Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, teistas : 1) 2009-09-29 Švenčionių r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. , 2009-08-17, tarp 21.30 val. – 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, esančiame L. G. namo kieme bei namo virtuvėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens – liudytojos V. J. tikrą teisę, t. y. suduodamas kumščiu L. G. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, reikalavo iš jos gražinti V. J. 200 lt už suplėšytus pastarosios rūbus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. V., 2009-08-17, tarp 21.30 val.- 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Važeliškės k., Pabradės sen., Švenčionių rajone, esančiame L. G. namo kieme bei namo virtuvėje, kilusio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė I. V. ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas jam kraujosruvas ir paviršinę žaizdelę lūpose, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, vieną smūgį į krūtinės ląstą, padarydamas kraujosruvą krūtinės ląstoje, du smūgius į dešinį žastą, padarydamas du nubrozdinimus. Be to, I. V. nuo R. V. suduotų smūgių pakaušiu atsitrenkus į sieną ir nukritus ant grindų, nukentėjusiajam buvo padaryta kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose momens – pakaušio srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešinės alkūnės srityje. Nuo patirto galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, nukentėjusysis I. V., 2009-08-18, ryte, tarp 6.00 – 9.00 val., savo namuose, mirė, t. y. R. V. tyčia nužudė I. V..

Apklaustas kaltinamuoju R. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009-08-17, jis su Vl. J. būdami prie upės gėrė alų. Pro šalį ėjo D. P. su kita jam nepažįstama mergina. Šios pasakė, kad eina pas L. G. dukrą S. G.. Jis nutarė eiti kartu, nes L. G. buvo skolinga jo draugei V. J. 200 lt. Pakeliui jie dar sutiko A. P.. Tuo metu, kai jie priėjo prie nukentėjusiosios namų, L. G. sėdėjo prie durų. Į jo klausimą, kada bus pinigai, L. G. jį „pasiuntė“. Todėl jis pastarajai ranka sudavė smūgį per veidą. L. G. nuėjo į virtuvę, jis nuėjo jai įkandin. Vėl paklausęs kada atiduos skolą, rankomis pastarajai sudavė dar tris ar keturis kartus per veidą. L. G. pažadėjo skolą atiduoti dalimis : 100 lt šį mėnesį, o kitą 100 lt. – sekantį. Po to, jis ją išsitempė į lauką ir sudavė dar du smūgius. Tuo metu į lauką išėjo L. G. tėvas su kirviu rankose ir užsimojęs liepė nuo jo dukros atstoti. Jis atėmė iš pastarojo kirvį ir numetęs jį į šoną, ranka sudavė vieną smūgį I. V. į krūtinę. Šis nuo smūgio nugriuvo. Kai pastarasis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, jis nuėjo iš paskos ir dar kartą I. V. trenkė kumščiu į veidą. Nuo jo smūgio, pastarasis galva atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų. Tuomet jis grįžo į lauką, ir, norėdamas nuplauti kraują, vandeniu apipylė L. G.. Teigia, kad kojomis jis L. G. nespardė, I. V. nužudyti nenorėjo. Pripažįsta pastarajam sudavęs tris smūgius, kad šis su kirviu nekeltų rankos. Kad savo veiksmais gali pastarąjį nužudyti, nepagalvojo.

Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamasis R. V. patikrino vietoje ( b. l. 126-139 ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklausta nukentėjusiąja L. G. parodė, kad 2009-08-17, apie 21.00 val., pas ją į namus atėjo kaltinamasis R. V., Vl. J. ir trys merginos, tarp kurių buvo D. P. ir A. P., trečios nepažinojo. Jai atidarius duris, R. V. pareikalavo 200 lt, kuriuos ji buvo skolinga savo dukros S. P. draugei V. J. už rūbus, ir iš karto pradėjo ją mušti, rankomis suduodamas smūgį į veidą. Ji grįžo į virtuvę. Tačiau R. V., atėjęs iš paskos, virtuvėje ją mušė toliau, suduodamas 3-4 smūgius kumščiu į veidą, spardė kojomis. Po to, išsitempė į kiemą, kur ją toliau mušė rankomis, sudavė smūgį koja į veidą. Matė, kaip tuo metu iš namo išėjo jos tėvas I. V. su kirviu rankose. Jis pradėjo rėkti, kad R. V. atstotų nuo jos, tačiau šis, priėjo prie jos tėvo, atėmė iš jo rankų kirvį ir pastarąjį pastūmė. Tėvas nugriuvo. Kas po to vyko namo viduje, ji nematė, tačiau iš jo išėjo R. V. ir ją dar du kartus apipylė vandeniu.

