Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-873/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-15
Bylos Nr.
1A-132-873/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55082-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
A. N.
Advokatai
Darius Novikas
Kategorijos
Apeliacinė byla Nr. 1A-132-873-2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55082-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,gynėjui advokatui Dariui Novikui,nuteistajam A. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti 13,39 eurų turtinės žalos ir neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. N. 13,39 eurų turtinei žalai atlyginti. V. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. N. V. V. 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo. V. V. priteista iš A. N. 330 eurų advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tai yra, 2017 m. spalio 17 d., apie 17.20 val., atėjęs į garažą, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini), sudavė du kartus dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam V. V. į veidą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. V. sveikatą, kas pasireiškė kairio skruosto poodine kraujosruva.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti eksperimentą, siekiant nustatyti, ar D. N. galėjo girdėti rėkavimą lauke, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, virtuvėje; atlikti 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 14 d. garso ir vaizdo įrašų tyrimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad V. V. parodymai viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu išliko nuoseklūs. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apklausos metu teigta, kad apeliantas neturėjo noro pasikalbėti - iš karto buvo smūgiai, tuo tarpu akistatos metu teigta, kad smūgiai buvo po to, kai nukentėjusysis atsisakė pasikalbėti; apklausos metu V. V. teigė, kad apeliantas išsakė reikalavimą jam atsistoti, o po to sekė smūgiai, tuo tarpu akistatos metu V. V. teigė, kad jis pats, be komandos, atsistojo ir tuomet gavo smūgį; akistatos metu V. V. teigė, kad po pirmojo smūgio jis užsidengė veidą, tuo tarpu apklausos metu paaiškino, kad veido užsidengimo nebuvo. Nurodoma, kad skiriasi tariamai išsakyti apelianto komentarai V. V. po tariamų smūgių sudavimo. Taip pat nurodoma, kad V. V. parodymų neatitikimus parodo aplinkybės, susijusios su vaizdo kameromis, pastabomis dėl girtavimo, konfliktais, aplinkybėmis, kada paskutinį kartą apeliantas su nukentėjusiuoju, jo dukra bendravo. Apelianto manymu, šie prieštaringi parodymai reiškia, kad V. V. kurdamas įvykio aplinkybes melavo.

2.2. Pasak apelianto, V. V. ne tik pats meluoja, bet ir remiasi melagingus parodymus duodančiais liudytojais. Apeliantas nesutinka su liudytojo A. S. parodymų vertinimu. Apelianto manymu, A. S. parodymai negali patvirtinti V. V. parodymų, nes šio liudytojo parodymai yra išvestiniai iš V. V. parodymų. Taip pat apeliantas nesutinka su V. V. sutuoktinės V. V. parodymų vertinimu, kadangi parodymai buvo aiškiai melagingi, neatitinkantys tikrovės.

2.3 Apeliantas nesutinka, kad BIRT ataskaitų žiūryklės bei BPC pateiktų garso įrašų duomenys patvirtina V. V. parodymus. Apelianto manymu, pagal informacijos šaltinio pirmumą šie duomenys yra išvestiniai iš pirminių V. V. duomenų parodymų.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertindamas liudytojos D. N. parodymus, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpciją, in dubio pro reo principą ir nusistovėjusią teismų praktiką. Nurodoma, kad pagal V. V. parodymus, apeliantas lauke turėjo „rėkauti, kad taip bus kiekvieną savaitę“, tuo tarpu teismas, pažeisdamas minėtas įstatymo nuostatas, teigė, kad apeliantas grasinamuosius žodžius nebūtinai turėjo išsakyti garsiai. Žodis „rėkauti“ reiškia šaukti, garsiai išsakyti žodžius. Pažymima, kad D. N. tuo metu buvo ne antrame, o pirmame namo aukšte – virtuvėje. Pažymima, kad kaip teigė D. N., tai teisme patvirtino apklausti policijos pareigūnai. Pasak apelianto, jei byloje nustatyti neįmanoma, ar buvo rėkauta, ar negarsiai kalbėta, taip pat, ar galėjo girdėti D. N., ar ne, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

2.5. Apeliantas nurodo, jog įrodymai buvo renkamai neobjektyviai. Apelianto manymu, sąmoningai nebuvo ieškoma daiktinių įrodymų, kurie galėjo paneigti V. V. žodžius. Pažymima, kad atvykus į įvykio vietą, nebuvo užfiksuota, jog vieta, kurioje galėjo įvykti tariamas įvykis, turi vaizdo kameras. Atkreipiamas dėmesys į 2017 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame yra aprašomas pats garažas, nurodomas jo plotas, pažymima, kad garažo vartai pakeliami. Apelianto manymu, tai faktai, kurie neturi jokios reikšmės šiai bylai, o nuotraukos padarytos taip, jog nesimato, kad šioje vietoje yra įrengtos vaizdo kameros. Nurodoma ir tai, kad tariamas įvykis įvyko 2017 m. spalio 17 d., o pirmoji apelianto apklausa ikiteisminiame tyrime atlikta tik 2018 m. gegužės 2 d., t. y. po 6,5 mėnesių.

