- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- e2YT-909-1205/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. B., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti faktą, kad ji įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
2. Pareiškime nurodo, kad 2003 m. liepos 31 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi E. Č. savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo dukrai I. B. asmeninės nuosavybės teise. I. B. 2018 m. vasario 6 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi savo dukrai J. J. padovanojo žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 19 d. pareiškėjos užsakymu buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų matavimo byla, kurioje atlikti matavimai žemės sklypo su statiniais adresu, (duomenys neskelbtini). A. K. matavimo byloje užfiksuota, kad aukščiau minėtu adresu yra gyvenamasis namas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis gyvenamasis namas pradėtas ir baigtas statyti 1900 metais. 2025 m. lapkričio 25 d. pareiškėja pateikė prašymą valstybės įmonės Registrų centrui įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu informacinės sistemos posistemyje „Matininkas" 2025 m. lapkričio 19 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau Registrų centras priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos prašymą, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą į nekilnojamąjį daiktą. Atsakyme pažymėjo, kad vienas iš privalomų dokumentų turėtų būti 2011 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1263 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., 2-6 punktuose nurodomi dokumentai arba teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Pareiškėja žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, valdo nuo 2018 m. vasario 18 d. Kartu su dovanojimo sutartimi pareiškėjai buvo perduoti gyvenamojo namo dokumentai, tarp jų – namų valdos techninės apskaitos byla, sudaryta 1992 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro. Minėtoje byloje užfiksuotas gyvenamasis namas, kurio savininku nurodytas E. Č., K., adresas – (duomenys neskelbtini), o statybos pabaigos metai – 1900 m. Taip pat pareiškėja turi paveldėjimo teisės liudijimą, kurį 1972 m. gruodžio 25 d. išdavė Šiaulių valstybinės notarinės kontoros notarė I. P., patvirtinusi, kad mirus O. Č., A. (mirties data –(duomenys neskelbtini)), palikimą paveldėjo jos vaikai: E. Č., K.; K. Č., K.; bei K. Č., K. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, notarui buvo žinomas paveldimas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodo, kad gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdo teisėtai, atvirai ir sąžiningai, ji šį turtą perėmė pagal 2018 m. vasario 18 d. dovanojimo sutartį, kurios pagrindu jai buvo perduoti ir visi prie nekilnojamojo daikto esantys dokumentai, patvirtinantys gyvenamojo namo egzistavimą bei ankstesnius savininkus. Ji turtą valdo kaip savo: jį naudoja pagal paskirtį, prižiūri, išlaiko ir niekam kitam nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą neperleido. Taip pat pažymėjo, kad iki pareiškėjos gyvenamasis namas buvo valdomas teisėtų savininkų, mirus O. Č., A., 1972 m. gruodžio 25 d. Šiaulių valstybinės notarinės kontoros notarės išduotu paveldėjimo teisės liudijimu šis turtas perėjo jos vaikams: E. Č., K., K. Č., K. ir K. Č., K. Paveldėjimo teisės liudijime tiesiogiai nurodomas paveldimas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šių asmenų valdymas buvo realus, atviras ir niekieno neginčijamas. Kadangi tiek ankstesnių savininkų valdymas, tiek pareiškėjos valdymas yra sąžiningi, vieši ir nepertraukiami, todėl pareiškėjos manymu, valdymo terminai sumuojami ir įgyjamosios senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 1972 metų. Taigi, daugiau kaip 50 metų turtas buvo valdomas kaip savas, o tai viršija įstatyme nustatytą minimalų 10 metų laikotarpį.
3. Pareiškėja J. J. pranešime dėl papildomų įrodymų pateikimo papildomai nurodė, kad E. Č. dukrai I. B. dovanotas žemės sklypas yra identiškas tam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. vasario 6 d. dovanojimo sutartimi buvo perleistas pareiškėjai. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paveldėtas dar 1972 m., ką patvirtina paveldėjimo teisės liudijimas, vėliau ilgą laiką, realiai, atvirai ir nepertraukiamai valdytas teisėtų savininkų, o nuo 2018 m. vasario 18 d. pareiškėjos valdomas pagal dovanojimo sutartį, todėl įgyjamosios senaties terminas skaičiuotinas ne nuo 2018 m., o nuo 1972 m. ir viršija įstatyme nustatytą dešimties metų terminą. Be to, minėtas statinys pastatytas 1900 m., tai yra gerokai iki 1991 m. liepos 25 d., iki šiuolaikinio statybos leidimų teisinio reglamentavimo, todėl kai nėra išlikusių statybos dokumentų, registruojami Nekilnojamojo turto registre teismo sprendimo pagrindu, nustatant nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sutiko visiškai, patvirtino, kad 2018 m. vasario 6 d. dovanojimo sutartimi savo dukrai J. J. padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame dovanojimo metu jau stovėjo gyvenamasis namas, pastatytas dar apie 1900 m. Šis gyvenamasis namas buvo pastatytas ir faktiškai valdomas dar jos tėvų, vėliau jos pačios bei jos šeimos narių atvirai, nepertraukiamai ir niekieno neginčijamai. Namas visą laiką buvo naudojamas kaip gyvenamasis, prižiūrimas, remontuojamas, ginčų dėl jo nuosavybės nebuvo kilę. Po dovanojimo sandorio sudarymo pareiškėja J. J. perėmė faktinį gyvenamojo namo valdymą kartu su žemės sklypu, jį valdo kaip savo, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, niekam kitam nuosavybės teisių į šį statinį neperleido, o ji jokių pretenzijų dėl šio pastato pareiškėjai nereiškia. Prašo pareiškėjos prašymą tenkinti visiškai, civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinimas tik pareiškėjai rašytiniais įrodymais įrodžius statinio statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu egzistuoja visuma LAT praktikoje išskirtų sąlygų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui konstatuoti. Inspekcija neturi duomenų, kad statinys būtų pastatytas savavališkai, tačiau tas faktas, jog per visą pastato eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Taip pat nurodo, kad atlikus paiešką su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota; patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl statinio buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas ne visą laiką buvo valdomas pareiškime nurodyto asmens, todėl pareiškėja turėtų pateikti papildomus įrodymus jos pareiškime nurodytoms aplinkybėms dėl minėto pastato valdymo pagrįsti ir, kad galima būtų visapusiškai įvertinti pareikšto prašymo pagrįstumą.