Grįžusi į namo vidų matė, jog tėvas guli kitame kambaryje ant lovos. Dėl savęs pastarasis nesiskundė, tik paklausė, kaip ji. Kai grįžo į namus dukra su vaikinu ir pamatė sumuštą jos veidą, iškvietė policiją. Tačiau tuo kartu ji pareiškimo nerašė. Atsikėlusi ryte, tėvą rado mirusį. Ant jo veido matėsi mušimo žymės : buvo patinusi viršutinė lūpa bei galvoje, iš kairės pusės, didelis „guzas“.

Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusioji L. G. patikrino vietoje ( b. l. 38-47 ).

Apklausta liudytoja S. G. parodė, kad 2009-08-17 pas ją buvo atėjusi A. P. ir jos draugas A. M.. Vėliau jiems išėjus, namuose liko tik mama ir senelis. Pasak liudytojos į namus ji grįžo apie 23.00 val. kartu su A. M.. Matė sumuštą mamos veidą. Pastaroji paaiškino, jog buvo atėję A. P., D. P. ir du vaikinai, iš kurių vienas ją sumušė. Dėl mamos sumušimo jie iškvietė policiją. Tuo tarpu senelis gulėjo kitame kambaryje ant grindų. Pastarajam paprašius, A. M. pakėlė senelį nuo grindų, ir šis nuėjęs į savo kambarį, atsigulė ant lovos. Girdėjo, kad šis labai knarkė, o ryte rado mirusį. Tik tuomet pastebėjo, jog senelio lūpa buvo patinusi. Žino, kad mama, už suplėšytą švarkelį, buvo skolinga jos draugei V. J. su kuria draugavo R. V..

Apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, jis, atėjo į svečius pas S. G., su kuria vėliau išėjo pasivaikščioti. Kai apie 23.00-24.00 val., grįžo, kambaryje ant grindų pamatė gulintį S. G. senelį I. V.. Šiam paprašius, padėjo atsistoti, po ko, I. V. nuėjo į savo kambarį. S. G. mama L. G. buvo sumušta, ant jos veido matėsi kraujosruvos. Kai L. G. pasakė, kad ją sumušė, jis iškvietė policiją. Tačiau ši rašyti pareiškimą atsisakė. Kadangi S. G. bijojo, paprašė jo pasilikti. Girdėjo, kaip I. V. visą naktį knarkė. Ryte, eidamas į Pabradės geležinkelio stotį pasitikti mamos, iš S. G. gavo žinutę, jog senelis mirė.

Savo parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, liudytojas A. M. patikrino vietoje ( b. l. 100-103 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj., kambaryje, rastas I. V. lavonas, su veido srityje stebimomis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais, veido audinių paburkimu, bei, užfiksuotomis dėmėmis, panašiomis į kraują, ant grindų, sienos, veidrodžio spintelės ir kitur ( b. l. 5—24 ).

Apklaustas liudytoju Vl. J. parodė, kad 2009-08-17, jis su R. V. prie tiltelio gėrė alų. Pamatę D. P. ir Ireną, paklausė, kur šios eina. Kai, jos pasakė, jog eina pas S. G., Ruslanas prisiminė, jog pastarosios motina, skolinga V. J. pinigus. Todėl jie nusprendė su merginomis eiti kartu. Netoli S. G. namų, juos pasitiko A. P.. S. G. namuose nebuvo, o L. G. stovėjo tarpduryje. R. V. pradėjęs kalbėti apie skolą, ranka sudavė L. G. per veidą. Ši nuėjo į namo vidų, R. V. iš paskos. Virtuvėje R. V. L. G. mušė ir rankomis ir kojos keliu į veidą, daug kartų. Jis bandė raminti R. V., tačiau tai buvo beprasmiška. Kai virtuvėje pasirodė senis, jis pasakė, kad šis tik nemuštų senio. R. V. pastarajam liepė eiti iš čia, ir tas išėjo. Išsitempęs L. G. į kiemą, toliau ją mušė. Tuo metu į kiemą išėjo senis su kirviu ir puolė R. V., šaukdamas ant jo „ko tu muši mano dukrą“. R. V. ištraukė iš pastarojo rankų kirvį ir numetęs jį į šoną, kumščiu sudavė smūgį. Kas buvo toliau jis nematė, nes senis nuėjo į namo vidų, o R. V. nuėjo jam iš paskos. Kai pastarasis grįžo, L. G. dar apipylė vandeniu.

