Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-126-322/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
1-126-322/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-126-322/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-23583-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23583-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1985 m. birželio 17 d. Kelmės rajoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB ,,Šimšė“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) e, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. P. 2014 m. gegužės 23 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), per du kartus, namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sakydamas savo motinai V. P. ,,užmušiu, pakasiu, pakišiu po velėna, dink iš lovos, nes užmušiu“, taip sudarė nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, M. P. 2015 m. balandžio 25 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau trijų kartų spyrė savo mamai V. P. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. P., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., kaltu visiškai prisipažino ir parodė (34, 37, 44, 89 b. l.), kad 2014 m. gegužės 23 d., apie pietus, tikslaus laiko nepamena, išėjo susitikti su draugu R. K.. Prie ežero kartu su draugu gėrė alų. Alaus išgėrė nemažai, į namus grįžo apie 17 val., būdamas gerokai apsvaigęs. Namuose buvo mama V. P., kuri kažką pasakė, dėl ko jis susierzino, būdamas neblaivus nesusivaldė ir pradėjo ant motinos šaukti, sakydamas „užmušiu tave“, „pakasiu po velėna“, „nukirsiu“. Pasakė būdamas labai susierzinęs ir supykęs, tačiau šie žodžiai tebuvo tik žodžiai, motinos užmušti tikrai nenorėjo ir nesiruošė. Vakare, kiek tuo metu buvo valandų nepamena, dar būdamas neblaivus ir pykdamas ant motinos nuėjo į šios kambarį, motina jau gulėjo lovoje, ir pradėjo ant motinos rėkti. Motinai kažką atsakius, jis vėl nesusivaldė ir pradėjo šaukti „dink iš lovos, nes užmušiu“. Po tokių žodžių motina atsikėlė, abu nuėję į virtuvę apsižodžiavo, kilo žodinis konfliktas. Išgirdęs konfliktą į virtuvę atėjo motinos sugyventinis S. L., kuris bandė jį raminti, tačiau jis šiam liepė nesikišti, liepė dingti, eiti lauk, po ko L. apsirengė ir išėjo. Po to iš namų jis išvijo ir motiną, kuri apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Nei savo motinai, nei jos sugyventiniui fizinio skausmo nesukėlė. Dėl to ką padarė, labai nuoširdžiai gailisi, motinos atsiprašė, ši jam atleido, jokių pretenzijų nebeturi, jie susitaikė. Be to, kaltinamasis M. P. parodė, kad 2015 m. gegužės 25 d. vakare, po darbo grįžo namo. Namuose rado nuo alkoholio apsvaigusią mamą. Kartu su mama išgėrė alaus. Apie 18 val., tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Mama prie jo pradėjo kabinėtis. Girta mama dėl visokių nesąmonių visada prie jo kabinėjasi. Šį kartą taip pat prisikabino, jis nebesusitvardė ir jai kelis kartus įspyrė. Kiek kartų įspyrė, neprisimena, galėjo įspirti tris kartus. Kur pataikė, neprisimena, jam atrodo, kad į kojas. Vėliau nuėjo į virtuvę pavalgyti. Pavalgęs išėjo pas draugus. Kada mama iškvietė policijos pareigūnus, nežino, nes nematė. Namo jis grįžo vėlai vakare. Sužinojęs, kad buvo atvažiavę pareigūnai, ryte mamos atsiprašė ir jie susitaikė. Mama jam jokių pretenzijų nebeturi. Labai gailisi, kad pasikarščiavo ir įspyrė mamai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2014 m. gegužės 23 d. apie 22 val. 30 min., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo kartu su ja gyvenantis girtas sūnus M. P.. Atėjęs pas ją į kambarį liepė dingti iš namų lauk, o jeigu ne, grasino ją užmušti, pakasti po velėna, sakė, kad nukirs ir pareis atsėdėjęs dešimt metų. Taip sako ir grasina ją nužudyti kiekvieną kartą, kada tik būna girtas. Ji labai išsigando ir išbėgo lauk iš namų, iškvietė policiją. Išsigandusi pasislėpė kieme, o sūnus jos ieškojo šaukdamas „surasiu užmušiu“. Mano, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes sūnus yra agresyvus, anksčiau buvo ją sumušęs tačiau ji į policiją nesikreipė. Kai sūnus būna girtas, bijo būti namuose. Papildomai nukentėjusioji V. P. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu S. L. ir dviem savo sūnumis Modestu bei M. P., jai priklausančiuose namuose. 2014 m. gegužės 23 d. iš ryto sugyventinis išėjo į darbą, ji namuose pasiliko su sūnumis. Apie pietus, tikslaus laiko nežino, sūnus M. P. kažkur išėjo ir į namus apie 17 val. grįžo jau būdamas neblaivus. Grįžęs sūnus puolė ant jos, sakydamas „užmušiu, pakasiu, pakišiu po velėna“. Dėl ko jis užsipuolė, nežino. Po šitų sūnaus žodžių išsigandusi išėjo iš namų, nuėjo pas savo motiną A. P.. Ten prabuvusi maždaug iki 19 val. parėjo į namus. Grįžusi į namus, nuėjo miegoti. Apie 22 val. 30 min., į kambarį atėjo sūnus M. P., pradėjo šaukti „dink iš lovos, nes užmušiu“. Atsikėlusi ji nuėjo į virtuvę. Šitų sūnaus grasinimų jos sugyventinis negirdėjo, nes tuo metu miegojo. Nuėjus į virtuvę, tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, tarpusavyje apsižodžiavo. Išgirdęs triukšmą atsikėlė ir į virtuvę atėjo sugyventinis, kuris bandė jos sūnų nuraminti, tačiau šis jos sugyventiniui pasakė nesikišti ir dingti. Sugyventinis apsirengė ir išėjo į lauką. Neilgai trukus sūnus M. P. ir ją išvijo į lauką. Ji apie įvykį pranešė pagalbos telefonu 112. Dėl to, kas įvyko, ji sūnui jokių pretenzijų nebeturi, viską jam atleidžia ir prašo esant galimybei ikiteisminį tyrimą nutraukti. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad patirtos neturtinės (moralinės) žalos pinigine išraiška nevertina. Kadangi kitokio pobūdžio žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Sūnus M. P. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėdamasis jos atsiprašė, todėl ji sūnui atleido, jokių pretenzijų nebeturi, jie susitaikė (19-21 b. l.).