2.6. Pasak apelianto, teismas teigė, jog jis turėjo motyvą, tačiau objektyviai, išsamiai ir nešališkai vertinant bylos įrodymus, teismas turėjo išsiaiškinti, ar V. V. turėjo motyvą apkaltinti apeliantą jo sumušimu. Atkreipiamas dėmesys į 2017 m. spalio 13 d. ir 14 d. garso įrašą. Apeliantas pažymi ir tai, kad bandė konfliktą išspręsti taikiomis priemonėmis - eidamas pasikalbėti, nesiimdamas kraštutinių priemonių - kviesti policijos.

2.7. Apeliantas nurodo, jog byloje esanti specialisto išvada, policininkų parodymai atskleidžia, kad ant V. V. kūno buvo sužalojimai, tačiau jie nekonstatuoja, nepasako, kad šiuos sužalojimus V. V. padarė būtent apeliantas. Apeliantas pažymi, kad įrodymų, jog sužalojimus V. V. padarė būtent apeliantas, byloje nėra.

2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, vertindamas bylos aplinkybes tik iš vienos - kaltinančios pusės, neatsižvelgdamas į teisinančias aplinkybes, įrodymus vertino nevisapusiškai, neišsamiai ir šališkai, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad teismas savo argumentus grindė prielaidomis, taip pat pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo principą, dėl ko buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

2.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, suabejojo, ar D. N. galėjo girdėti rėkavimą lauke, būdama namo, esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje. Apelianto manymu, ji tikrai galėjo girdėti, nes ir esant uždarytam langui, lauke girdimi žmogaus balsai, o šios bylos atveju langas buvo atidarytas ir pagal bylos aplinkybes, jis turėjo ne kalbėti, o rėkauti. Pasak apelianto, siekdamas pašalinti šias abejones teismas, vadovaudamasis BPK 197, 287 straipsnių nuostatomis, turėjo atlikti eksperimentą, tačiau šio veiksmo neatliko.

2.10. Nurodoma ir tai, jog argumentai, kad apeliantas telefono V. V. į veidą grubiai nekišo, bei tai, jog teisminio nagrinėjimo metu V. V. melavo, gali būti patvirtinti tik apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 14 d. įrašus, nes tai nebuvo atlikta pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliantas prašo apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 14 d. garso ir vaizdo įrašų tyrimą.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusysis V. V. atsiliepimu į nuteistojo A. N. apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Pažymima, kad teismo išvada, jog A. N. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrįsta, tai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų B. T., V. K., A. S., V. V. parodymai, tarnybinis pranešimas, medicininių dokumentų išrašų duomenys, specialistės parodymai, specialisto išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, BPC garso įrašas, kita rašytinė bylos medžiaga. Taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo byloje atlikti įrodymų tyrimą, kadangi visi garso ir vaizdo įrašai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme. Nėra pagrindo atlikti eksperimentą, kadangi nuteistojo sutuoktinė suinteresuota duoti vyrui naudingus parodymus.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant A. N. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei juos vertinant, padaryta nebuvo. Pastebėtina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde itin detaliai analizuoja atskirus bylos duomenis (nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, garso įrašus, kitus duomenis), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

6. A. N. tvirtina, kad fizinio smurto nevartojo, nurodo, jog kaimynas jį apkalba. Teisėjų kolegija tokią nuteistojo poziciją vertina kaip gynybinę ir kuri paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo, liudytojų, specialistės parodymais, tarnybiniu pranešimu, medicininių dokumentų išrašų duomenimis, specialisto išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, BPC garso įrašu, kita rašytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurie visumoje patvirtina nuteistojo kaltę.

7. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus matyti, kad nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios kategoriškai teigė, jog kaimynas A. N. įėjo į jo garažą, sudavė jam dešine ranka du smūgius į galvą (vieną kumščiu į kairę veido pusę prie ausies, antro smūgio nematė, tik jautė, tačiau antras smūgis buvo suduotas dešine ranka į kairį žandikaulį). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo asmens parodymai tokio pobūdžio bylose yra esminiai, t. y. dažniausiai nukentėjusiojo parodymai yra iš esmės vieninteliai duomenys, kuriuos galima priešpastatyti kaltininko pozicijai. Nukentėjusiojo parodymai yra labai svarbus įrodymas, jiems taikomi bendrai visiems įrodymams keliami reikalavimai – be kita ko, jie turi būti teisingi, įtikinami ir patvirtinti kitais bylos duomenimis. Šioje situacijoje nuteistasis bando sumenkinti nukentėjusiojo parodymus, apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria neesminiams parodymų skirtumams, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. V. parodymai dėl esminių aplinkybių, o būtent dėl to, kad jį sumušė apeliantas, viso proceso metu iš esmės nuoseklūs ir nekito, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, kurie vieni kitus atitinka, todėl apylinkės teismas pagrįstai šių įrodymų visuma rėmėsi vertindamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Apylinkės teismas vertino ir tam tikrus nukentėjusiojo parodymų neatitikimus ir dėl jų motyvuotai skundžiamame nuosprendyje pasisakė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. V. parodymų neatitikimus parodo aplinkybės, susijusios su vaizdo kameromis, pastabomis dėl girtavimo, konfliktais, aplinkybėmis, kada paskutinį kartą apeliantas su nukentėjusiuoju ar jo dukra bendravo, tačiau tam tikri neatitikimai nėra esminiai ir nepaneigia nuteistojo kaltės. Atmesdama šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios savo paaiškinimuose, kad smūgius jam sudavė būtent A. N., išliko nuoseklus, esminės jo nurodytos aplinkybės sutapo viso proceso metu, todėl nėra pagrindo teigti, nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs ir teismas nepagrįstai jais vadovavosi (t. 1, b. l. 20; 47; 94-96).

8. Nors baudžiamosios bylos medžiagoje nėra surinkta daug tiesioginių apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau kaltės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, jei jie sudaro vientisą, nuoseklią įrodymų grandinę, kas šiuo atveju ir yra nustatyta. Byloje esančiais BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2017 m. spalio 17 d., 17.25 val., gautas iškvietimas, kad prieš porą minučių pranešėjo kaimynas trenkė į galvą ir pasišalino (t.1, b. l. 12). Iš J. M. 2017 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog V. V. kaimynas A. N. du kartus kumščiu trenkė į galvą ir pasišalino. V. V. kairė ausis buvo paraudusi (t. 1, b. l. 13). Minėta liudytoja buvo apklausta pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 123). Liudytojas V. K. (V. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kreipėsi V. V., kuris pareiškė, jog į garažą užėjo kaimynas A. N. ir du kartus jam trenkė kumščiu į galvą. Liudytojas nurodė, kad akivaizdžiai matėsi, jog V. V. kairė ausis buvo paraudusi (t. 1, b. l. 39). Tokius parodymus liudytojas patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 159-160). Liudytojas A. S. (A. S.), apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad sulaukė V. V. skambučio, kuris pasakė, kad garaže buvo užpultas kaimyno, kaimynas sudavė jam porą smūgių į galvą (t. 1, b. l. 143-144). Liudytoja V. V., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad santykiai su kaimynu A. N. visada buvo įtempti. Nurodė, jog vyras sakė, kad jį sumušė kaimynas, vyrui buvo sumuštas veido kairės pusės skruostas (t. 1, b. l. 164). Nors nuteistasis nesutinka su liudytojų A. S., V. V. parodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, daro išvadą, jog minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi atmesdamas nuteistojo versiją, jog jis prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Apeliantas nesutinka, kad BIRT ataskaitų žiūryklės bei BPC pateiktų garso įrašų duomenys patvirtina V. V. parodymus, tačiau priešingai nei nurodo nuteistasis, šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą.

9. Nukentėjusiojo nurodytus sužalojimus iš esmės patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3526/2017(01), kurioje nurodyta, kad V. V. nustatyta kairio skruosto poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), ar, galimai, paviršiumi, iki apžiūros VšĮ RVUL ligoninėje 2017 m. spalio 17 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 17 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje ir tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į kairio skruosto sritį (t. 1, b. l. 26). Medicinos dokumentų išrašo 2017 m. spalio 17 d. duomenimis V. V. būklė: kairiojo skruosto srityje nedidelis patinimas, hematoma (t. 1, b. l. 25). Specialistė V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis iškart po įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, ten buvo apžiūrėtas ir užfiksuoti sužalojimai (t. 1, b. l. 124).

