Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite,

viešame teismo posedyje išnagrinejus pareiškejos D. P. T. skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2010 m. rugpjucio 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškejo skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. liepos 1 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. liepos 1 d. nutarimu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pareiškejos D. P. T. nurodytu asmenu atžvilgiu, taip pat buvo atsisakyta atlikti pareiškime nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Skunde teigiama, kad UAB „B“ turi buti segtuvas Nr. 19.3 „A“, kuriame yra sudeti dokumentai patvirtinantys tai, jog buves UAB „N“ akcininkas grasino susidorojimu su UAB „N“, taip pat tai, kad buvo vykdomas terorizavimas imones atžvilgiu.

D. P. T. tvirtina, kad išsireikalavus pokalbiu išklotines tarp D. S. ir bankroto administratoriaus, butu gauta duomenu apie neteiseto atlygio reikalavima, grasinimus sufabrikuoti byla, jeigu bus trukdoma bankroto administratoriui atlikti neteisetus veiksmus. Taip pat butina išreikalauti pokalbiu išklotines tarp bankroto administratoriaus ir R. K. ir E. L.. Šios pokalbiu išklotines patvirtintu, jog buvo ruošiamasi terorizuoti pareiškeja ir D. S..

Skunde pažymima, kad prokuroro nutarimo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja skunde išdestytiems teiginiams, aplinkybems bei rašytiniams irodymams.

Skunde taip pat reikalaujama apklausti AB Šiauliu bankas darbuotojus del galimo dokumentu klastojimo. Taip pat išsiaiškinti, kodel neteisetai buvo atsisakyta suteikti likusia paskolos dali ir kitas svarbias aplinkybes.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu butina ištirti ar prie dokumentu dingimo nera prisideje ENTT pareigunai. Butina nustatyti, kokie dokumentai buvo pateikti ENTT pareigunams bei specialistui. Be to, reikia išsireikalauti dokumentus iš AB Šiauliu banko. Šie dokumentai patvirtintu, jog finansavimas UAB „N“ nebuvo suteiktas.

Pareiškejos isitikinimu, specialisto išvada Nr. 140-(5048)-IS1-5579 pateikta nesilaikant istatymu reikalavimu, be to, ji yra šališka, melaginga, suklastota, neobjektyvi, nepagrista. Siekiant pašalinti specialisto išvados trukumus, butina paskirti UAB „N“ ekonomines veiklos ekspertize. Skunde paaiškinama, kad specialisto išvados trukumai atsirado del to, kad specialistui nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, kurie šiuo metu jau yra dinge.

D. P. T. atkreipia demesi i tai, kad specialistas išvadoje nurode, jog pateiktos išvados susijusios tik su tirti pateiktais objektais ir neapima visu aplinkybiu, ivykiu ir irodymu visumos. Todel negalima teigti, kad specialistas atliko objektyvu ir nešališka tyrima, tinkamai, objektyviai ir pagristai nurode UAB „N“ nemokuma salygojusias priežastis ir aplinkybes bei jas nulemusias priežastis.

Skunde teigiama, kad specialistas išvadas turejo pateikti remdamasis visais UAB „N“ dokumentais, taciau del nežinomu priežasciu visi reikiami dokumentai nebuvo pateikti specialistui. Pareiškeja kelia versija, kad del dokumentu nepateikimo ar praradimo gali buti kalti ikiteisminio tyrimo pareigunai. Skunde pažymima, kad specialisto išvada pateikta galimai dingusiu dokumentu pagrindu. Šiu dokumentu dingimas nuleme itarimo pareiškejai pateikima, todel pareiškejai neaišku, kodel ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti tokie prieštaravimai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejos D. P. T. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2010 m. rugpjucio 2 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, jos naikinti nera jokio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogu ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Pagal antraja šio straipsnio dali atsako tas, kas terorizavo žmogu grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokia pavojinga gyvybei, sveikatai ar turtui veika arba sistemingai baugino žmogu, naudodamas psichine prievarta. Pažymetina, kad ši nusikalstama veika gali buti nukreipta tik i fizini asmeni, nusikalstami veiksmai negali buti nukreipti i juridini asmeni. Terorizavimas pasireiškia veika, kuria grasinama nužudyti ar sutrikdyti sveikata kitam žmogui. Antrojoje Lietuvos Respublikos BK 145 str. dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia kaip grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokia pavojinga gyvybei, sveikatai ar turtui veika, taip pat kaip sistemingas bauginimas naudojant psichine prievarta. Iš pareiškejos skundo teiginiu matyti, jog ji terorizavima suvokia kaip kitu asmenu kreipimasi i kompetentingas institucijas, taciau tokie veiksmai nevertinti kaip nusikalstami pagal Lietuvos Respublikos BK. Savo teisiu bei teisetu interesu igyvendinimas teisinemis priemonemis nera ir negali buti laikomas terorizavimu. Kita vertus, pareiškeja skunde nenurodo jokiu aplinkybiu, kurios leistu daryti išvada, kad butu grasinama neteisetais veiksmais padaryti žalos gyvybei, sveikatai ar turtui.