Savo parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, liudytojas Vl. J. patikrino vietoje ( b. l. 89-97 ).

Apklausta liudytoja D. P. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakare, A. P. parašė žinutę, jog ji ateitų šios pasitikti pas S. G.. Pakeliui, prie tilto ji sutiko R. V. su Vl. J.. Ruslanas sužinojęs, kad ji eina pas S. G., nusprendė eiti kartu, nes lyg tai L. G. buvo skolinga 200 lt. Kokia tai buvo skola, ji nesigilino. Prie S. G. namų, juos pasitiko A. P. ir pasakė, kad S. G. namuose nėra. Pastarosios mama L. G., stovėjo prie įėjimo į namą durų. Tarp L. G. ir R. V. kilo konfliktas, nes L. G. pradėjo rėkauti ir neįleido į namą patikrinti ar tikrai S. G. nėra namuose. Ji matė, kaip R. V. ištraukė L. G. į kiemo vidurį ir ją mušė. Sakė, kad L. G. žadėjo gražinti V. J. skolą, tačiau negražina. Šis pastarajai sudavė du – tris kartus per veidą. Skolą L. G. žadėjo gražinti. Tuomet į kiemą išėjo S. G. senelis su kirviu. R. V. atėmė iš jo kirvį ir jį pargriovė. Kai pastarasis atsikėlė ir nuėjo į namo vidų, jam iš paskos nuėjo ir R. V.. Po to, A. P. paprašė pasemti iš šulinio vandens ir juo apipylė L. G.. Kai senelis nuėjo į namo vidų, į namą, ieškodamos S. G., buvo užėjusios ir jos. Tuo metu senelis buvo ant lovos.

Apklausta liudytoja V. J. parodė, kad maždaug prieš mėnesį – du iki nagrinėjamo įvykio, S. G. iš jos buvo paėmusi rūbus : švarką ir džinsus, kuriuos, konflikto su savo mama metu, suplėšė. Todėl su L. G. buvo sutarta, kad ši už rūbus, po rugpjūčio 10 d., gražins 200 lt. Atėjus tam laikui, ji, R. V. ir jos brolis, buvo atėję pas L. G. į namus atsiimti skolos, tačiau namuose radę tik senelį, išėjo. Pasak liudytojos, ji neprašė R. V., jog šis eitų pas L. G. paimti skolą ir apie tokį pastarojo ketinimą nieko nežinojo, įvykio vietoje nebuvo. Tik po to, kaltinamasis jai pasakojo, kad jis buvo išgėręs ir sužinojęs iš D. P., kad ši eina pas S. G., su liudytojos broliu nuėjo pas L. G. atsiimti skolą. Minėjo, kad L. G. jis sumušė, o senelį, kuris išbėgo su kirviu, pastūmė. Teigia, kad R. V. išgėręs būdavo piktas, tačiau ne iki tokio laipsnio.

Apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad 2009-08-17, apie 22.30 val., buvo gautas pranešimas, jog sumušta moteris. Su patruliu G. G., jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj. Užėję į namus rado sumuštą L. G.. Pastaroji minėjo R. V., kuris ją sumušė dėl negražintos skolos. Nukentėjusiajai buvo pasiūlyta pagalba, tačiau ši atsisakė. Apie tai, kad sumuštas ir I. V., niekas neužsiminė.