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, jei bus nustatytas pastato statybos ir jo valdymo teisėtumas. Tarnyba informavo, kad neturi duomenų ar gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyba atlikta teisėtai, o pareiškėjos valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą nebuvo įgytos anksčiau. Gyvenamojo namo užimtas žemės plotas suformuotas atskiru žemės sklypu, pastatas yra privačioje žemėje, todėl Tarnybos nuomone byloje turi būti nustatytas pastato statybos teisėtumas ir pagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
8. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2018 m. vasario 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu J. J. vardu. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 6 d. dovanojimo sutartimi I. B. savo dukrai J. J. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį jai 2003 m. liepos 31 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo tėvas E. Č. (2003 m. liepos 31 d. žemės sklypo dovanojimo sutartyje nurodytas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kartu su dovanojimo sutartimi pareiškėjai buvo perduoti gyvenamojo namo dokumentai: 1992 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro sudaryta namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje užfiksuotas gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio savininkas E. Č., K., statybos pabaigos metai 1900 m., bei 1972 m. gruodžio 25 d. Šiaulių valstybinės notarinės kontoros notarės I. P. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio matyti, kad mirus O. Č., A., palikimą paveldėjo jos vaikai: E. Č., K.; K. Č., K.; K. Č., K., o išduodant paveldėjimo teisės liudijimą notarė pažymėjo, kad notarui buvo žinomas paveldimas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). I. B. savo atsiliepime patvirtino, kad 2018 m. vasario 6 d. dovanojimo sutartimi dukrai J. J. padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame dovanojimo metu jau stovėjo gyvenamasis namas, pastatytas apie 1900 m., bei kuris buvo pastatytas ir faktiškai valdomas dar jos tėvų, vėliau jos pačios bei jos šeimos narių. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jame anksčiau gyveno kiti fiziniai asmenys. Pasak pareiškėjos tiek jos, tiek ankstesnių savininkų valdymas yra sąžiningas, viešas, ir nepertraukiamas, bei daugiau kaip 50 metų (įgyjamosios senaties terminas sumuojamas ir skaičiuojamas nuo 1972 metų).
9. Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). CK 4.71 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pastatą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėja nėra pastato – gyvenamojo namo savininkė. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šis pastatas yra savavališka statyba. Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėtas 1972 m. gruodžio 25 d., o pareiškėjos sąžiningai valdomas nuo 2018 m. vasario 18 d. - dovanojimo sutarties, kurį ji bei buvę ankstesni savininkai (pareiškėjos giminaičiai bei šeimos nariai) sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai yra, nuo 1972 metų. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra, nuo 1972 metų (daugiau nei 50 metų) (asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 d.)).
12. 1992 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro sudarytoje namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuotas gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio savininkas E. Č., K., statybos pabaigos metai 1900 m., bei šioje byloje išduotas gyvenamojo namo techninis pasas. Techniniai pasai buvo privalomi visiems individualiems ir daugiabučiams namams, atliekant inventorizaciją bei privalomi užbaigiant statybą bei registruojant nekilnojamąjį turtą inventorizacijos bylose nuo 1960–1970 metų iki 2000 metų. Taigi taip pat įvertintina ir tai, kad pastatas yra inventorizuotas, todėl pagrįstai galima manyti, kad pastatas buvo pastatytas teisėtai ir suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pastatą įgijo iš savo mamos, kuri pastatą įgijo iš savo tėčio, o šis - iš savo mamos. Pareiškėjos minėti šeimos nariai nuosavybės teisių neįregistravo, tačiau tiek jie, tiek pareiškėja gyvenamąjį namą naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo ir išlaikė.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui: pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į pastatą (gyvenamąjį namą) kitokiu būdu, pastatas nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens nuosavybė, pareiškėja (kartu su ankstesniais savininkais) sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdo statinį ilgiau nei 10 metų, visą šį laiką gyvenamasis namas buvo valdomas teisėtai (pareiškėja jį yra perėmusi iš savo mamos, o mama iš savo tėčio, bei tėtis paveldėjo gyvenamąjį namą iš savo mamos), visą laiką pareiškėja sąžiningai buvo įsitikinusi, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į pastatą nei ji.
15. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios pastato valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, paskelbus apie bylą viešai, jokie kiti asmenys neįstojo į bylą ir nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėja J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įgijusi nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.