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d. apie 18 val. ji buvo savo namuose, kambaryje. Taip pat buvo sūnus M. P.. Staiga Modestas pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas. Ji juto fizinį skausmą. Kadangi sūnus smurtavo, todėl ji paskambino į policiją. M. P., supratęs, kad atvažiuos pareigūnai, iš namų pabėgo. Jai medikų pagalbos neprireikė. Papildomai V. P. parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d. namuose buvo kartu su sūnumi M. P.. Abu išgėrė alaus. Apie 18 val. sūnus ir ji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Staiga Modestas ją pradėjo spardyti. Tuo metu ji buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje. Kodėl sūnus taip pradėjo elgtis, nežino. Modestas jai spyrė į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai įspyrė, neprisimena, nes apsvaigusi nuo alkoholio ir tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Kiek kartų įspyrė, tiksliai neprisimena, gal tris kartus. Jai įspyręs sūnus išėjo į lauką. Išsigandusi ji iškvietė policiją, nes bijojo, kad sūnus nebegrįžtų ir vėl prieš ją nenaudotų fizinio smurto. Ji dėl šio įvykio juto fizinį skausmą, tačiau medikų pagalbos neprireikė, nes kraujosruvų neliko, jokių sužalojimų nepatyrė. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Ryte sūnus jos atsiprašė, labai gailėjosi taip pasielgęs, todėl sūnui atleido, jam jokių pretenzijų nebeturi ir jie susitaikė (72, 83 b. l.).

Liudytojas S. L. parodė, kad jis – V. P. sugyventinis, kartu su sugyventine ir dviem šios sūnumis M. P. ir M. P. gyvena sugyventinei priklausančiuose namuose. 2014 m. gegužės 23 d. ryte išėjo į darbą, į namus grįžo apie 18 val. 30 min. Grįžęs namuose rado sugyventinę V. P. ir jos sūnų M. P., tuo metu tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Apie 22 val., tikslaus laiko nežino, jis nuėjo miegoti. Netrukus išgirdęs triukšmą pabudo. Išgirdo vienas ant kito šaukiančius sugyventinę ir šios sūnų Modestą. Supratęs, kad įvyko konfliktas, jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, iš kur sklido triukšmas. Nuėjęs į virtuvę, jis M. P. pasakė, kad nešauktų ant motinos, tačiau šis jam pasakė nesikišti, kad čia ne jo reikalas. Jis apsirengė ir išėjo į lauko virtuvę. Kas jam išėjus vyko namuose, nežino, nematė ir negirdėjo. Dėl ko tarp sugyventinės ir šios sūnaus kilo žodinis konfliktas, taip pat nežino. Kad M. P. būtų žodžiais grasinęs sugyventinei, negirdėjo, jam Modestas nieko grasinančio nesakė. Maždaug po pusvalandžiui į namus atvyko policijos pareigūnai. Tuomet jis iš lauko virtuvės parėjo į namus ir sužinojo, kad policijos pareigūnus iškvietė jo sugyventinė. Policijos pareigūnai sulaikė M. P. ir išvežė į policijos komisariatą dėl to, kad žodžiais grasino savo motinai. Įvykio metu jis nenukentėjo ir jokių pretenzijų M. P. neturi (24 b. l.).

Kaltė įrodyta bylos medžiaga:

nukentėjusioji V. P. 2014 m. gegužės 23 d. protokolu-pareiškimu (11 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nurodydama, kad sūnus M. P. 2014 m. gegužės 23 d. apie 22 val. 30 min., būdamas girtas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sukėlė triukšmą, vijo ją iš namų, grasino nužudyti, mano, kad sūnaus grasinimai gali būti įvykdyti;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Areto Mickūno 2014 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (8-9 b. l.) nurodoma, jog 2014 m. gegužės 23 d., 22 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girtas sūnus M. P. žodžiais grasino užmušti motiną V. P., ištarė žodžius, kad „užmuš, pakiš po velėna, nukirs, atsėdės už tai ir pareis“;2014 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole (12-14 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambarys, kuriame buvo grasinama;2014 m. birželio 17 d. CD (kompaktinio disko) su garso įrašu apžiūros protokole (17-18 b. l.) užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateikto telefoninio pokalbio, kai 2014 m. gegužės 23 d. 22 val. 31 min. į BPC skambino V. P. ir pranešė apie grasinimą, apžiūra;asmens blaivumo testas (25 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam M. P. 2014 m. gegužės 23 d. 23 val. 26 min. buvo nustatytas 4,24 promilių girtumas;Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Daiva Valčiukienė patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. liepos 10 nutarimą (64-65 b. l.) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00394-14, nukentėjusiajai V. P. ir kaltininkui M. P. susitaikius;nukentėjusioji V. P. 2015 m. balandžio 25 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti sūnų M. P., kuris 2015 m. balandžio 23 d. apie 18 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia ją spardė kojomis, penkis kartus, į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas fizinį skausmą;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS tyrėjo Arūno Barausko 2015 m. balandžio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (71-76 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambarys, kur įvyko konfliktas ir buvo smurtaujama. Kambaryje smurto požymių nesimato;asmens blaivumo testas (84 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai V. P. 2015 m. balandžio 25 d. 21 val. 16 min. buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas;Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Vilmos Raščiuvienės 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi (2-3 b. l.) patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gegužės 7 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00394-14;Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu (4 b. l.) nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 67-1-00394-14 ir Nr. 01-1-23583-15, paliekant Nr. 01-1-23583-15.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau trijų kartų spyrė savo mamai V. P., t. y. šeimos nariui, į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka BK 140 str. 2 d.

Taip pat aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išsakydamas žodžius savo motinai V. P. ,,užmušiu, pakasiu, pakišiu po velėna, dink iš lovos, nes užmušiu“, taip nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dispoziciją.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis M. P. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, savo motinos atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (34, 37, 44, 89 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (108 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 str. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis dirba (105 b. l.), neteistas (98-99 b. l.), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas pasibaigęs (100-103 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomas bausmių dydis už atskiras nusikalstamas veikas yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės vidurkis, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam M. P. skirtina prokurorės siūloma galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ pp., 66 str., į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 23 d. 23 val. 30 min. iki 2014 m. gegužės 25 d. 8 val. 00 min. (28-29 b. l.), t. y. 2 laikino sulaikymo dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi M. P. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. numatyta, kad teismas vietoje BK 48 str. 5 ir 6 d. nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi M. P. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – motiną, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programos. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka M. P. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 str., 54 str., 63 str. 1 ir 4 d., 64¹ str., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ pp., 66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės (96-97 b. l.), kaltinamajam M. P. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu ir nuteisti jį:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 23 d. 23 val. 30 min. iki 2014 m. gegužės 25 d. 8 val. 00 min., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d., M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. P. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti M. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Borkovskienė