L. G. asmens apžiūros metu, buvo užfiksuoti daugybiniai jos veido sumušimai, patinimai akių, lūpų, skruostų, žando, ausies, nosies srityse. Nugaros srityje – rusvos spalvos dryžis ( b. l. 32-33 ).

Atlikus L. G. teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad L. G. buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, paveikus kietu buku daiktu prieš gydytojo apžiūrą. Sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 36-37 ).

Atlikus teismo medicininį tyrimą konstatuota, kad I. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva ir paviršine muštine žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kairėje pusėje, kraujosruva galvos mikštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje ir momens – pakaušio srityje kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu.

I. V. lavone rasti sužalojimai : kraujosruva ir paviršinė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kairėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje ir momens – pakaušio srityje kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, padaryti kietų bukų daiktų poveikyje. Kraujosruva ir paviršinė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kairėje pusėje, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose krūtinkaulio srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešinės alkūnės srityje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, padaryti kietų bukų daiktų poveikyje ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi I. V. lavone rasti sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti prieš keletą valandų iki mirties.

Kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje galėjo būti padaryta nuo tiesioginio trauminio poveikio ( smūgio ), o kraujosruva momens – pakaušio srityje – griūvant. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimų lokalizacija ir kiekis leidžia teigti, kad į veido sritį buvo padaryta ne mažiau dviejų trauminių poveikių, dėl ko atsirado kraujosruvos ir paviršinė žaizdelė lūpose, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, vienas trauminis poveikis į krūtinės ląstą, dėl ko atsirado kraujosruva krūtinės ląstoje, du trauminiai poveikiai į dešinį žastą. Dėl ko atsirado du nubrozdinimai.

I. V. mirtis galėjo įvykti prieš 6-9 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2009-08-18, 13.50 val.

I. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b .l. 57-63 ).

Atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad nuoplovose nuo grindų virtuvėje rastas žmogaus kraujas yra moters DNR profilis. Nuopjovose nuo sienos virtuvėje rasti žmogaus kraujo pėdsakai ( b. l. 68-74 ).

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad R. V. nusikalstama veika pagal LR BK 294 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis, 2009-08-17, tarp 21.30 val. – 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, esančiame L. G. namo kieme bei namo virtuvėje, nukentėjusiosios L. G. atžvilgiu panaudodamas fizinę prievartą, savavaldžiavo, t. y. suduodamas kumščiu L. G. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, reikalavo iš jos gražinti V. J. 200 lt už suplėšytus pastarosios rūbus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. V. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 1 d. taipogi kvalifikuota teisingai, kadangi jis, 2009-08-17, tarp 21.30 val.- 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, esančiame L. G. namo kieme bei namo virtuvėje, kilusio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė I. V. ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas jam kraujosruvas ir paviršinę žaizdelę lūpose, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, vieną smūgį į krūtinės ląstą, padarydamas kraujosruvą krūtinės ląstoje, du smūgius į dešinį žastą, padarydamas du nubrozdinimus. Be to, I. V. nuo R. V. suduotų smūgių pakaušiu atsitrenkus į sieną ir nukritus ant grindų, nukentėjusiajam buvo padaryta kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose momens – pakaušio srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešinės alkūnės srityje. Nuo patirto galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, nukentėjusysis I. V., 2009-08-18, ryte, tarp 6.00 – 9.00 val., savo namuose, mirė, t. y. R. V. tyčia nužudė I. V..

Tokias išvadas leidžia daryti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas, ir pirmiausia nukentėjusiosios L. G. bei betarpiškai stebėjusių įvykį liudytojų Vl. J. ir D. P. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis, ko iš esmės neneigia ir pats, siekdamas atgauti iš L. G. 200 lt skolą už V. J. suplėšytus rūbus, pastarąją sumušė bei vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius, tame tarpe ir į veido – galvos sritį L. G. tėvui, kuris, siekdamas apginti dukrą nuo smurtinių R. V. veiksmų, kaltinamajam pagrasino kirviu, tuo tarpu šis, atėmęs iš pastarojo kirvį, bei, kaip teigia pats, siekdamas I. V. pamokyti, kad tas nekeltų prieš žmogų rankos su kirviu, sudavė jam, ne daugiau kaip tris smūgius, tame tarpe ir vieną smūgį į veido sritį.