Priešingai nei teigia pareiškeja D. P. T, net ir išsireikalavus jos nurodytu asmenu pokalbiu išklotines ir nustacius, kad tie asmenys tarpusavyje nuolat bendraudavo telefonu pagalba, nebutu jokio pagrindo teigti, kad vyko koks nors asmens terorizavimas ar buvo daromos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 – 229 straipsniuose. Pokalbiu išklotines tik patvirtintu tiketina tu asmenu bendravima, taciau neatskleistu ju turinio ar realiai atliekamu veiksmu.

Pareiškeja nenurode jokiu duomenu, kurie leistu daryti išvada, jog galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 str., 245 str., 187 str., 211 str., 231 str., 233 str., 235 str.

Pastebetina, kad pati D. P. T. atkreipe demesi i tai, kad specialistas išvadoje nurode, jog pateiktos išvados susijusios tik su tirti pateiktais objektais ir neapima visu aplinkybiu, ivykiu ir irodymu visumos. Taigi, pateikta specialisto išvada buvo grindžiama turimais dokumentais ir tik remiantis jais buvo atliekamas tyrimas, todel nera jokio pagrindo teigti, kad specialistas pateike nepagrista ar net melaginga išvada.

Lietuvos Respublikos BPK 164 str. 1 d. nurodo, kad ikiteismini tyrima atlieka ikiteisminio tyrimo pareigunai. Ikiteismini tyrima organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Vadovavimas ikiteisminiam tyrimui reiškia, kad prokuroras gali priimti sprendimus del tyrimo krypties ir apimties. Prireikus, prokuroras turi duoti privalomus ikiteisminio tyrimo pareigunams nurodymus del konkreciu tyrimo veiksmu atlikimo. Tik prokuroras gali priimti svarbiausius sprendimus, lemiancius tolesne proceso eiga. Taigi, nei ikiteisminio tyrimo teisejas, nei aukštesnes instancijos teismas negali nurodyti, kokius konkrecius veiksmus turetu atlikti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunai, kuriu veiksmams jis vadovauja, kadangi ikiteisminio tyrimo krypties bei apimties nustatymas priklauso prokuroro kompetencijai.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurore 2010 m. liepos 1 d. nutarime aiškiai ir išsamiai pasisake del visu pareiškejos prašymu, skunda nagrinejantis teismas sutinka su prokurores argumentais bei ju nekartoja. Pastebetina ir tai, kad didele dalis pareiškejos skundo teiginiu yra susije su ikiteisminio tyrimo metu atliktu veiksmu, kuriame jai yra pareikštas itarimas, vertinimu. Lietuvos Respublikos BPK 64 str. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai gali buti skundžiami, išnagrinejus skunda del minetu pareigunu veiksmu ar nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisejo sprendimas negali buti skundžiamas, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK nustatytus atvejus. Taigi, skunda nagrinejantis teismas, del klausimu, kurie negali buti skundžiami detaliau nepasisako.

Butina atkreipti pareiškejos demesi i tai, kad paaiškejus naujoms aplinkybems ir pasikeitus situacijai, prokuroras savo iniciatyva ar pareiškejos prašymu gales atlikti skunduose nurodytus veiksmus. Taip pat pastebetina, kad pareiškeja siekia, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai butu atliekami naujame ikiteisminiame tyrime, taciau, skunda nagrinejancio teismo isitikinimu, visi nurodomi veiksmai gali buti atlikti tame ikiteisminiame tyrime, kuriame D. P. T. yra paskelbtas itarimas. Dar karta pažymetina, kad kokie veiksmai turi buti atliekami ikiteisminio tyrimo metu, pagal jau nustatytas aplinkybes sprendžia prokuroras. Nenustacius visu bylos teisingam nagrinejimui reikšmingu aplinkybiu ir baudžiamaja byla perdavus teismui, teismas gales priimti atitinkama sprendima.

Lietuvos Respublikos BPK nenumato galimybes ikiteisminio tyrimo teisejui ar aukštesnes instancijos teismui panaikinti pranešima apie itarima. 2010 m. gegužes 27 d. pranešimas apie itarima atitinka Lietuvos Respublikos BPK 187 str. keliamus reikalavimus, todel teigti, kad jis priimtas nepagristai ar neteisetai nera jokio pagrindo.

Pastebetina, kad dalis pareiškejos D. P. T. skundo teiginiu yra susije su gincais, kurie yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Todel sutiktina su prokuroro nutarimo teiginiai, kad dalis pareiškejos prašomu išsiaiškinti aplinkybiu jau buvo nustatytos ar gali buti nustatytos civilinio proceso tvarka.

Esant tokioms aplinkybems, pareiškejos D. P. T. skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2010 m. rugpjucio 2 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškejos D. P. T. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2010 m. rugpjucio 2 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.