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertindamas liudytojos D. N. parodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpciją, in dubio pro reo principą ir nusistovėjusią teismų praktiką. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė: tai, kad minėta liudytoja teigė negirdėjusi triukšmo įvykio metu, nereiškia, kad įvykio nebuvo. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, smūgiai buvo suduoti garaže, žodinio konflikto nebuvo, V. V. nenurodė, kad būtų šaukęs po smūgių sudavimo. Atlikti eksperimentą, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat netikslinga, kadangi D. N. yra nuteistojo sutuoktinė, todėl galimai yra suinteresuota duoti savo vyrui naudingus parodymus. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurias prašoma ištirti, buvo įvertintos kitų įrodymų kontekste priimant sprendimą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad proceso dalyvių prašymų netenkinimas reikštų proceso dalyvių teisių suvaržymą ar sukliudytų teisingo sprendimo šioje byloje priėmimui.

11. Nurodoma ir tai, jog argumentai, kad apeliantas telefono V. V. į veidą grubiai nekišo, bei tai, jog teisminio nagrinėjimo metu V. V. melavo, gali būti patvirtinti tik apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 14 d. įrašus, nes tai nebuvo atlikta pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliantas prašo apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 14 d. garso ir vaizdo įrašų tyrimą. Toks prašymas nepagrįstas.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė teismui 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 14 d. garso įrašus, kurie proceso dalyvių buvo išklausyti, atitinkamai, tuo pagrindu proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus. Taip pat byloje yra pateiktų garso įrašų stenogramos. Atsižvelgiant į tai, kad šie duomenys teismo buvo tirti ir vertinti, dar kartą atlikti pateiktų įrašų tyrimą teisėjų kolegija nemato pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog jis telefono V. V. į veidą grubiai nekišo, negali nei patvirtinti, nei paneigti kaltinime nurodytas aplinkybes ir neturi esminės įtakos sprendimo priėmimui.

13. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas teigė, jog jis turėjo motyvą, tačiau objektyviai, išsamiai ir nešališkai vertinant bylos įrodymus, teismas turėjo išsiaiškinti, ar V. V. turėjo motyvą apkaltinti apeliantą jo sumušimu. Atkreipiamas dėmesys į 2017 m. spalio 14 d. garso įrašą. Iš tiesų, garso įrašo stenograma patvirtina, kad tarp A. N., V. V., vėliau prisijungusio V. V. kilo žodinis konfliktas dėl triukšmo, buvo išsakytos tam tikros frazės, tačiau pažymėtina, jos neįrodo, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurto nebuvo, o nukentėjusysis A. N. apkaltino nepagrįstai. Be to, nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme savo žodžius paaiškino ir jo paaiškinimai yra pakankamai įtikinami. Pastebėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog nesutarimai ir konfliktai tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo trunka pakankamai ilgą laiką, vis tik nuteistojo A. N. veiksmai buvo netinkamas atsakas į V. V. išsakytus teiginius ar keliamą triukšmą. Konflikto dalyviai yra suaugę asmenys, suvokiantys, jog už neteisėtus veiksmus privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

14. Nuteistojo vertinimu, byloje ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir aplaidžiai, nes byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, o tai reiškia, kad nebuvo nustatinėjami įvykį matę liudytojai. Taip pat nėra jo sulaikymo ir asmens kratos protokolo. Kolegijos vertinimu, nuteistojo paminėtų dokumentų nebuvimas byloje nepaneigia jo kaltės. Byloje duomenų turi būti tiek ir tokių, kurie pagrįstų ar paneigtų nagrinėjamus faktus. Šiuo atveju byloje pakanka objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl nuteistojo kaltės.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus parodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo tarp kaimynių kilusio incidento aplinkybes bei V. V. sužalojimo mechanizmą. Nors nuteistasis neigia nukentėjusiajam nežymiai sutrikdęs sveikatą, tačiau teisėjų kolegijai abejonių dėl nuteistojo A. N. kaltės nėra. Aukščiau minėtų liudytojų parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, esminėse aplinkybėse sutampa, yra nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi atmesdamas nuteistojo versiją, jog fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Šie bei kiti rašytiniai duomenys teismo teisingai buvo įvertinti tiek patikimumo, tiek ir leistinumo aspektais, jie sugretinti vieni su kitais patvirtino nukentėjusiojo nuodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl pagrindo jais abejoti aukštesniajam teismui nėra. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad liudytojai tiesiogiai nematė smūgių sudavimo fakto, negali paneigti aplinkybės, kad smūgiai buvo suduoti. Nukentėjusysis iškart po įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, ten buvo apžiūrėtas ir užfiksuoti sužalojimai. Specialisto išvadoje patvirtinta, kad V. V. sužalojimai galėjo atsirasti jo nurodytomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad aptarti duomenys atitinka bylos faktines aplinkybes ir patvirtina nuteistojo A. N. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skirdamas A. N. bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė įstatymo reikalavimų, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Civilinių ieškinių klausimas išspręstas teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė