia būti itin atsargiu, atidžiu ir persirikiuoti į antrą eismo juostą tik visiškai įsitikinus, jog atstumas tarp jo automobilio ir už jo antrąją juosta važiuojančių transporto priemonių yra saugus, o persirikiavimas į antrąją eismo juostą nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams (nevers keisti važiavimo krypties ar keisti greičio) ir nesukels avarinės situacijos.
Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nuteistojo sveikatos būklė ar fizinė būsena, galėjo įtakoti J. K. gebėjimą tinkamai įvertinti situaciją kelyje ir išvengti eismo įvykio. Priešingai, byloje esančioje J. K. charakteristikoje, akcentuojamas jo atsakingas elgesys visuose gyvenimo epizoduose (T.2, b. l. 90). Jo ypatingą atidumą patvirtina ir jo ilgametė pilotavimo patirtis.
Galima daryti išvadą, jog nuteistasis J. K., atlikdamas persirikiavimo manevrą, nors ir suvokė, kad atstumas tarp jo ir atvažiuojančio motociklo (duomenys neskelbtini) yra mažas, tačiau manė, kad jis yra pakankamas ir tikėjosi išvengti eismo įvykio ir kilusių pasekmių, pasitikėdamas objektyviomis aplinkybėmis, t.y., pasikliaudamas savo ilgalaike vairavimo patirtimi, išlavinta ir greita lakūno reakcija, tačiau neįvertino motociklininko, važiavusio antrąja eismo juosta, galimybių išvengti staiga nuteistojo veiksmais sudarytos kliūties.
Tai, kad J. K. suvokė savo veiksmų rizikingumą, patvirtina ne tik jo asmeninės savybės, bet ir elgesys po eismo įvykio. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. K. tvirtino, jog po persirikiavimo pamatęs, kad kažkas už jo antroje eismo juostoje įvyko, sustojo, išlipo iš savo automobilio ir, pamatęs, jog nėra jokių jo automobilio sugadinimų, nuvažiavo toliau. Tai patvirtina, kad nuteistasis suprato, kad jo manevras rizikingas, gali sukelti eismo įvykį, todėl sustojęs apžiūrėjo savo automobilį, neatmesdamas galimų jo apgadinimų. Tai patvirtina išvadą, kad J. K. suvokė, kad jo nustatyti veiksmai kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, tačiau tikėjosi eismo įvykio išvengti. Jis rikiavosi staiga, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad nukentėjusysis, imdamasis atsargumo priemonių, išvengs eismo įvykio ir jo metu kilusių pasekmių. Nors susidūrimo pavyko išvengti, tačiau dėl J. K. neatsargių veiksmų, atsirado baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės t.y. nukentėjusysis, atsidūręs ekstremalioje situacijoje, intensyviai stabdydamas, krito ir taip buvo sužalotas.
Taigi nuteistojo J. K. neatsargūs veiksmai, pradėtas ir baigtas persirikiavimo manevras į kairiąją eismo juostą neįsitikinus, jog važiuoja pakankamu atstumu nuo motociklo (duomenys neskelbtini), suvokiant eismo intensyvumą ir situacijos pavojingumą, sąlygojo Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio jis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti, pasikliaudamas savo greita reakcija, atidumu, turima ilgalaike pilotavimo patirtimi. Tai, kad J. K. yra linkęs ekstremaliai vairuoti ir skubėti, patvirtina byloje esanti pažyma apie baustumą, iš kurios matyti, kad jis ne kartą yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Galima daryti pagrįstą išvadą, jog aptarti J. K. neatsargūs veiksmai buvo lemiantys dėl eismo įvykio kilusias pasekmes.
Nepagrįstas nuteistojo J. K. skundo argumentas, kad nukentėjusysis turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, jei būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punkto reikalavimų, todėl eismo įvykio padarinius sąlygojo paties nukentėjusiojo kaltė.
Kelių eismo taisyklių 133 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Taip pat Kelių eismo taisyklių 134 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Tai, kad motociklo (duomenys neskelbtini)vairuotojas B. S. automobiliui įvažiavus į jo judėjimo juostą, turėjo stabdyti ir tinkamai suvaldyti savo vairuojamą motociklą, patvirtina specialisto V. V. išvada Nr. 11-3032(11) (T.1, b. l. 33). Išvadoje taip pat nurodoma, kad buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo (duomenys neskelbtini)vairuotojo B. S. veiksmai t. y. motociklo nesuvaldymas intensyviai stabdant, ir griūtis ant kelio dangos, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Nukentėjusysis duodamas paaiškinimą apie eismo įvykį nurodė, kad tarpas jo motociklo ir prieš jį antrąja eismo juosta važiavusio automobilio buvo nepakankamas įvažiuoti dar vienam automobiliui (T.1, b. l. 36). Tai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusysis B. S., nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai tikėdamasis, jog kiti eismo dalyviai kelyje bus atidūs, atsargūs ir nepažeidinės Kelių eismo taisyklių, negalėjo numatyti J. K. rizikingo persirikiavimo manevro ir dėl jo staiga atsirasiančios kliūties.
Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad automobiliui užkirtus kelią jis stabdė ir paguldė motociklą ant šono (T.2, b. l. 28). Specialistas V. V. nurodo, kad toks stabdymo būdas yra pavojingas ir dažnai įtakojantis baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimą (T.2, b. l. 31). Remiantis byloje esančių duomenų visuma, galima daryti pagrįstą išvadą, kad dėl per mažo atstumo tarp nukentėjusiojo motociklo (duomenys neskelbtini)ir automobilio (duomenys neskelbtini), dėl staigaus J. K. manevro nesant pakankamo laiko tarpo ir galimybės pasirinkti kitą transporto priemonės stabdymo būdą, nukentėjusysis B. S. ėmėsi kraštutinių priemonių, siekdamas išvengti susidūrimo, t. y., dar didesnių galimų padarinių savo bei aplinkinių sveikatai ir transporto priemonėms.
Esant aptartų aplinkybių visumai, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis, pagrįstai nuteistojo J. K. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Apylinkės teismo nuosprendžiu J. K. paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda, uždraudžiant vienerius metus šešis mėnesius naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones.
Skiriant bausmes už BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnis įpareigoja skiriant bausmes įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo BK 281 straipsnio atitinkamų dalių sankcijų vidurkio.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcija numatyto baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kilę padariniai nėra sunkūs: nesunkiai sutrikdyta vieno asmens sveikata, daugiau eismo dalyvių nenukentėjo, J. K. teisiamas pirmą kartą, darbe charakterizuojamas teigiamai, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu parinko teisingą bausmės rūšį, t.y., baudą. Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3d., 5p. už neatsargų nusikaltimą numato baudą iki 75 MGL dydžio, todėl įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirtoji bauda nėra aiškiai per didelė.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pažymima, kad nors Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog J. K. anksčiau yra ne kartą pažeidęs Kelių eismo taisykles ir administracine tvarka baustas už greičio viršijimą baudomis bei kartą jo atžvilgiu buvo pritaikyta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Nors šios nuobaudos nėra galiojančios, tačiau byloje esanti pažyma apie baustumą patvirtina, kad J. K. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, dėl savo elgesio tinkamų išvadų nedaro ir nekeičia transporto priemonės vairavimo būdo t.y. vairuoja ekstremaliai ir neatsargiai.
Teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę asmeniui už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymą, būtina įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, t. y., galimybės pažeidinėti Kelių eismo taisykles atėmimą. J. K. pažeidė Kelių eismo taisykles ne pirmą kartą. Daugybę kartų jis buvo baustas baudomis, tačiau teisingų išvadų nepadarė. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra tiesiogiai susijusi su jo darbu ir negali apsunkinti darbinės veiklos. Todėl kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, J. K. atžvilgiu taikydamas draudimą vairuoti kelių transporto priemones vieniems metams šešiems mėnesiams, paskyrė tinkamą ir teisingą baudžiamojo poveikio priemonę ir bausmę, kurią atlikus bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą. Todėl keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.