Kad L. G. nagrinėjamo įvykio metu buvo sumušta, taipogi matė ir byloje apklausta jos dukra S. G. bei liudytojai A. M. ir G. G.. Tai objektyviai yra nustatyta ir L. G. asmens apžiūros metu bei atlikus specialų tyrimą. Kad nukentėjusioji išties buvo 200 lt skolinga liudytojai V. J., pripažino ne tik ji pati, ar parodė liudytoja V. J.. Ši aplinkybė iš esmės buvo žinoma beveik visiems byloje apklaustiems asmenims, tame tarpe ir kaltinamajam, kuris, prieš maždaug dvi dienas iki nagrinėjamo įvykio su V. J. jau buvo atvykęs pas L. G., atsiimti minėtos skolos. Iš liudytojos V. J. parodymų matyti ir tai, kad ši savavaldžiauti, t. y. eiti pas L. G. ir paimti iš jos liudytojai priklausančią skolą, kaltinamojo neprašė, ir apie tokį savo sprendimą R. V. jos neinformavo. Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis.

Nukentėjusiosios L. G., liudytojų Vl. J. ir D. P. nurodytas aplinkybes dėl I. V. sumušimo, be kaltinamojo parodymų, pagrindžia I. V. lavono teismo medicininis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta ne tik I. V. mirties priežastis, pagrindiniai sužalojimai ar jų komplikacijos, bet ir tų sužalojimų padarymo mechanizmas bei tiesioginių trauminių poveikių skaičius, t. y. ne mažiau kaip penki, iš kurių ne mažiau kaip du, tiesiogiai buvo suduoti į veido sritį, ko pasėkoje atsirado kraujosruvos lūpose, paviršinė muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, kairėje pusėje, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, momens – pakaušio srityje kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu. Nustatyta ir tai, kad be kaltinamojo R. V., daugiau nei vienas iš tuo metu buvusių asmenų, I. V. nemušė. Visa tai, objektyviai paneigia kaltinamojo versiją, jog šis I. V. sudavė ne daugiau kaip tris smūgius ir tik vieną iš jų į veido sritį.

Kad I. V. mirė nuo nustatytų galvos sužalojimų visumos, patvirtino ir byloje apklausta teismo medicinos ekspertė N. J..

Padaryto nusikaltimo aplinkybės : I. V., tarpe kitų sužalojimų, buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai kumščiu į gyvybiškai pavojingą galvos – veido sritį, leidžia teigti, jog R. V. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad ją gali atimti, ir, nors nenorėjo gyvybės atimti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Skiriant kaltinamajam R. V. bausmę atsižvelgiama, kad jis, nors nagrinėjamos veikos padarymo metu dar nebuvo teistas, tačiau, laukė teismo už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ( nuosprendis priimtas 2009-09-29 ), būdamas darbingas niekur nedirbo, nesimokė. Įvertinama ir tai, kad R. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų asmens gyvybei kategorijai, sukėlusi neatstatomas pasekmes.

R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis dėl savavaldžiavimo, padaryto L. G. atžvilgiu prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

R. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuojamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonių turėjo įtakos jos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Taigi, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, R. V. skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Daiktą turėjusį reikšmės bylos tyrimui : kirvį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK saugojimo kambaryje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. ( b. l. 144-145 ).

Kadangi nukentėjusiajai L. G. ir liudytojai S. G. buvo išmokėti pinigai – po 10 lt., skirti jų kelionės į teismą išlaidoms atlyginti, o tai, pagal LR BPK 103 str. 1 d. 1 p. laikoma proceso išlaidomis, šios proceso išlaidos, vadovaujantis LR BPK 105 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, turi būti išieškotos ir nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. d. pagrindu subendrinus R. V. paskirtas bausmes su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-09-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant dalinio jų sudėjimo būdą, galutinę subendrintą bausmę R. V. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką R. V. įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime – nuo 2009-08-18 iki 2010-03-19.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Iš R. V. priteisti 20 lt turėtų proceso išlaidų valstybei.

Daiktą turėjusį reikšmės bylos tyrimui : kirvį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK saugojimo kambaryje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.