Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

2021-07-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-234-973/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-07
Bylos Nr.
II-234-973/2021
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00092-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Viktorija Vasiliauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. E.
Institucija
BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-234-973/2021 Proceso Nr. 4-10-3-00092-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.16.
Registro objektas ROIK: 21130918226(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 7 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant pareiškėjai D. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, D. E., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1063-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas 2021 m. kovo 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalį, už tai, kad D. E. 2021 m. kovo 28 d., 14.45 val., Kretingos-Vasaros g., Palangoje, važiuodama automobiliu keleivio vietoje buvo neprisisegusi saugos diržu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu D. E. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 432 str. 1 d. ir jai paskirta 30,00 Eur bauda.

Šalies argumentai

D. E. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad 2021-03-28 ji su M. A. ir dukra E. A. apie 14.25-14.35, automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš svečių namų (duomenys neskelbtini) vyko namo į Šiaulius. Prie išvažiavimo buvo vykdomas reidas, kurio metu keturi policijos pareigūnai tikrino visus iš miesto išvykstančius automobilius. Tikrinimo metu pareigūnas tik domėjosi ar jie iš Palangos, tikrino apgyvendinimo įstaigos rezervacijos duomenis, asmens dokumentus. Pareigūnui paprašius sustoji kitoje kelio pusėje, jie sustojo dešiniajame kelkraštyje. Automobiliui sustojus ji atsisegė diržą ir rinko vaiko išmėtytus žaislus. Tuo metu pareigūnas sugrįžo, apžiūrėjo automobilio saloną ir pareiškė, kad ji turi būti užsisegusi saugos diržą. Ji su tuo sutiko, tačiau pradinio tikrinimo metu ji buvo su saugos diržu ir policijos pareigūnas negalėjo to nematyti. Ji bandė pareigūnui paaiškinti situaciją, kad diržas buvo atsegtas tik jau kelkraštyje stovinčiame automobilyje, tačiau pareigūnas jokių paaiškinimų neklausė. Nurodė, kad protokole netiksliai nurodyta, kad nusižengimo liudininke yra S. D., nes joks pareigūnas, be juos tikrinusio, nebuvo priėjęs. Mano, kad faktas jog pati prašė išsaugoti visą įmanomą filmuotą medžiagą tik patvirtina, kad ji nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo. D. E. skundu prašo panaikinti nutarimą ir teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į D. E. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovas nurodė, kad skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad surašant nutarimą buvo vadovaujamasi pačios pažeidėjos paaiškinimu, pateiktu ją tikrinusiam pareigūnui, kodėl ji nėra prisisegusi saugos diržo. Policijos pareigūnui ji paaiškino, kad nesisega saugos diržo, nes važiuoja su mažamečiu vaiku, kurį reikia pasiekti rankomis. Mano, kad pirminis D. E. paaiškinimas turi būti vertinamas kaip tiksliausiai apibūdinantis visas aplinkybes. Institucijos nuomone trumpalaikis sustojimas kontrolės poste turi būti vertinamas kaip sustojimas prie šviesoforo, laukiant leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo. Tik Transporto priemonei sustojus kieme, kelkraštyje ir vairuotojui išjungus variklį yra saugu atsisegti saugos diržą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu D. E. nurodė, kad visos kelionės metu ji buvo prisisegusi saugos diržą. Pažymėjo, kad patikros punkte prie jų priėjo policijos pareigūnas, kuris neprisistatė, paklausė, ar jie iš Palangos, paprašė dokumentų, dar būdama prisisegusi ji rodė jam telefone esančius poilsio vietos rezervacijos dokumentus. Tada pareigūnas paprašė jų pervažiuoti į dešiniąją kelio pusę. Pervažiavęs į kelkraštį automobilis sustojo, užgesino variklį ir įjungė avarinį signalą. Tada ji atsisegė saugos diržą, kad galėtų surinkti šalia jos automobilinėje kėdutėje sėdėjusio vaiko išmėtytus žaislus. Tuo metu policijos pareigūnas ir paklausė, ar ji žino, kad važiuojant keleivio sėdynėje reikia būti prisisegus saugos diržu. Parodė, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti jos žodžiai interpretuoti netiksliai.

Teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas, D. M. paaiškino, kad dirbant poste jis sustabdė automobilį patikrai. Bendraudamas su vairuotoju jis aiškiai matė galinėje automobilio sėdynėje sėdėjusią moterį, kuri buvo neprisisegusi saugos diržo. Automobilio stiklai nebuvo tamsinti, todėl jis aiškiai matė visą automobilį. Pažymėjo, kad automobilis į kelkraštį buvo palydėtas dėl to, kad jie iš karto negalėjo pateikti visų jų kelionės karantino metu pagrindžiančių dokumentų. Nukreipus automobilį į kelkraštį keleivei buvo nurodyta, kad važiuoti be saugos diržo nesaugu ir jai buvo paaiškinta, kad ji bus nubausta. Pati keleivė paaiškino, kad jai taip yra patogiau rūpintis savo vaiku. Kodėl byloje nėra pateiktas įrašas iš „Body“ kameros jis pasakyti negali, bet nurodė, kad neretai, filmuojant beveik visą parą, taip atsitinka, kad įrašas neišsisaugo dėl išsikrovusios baterijos ar pasibaigusios atminties kortelės. Pareigūnas paaiškino, kad pažeidėjos nepažįsta ir neturi jokio išankstinio nusistatymo. Protokolas keleivei buvo surašytas pagrįstai, nes pažeidimo faktą jis aiškiai matė tik automobiliui sustojus. Nurodė, kad jei tik abejojama dėl to, ar pažeidimas padarytas, protokolas niekada nėra rašomas. Papildomai nurodė, kad protokole nurodyta pareigūnė S. D. su automobilio ekipažu nebendravo ir negalėtų paliudyti apie įvykį, tiesiog ji tuo metu dirbo poste.

Tarnybiniame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko D. M. pranešime nurodyta, kad 2021-03-28 apie 14.45 val. dirbant Kretingos g., Palangoje, automobilių praleidimo-patikrinimo blokposte, kryptis išvažiavimas iš Palangos link A-13 kelio, buvo sustabdytas automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie automobilio vairuotojo ir bendraudamas pro šoninį galinį kairės pusės langą pamatė ant galinės keleivio vietos (tarp kairės ir vidurinės kėdės) sėdinčią keleivę bei dešinėje pusėje ant galinės specialios kėdutės sėdintį mažametį vaiką. Vaikas buvo prisegtas diržu, tuo tarpu šalia sėdinti keleivė nebuvo prisisegusi. Paklausus keleivės, kodėl ji neprisisegusi, asmuo nurodė : „kad vyksta su mažamečiu vaiku, todėl jai kartas nuo karto tenka juo pasirūpinti ir jį pasiekti rankomis, esą prisisegus saugos diržu, jos veikla dėl to būtų apsunkinta, dėl šios priežasties diržo ir neužsideda“. Kelevei buvo išaiškinta atsakomybė už šį pažeidimą ir kad dėl didelio automobilio srauto protokolas su administraciniu nurodymu jai bus išsiųstas elektroniniu paštu.

Vaizdo registratoriumi, įrengtu tarnybiniame automobilyje L5001, užfiksuota kaip kairiojoje kelio pusėje sustojęs automobilis policijos pareigūno nukreipiamas į dešiniąją kelio juostos pusę, kur priešais yra užstatyta užkarda. Automobilis sustoja, įjungia avarinį signalą. Prie automobilio nuolat stovi policijos pareigūnas ir bendrauja su vairuotoju, pareigūnas nufotografuoja automobilio galą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. E. skundas netenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. E. kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo.

D. E. administracinė nuobauda paskirta už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytoms atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.

Nors D. E. neigia savo kaltę, nurodydama, kad saugos diržą ji atsisegė tik automobiliui sustojus kelkraštyje, kai automobilio variklis buvo išjungtas, tačiau šiuos D. E. teiginius paneigė teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas G. M.. Liudytojas neabejodamas parodė, kad D. E. padarytas pažeidimas jo buvo užfiksuotas dar automobilio nenukreipus į dešiniąją kelio eismo juostos pusę. Liudytojas net kelis kartus pakartojo, kad aplinkybę, jog keleivė nėra prisisegusi, jis pamatė tik automobiliui sustojus kairiojoje kelio eismo juostoje ir pradėjus kalbėti su vairuotoju. Netikėti šiais liudytojo parodymas teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojas patvirtino, kad D. E. jis nepažįsta ir neturi jokio išankstinio nusistatymo. Be to, paaiškino, kad niekada netraukia administracinėn atsakomybėn asmens, jei abejoja dėl jo kaltės. Šiuo gi atveju liudytojas neabejojo, kad D. E. padarė administracinį nusižengimą.

