- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 1-295-287/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59773-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (laikinai – (duomenys neskelbtini)), nedirbantis, registruotas darbo biržoje bedarbiu, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. M. 2018 m. gruodžio 18 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau dviejų kartų, kumščiu smogė sugyventinei I. V. į veido sritį, taip nukentėjusiajai I. V. padarė dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą ir muštines žaizdas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
2018 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. (b. l. 9)
2018 m. gruodžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta vieta kur panaudotas smurtas I. V. atžvilgiu. (b. l. 16-20)
2018 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. (b. l. 22-26)
2018 m. gruodžio 18 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad vizualiai apžiūrint I. V. matyti sumušimai veide. (b. l. 27-30)
Specialisto išvada Nr. G1758/2018 (04), kurioje nurodyta, kad I. V. nustatyti sužalojimai: dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva ir muštinės žaizdos, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais, nėra būdingi griuvimui. (b. l. 35)
2018 m. gruodžio 18 d. asmens blaivumo testu, kuriame nurodoma, kad 21.45 val. I. V. nustatytas 1,87 promilės girtumas. (b. l. 36)
Nukentėjusiosios I. V. parodymais, kad su S. M. gyvena ketvirti metai. Prieš tai buvo taip pat gyvenę ir turi dvi bendras dukras, jos yra suaugusios. Su jais kartu gyvena A. K., gimęs 2012 m., kuris yra jų anūkas, ji yra anūko globėja. 2018 m. gruodžio 18 d., apie 18 val. kartu su sugyventiniu pradėjo gerti degtinę. Turėjo vieną 0,7 litro butelį. Pasėdėjo kartu, norėjo išgerti ir draugiškai išsiskirti, nes ji po naujų metų planuoja išvažiuoti su anūku gyventi į Angliją. Dėl to S. labai pyko ant jos, buvo sakęs, kad: „Jei tu nebūsi mano, nebūsi niekieno“. Taip jiems besėdint ir begeriant, susipyko dėl tų pačių skyrybų. Ji mėgino eiti į kambarį ir pajuto smūgį kumščiu į lūpą, po to dar vieną smūgį kumščiu į dešinę akį. Po to ji nieko nebejuto, mano, kad buvo praradusi sąmonę, nes po dviejų suduotų smūgių ji nieko nebeprisimena. Po kažkiek laiko sugebėjo išsikviesti policiją, atvažiavo policija ir tik po to prisimena, kad buvo ligoninėje. Kai atvažiavo policija, ji anūką paliko pas blaivų kaimyną, įvykį matė ir vaikas. Įvykio metu ji neturėjo jokių daiktų ar įrankių. S. pirmą kartą prieš ją panaudojo smurtą. Tokiais savo veiksmais sugyventinis sukėlė jai didelį fizinį skausmą. S. po įvykio girdėjo, kaip ji išsikvietė policiją ir jis iš namų pasišalino. Kur jis išėjo, nežino. (b. l. 39-40)
S. M. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad psichiatrinėje, narkologinėje įskaitoje registruotas nėra, pateikto įtarimo esmę supranta, pilnai su juo sutinka, gailisi. Su I. V. gyvena ir veda bendrą ūkį apie keturis metus laiko. Prieš tai jie buvo 17 metų išsiskyrę, o prieš išsiskyrimą gyveno 8 metus laiko kartu ir turi dvi pilnametes dukras. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su jais auga vienos iš dukrų sūnus A. K., gimęs 2012 m., nes dukra pati jo neaugina. 2018 m. gruodžio 18 d., apie 18 val. kartu su sugyventine Ingrida pradėjo gerti degtinę, gėrė dviese. Begeriant susipyko dėl to, kad Ingrida pradėjo susitikinėti su už save jaunesniu jų kaimynu, dėl to jie pradėjo pyktis. Namuose taip pat buvo anūkas, tačiau ar jis kažką matė, jis negali pasakyti, neprisimena. Begeriant jis susinervinęs jai sudavė du kartus į veidą, pataikė į akį ir į lūpą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Po to, kai sudavė smūgį, ji buvo nukritusi ant žemės, bet mano, kad nukrito dėl buvusio girtumo, nes ji buvo labai girta. Dar konflikto metu ji buvo pasiėmusi peilį, tačiau su juo nieko nedarė, tik laikė rankoje. Dėl to, kad sudavė smūgius sugyventinei Ingridai jis labai gailisi, jo tokį elgesį iššaukė jų pykčiai. Po viso šito jis išėjo į lauką, išvažiavo miegoti į viešbutį, jis negirdėjo, kad ji kviečia policiją. Nuo policijos jis nebėgo, visada turėjo su savimi telefoną, buvo galima su juo susisiekti. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, blaivus taip nebūtų pasielgęs (b. l. 69-70; 77).
Kaltinamojo S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą sugyventinei I. V..
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 98-99, 100-103), kuriame nurodyta, jog įtariamasis S. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį S. M. siūlė nubausti 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis S. M. neteistas (b. l. 58-59), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka nebaustas (b. l. 60), nedirba (b. l. 61), registruotas darbo biržoje (b. l. 62). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) S. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.), ir baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. (BK 72² str.)
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-82) ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo (b. l. 82-85) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant jį per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
S. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.