D. E. skunde nurodė, kad pareigūnas neteisingai interpretavo jų pokalbio metu jos ištartus žodžius. Pareiškėja nurodė, kad į pareigūno klausimą, ar ji žino, kad privalo būti užsisegusi saugos diržu, ji atsakė teigiamai, tačiau manė, kad pareigūnas matė, jog ji tik automobilį sustabdžius buvo prisisegi saugos diržą. Teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kaip pasirinktą jos gynybos versiją ir ja netiki. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad būtent pirminiai D. E. paaiškinimai, kurie užfiksuoti tarnybiniame pranešime, teismo vertinimu, tiksliausiai apibūdina įvykio aplinkybes. Kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, D. E. paaiškinimu apsisprendimą nesegėti saugos diržą lėmė patogumas būnant šalia mažamečio vaiko nevaržomai jį pasiekti. Būtent šiuo pirminiu paaiškinimu teismas vadovaujasi kaip neabejotinu jos kaltės įrodymu padarius administracinį nusižengimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš prie bylos esančios vaizdo registratoriaus filmuotos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas kairiojoje kelio eismo juostoje stovėjusį tikrinamą automobilį nukreipęs į dešiniąją pusę niekur nuo jos tam tikrą laiką nesitraukė ir bendravo su automobiliu važiavusiu ekipažu. O tai paneigia pareiškėjos skunde nurodytus teiginius, kad nukreipus automobilį į dešiniąją kelio juostą policijos pareigūnas nuėjo nuo mašinos ir būtent tuo metu ji atsisegė saugos diržą. Teisme apklaustas liudytojas paaiškino, kad pažeidimo faktą jis nustatė tik sustabdęs automobilį. Be to, iš filmuotos medžiagos matyti, kad pareigūnas nuo mašinos buvo nuėjęs ne tikrinti kokius nors dokumentus, o tik užfiksuoti automobilio duomenis, tam, kad turėtų visą būtiną medžiagą administracinei teisenai pradėti dėl jo jau užfiksuoto D. E. padaryto administracinio nusižengimo.

Papildomai pažymėtina, kad iš vaizdo registratoriaus medžiagos matyti, kad automobilis buvo nukreiptas ne į kelkraštį, o į dešiniąją kelio eismo juostą. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 3.8 p. kelkraštis apibrėžiamas kaip šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Šiuo atveju byloje nustatytos automobilio stovėjimo vietos kelkraščiu laikyti nėra jokio pagrindo, todėl, teismo vertinimu, D. E. laikinas sustojimas blokposte, trukęs tik kelias minutes, negali būti vertinimas kaip pagrindas atsisegti saugos diržą. Kita vertus, šioje byloje D. E. skundžiamas nutarimas surašytas ne dėl to, kad ji nesegėjo saugos diržo stovinčiame automobilyje, o dėl to, kad ji prie patikrinimo punkto atvažiavo jau nesegėdama saugos diržo.

Pareiškėja taip pat mano, kad faktas, jog nepateikta visa galima filmuota medžiaga, leidžia daryti prielaidą, kad galimai pareigūnai jos nepateikė sąmoningai. Iš tiesų byloje nėra pateiktas „Body“ kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, o tai neabejotini palengvintų įrodinėjimo procesą. Kaip posėdžio metu paaiškino policijos pareigūnas, kad galimai dėl techninių kliūčių šis vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas ir pridėtas prie bylos. Kita vertus, policijos pareigūnai tenkindami pareiškėjos prašymą prie bylos pridėjo vaizdo įrašą, darytą viešoje vietoje įmontuotos kameros, kur užfiksuotas važiuojantis automobilis, kuriuo keliavo D. E.. Taip pat pridėtas ir vaizdo registratoriumi užfiksuotas įrašas. Tačiau, šie įrodymų trūkumai D. E. kaltės nepaneigia.

Pažymėtina, kad teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių tas pačias faktines įvykio aplinkybes sprendžia institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas ar teismas. Šiuo atveju pažeidimo padarymo faktą patvirtina tiesiogiai jį mačiusio policijos pareigūno parodymai, kuriais priežasčių abejoti ar nesivadovauti nenustatyta, bei juos papildanti rašytinė bylos medžiaga – tarnybinis pranešimas, vaizdo registratoriaus įrašas. Šie duomenys yra patikimas įrodymų šaltinis, nekeliantis abejonių įvykio realumu bei priešingumu teisei, jų pakankama neginčytinai konstatuoti, kad D. E .administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu neprisisegusi jame įrengto saugos diržo, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-1063-2021 pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl D. E. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. E. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 60-ANR_N-1063-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė