Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 21 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu Nr. (15/5-9) 4U-492 pareiškėjai uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. liepos 21 d.

Pareiškėja skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2016 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-492 „Dėl draudimo Baltarusijos Respublikos pilietei T. S. atvykti į Lietuvos Respubliką“.

Galimybė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), yra nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalyje. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė, tinkamai įvertinęs visas su pareiškėja susijusias ir Migracijos departamentui žinomas faktines aplinkybes, nurodytas Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 28 punkte: pareiškėjai skirtos baudos dydį, aplinkybę, kad pareiškėjos su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai (pati pareiškėja skunde neginčija to fakto, kad Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjos sutuoktinis arba vaikai, t. y. pareiškėja neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis), taip pat duomenis apie pareiškėjai išduotą Šengeno vizą. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad jos sutuoktiniui buvo išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas, savaime negali būti laikoma pagrindu pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, ši aplinkybė taip pat nepatvirtina būtinybės pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką (ginčijamu sprendimu į Lietuvos Respubliką buvo uždrausta atvykti tik pareiškėjai, tačiau ne jos šeimos nariams, o pati pareiškėja skunde nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų būtinybę pareiškėjai vykti į Lietuvos Respubliką).

Aplinkybė, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo jai skirtą baudą, neegzistavo ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Tai galėtų būti pagrindu pareiškėjai kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu išbraukti jos duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 33, 34, 59-61), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-492, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 90-92).

Nustatyta, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsniu, kai užsieniečiai, kurie nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo paskirtos baudos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, 2016 m. liepos 7 d. raštu pateikė Migracijos departamentui duomenis apie šiuos asmenis (b. l. 39-49).

Migracijos departamentas, įvertinęs Muitinės departamento pateiktus duomenis, nustatęs, jog pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. vasario 2 d. nutarimu buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 150 eurų, kurią ji turėjo sumokėti iki 2016 m. kovo 12 d., tačiau nesumokėjo, 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (15/5-9) 4U-492 uždraudė jai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. liepos 21 d., įtraukė jos duomenis į Užsieniečių registrą (b. l. 51-52).

Pareiškėjai 2016 m. liepos 27 d. važiuojant į Lietuvos Respubliką per Varėnos rinktinės Tribonių užkardą, Lietuvos pareigūnai nustatė, kad ji įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Dėl šių priežasčių VSAT Varėnos rinktinė priėmė sprendimą neleisti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną (b. l. 10).

Atsakovas su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodamas tuo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja paskirtos baudos nebuvo sumokėjusi. Be to, jos sutuoktiniui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas savaime negali būti laikomas pagrindu pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Migracijos departamento, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 4, 5, 6, 11¹, 11³ punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 28.1 punktu, 2016 m. liepos 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) uždrausti Baltarusijos pilietei T. S. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. liepos 21 d.; 2) į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą), įrašyti šiame punkte nurodytus duomenis.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 4 dalies nuostatas, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Taisyklės nustato užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau vadinama – sąrašas) sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau vadinama – C. SIS) tvarką. Taisyklėse nustatyta, kad į sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas); duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) (toliau vadinama – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Duomenys iš sąrašo C. SIS pateikiami, Migracijos departamentui priėmus atitinkamą sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį (11¹ p.).

SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje, atitinkamai šio reglamento 24 straipsnio 3 d. įtvirtinti atvejai, kai perspėjimas gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Taigi, SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais atvejais nėra imperatyvo įvesti perspėjimo, Migracijos departamentas kiekvienu individualiu atveju sprendžia dėl būtinybės atlikti šiuos veiksmus. Šiuo atveju Migracijos departamentas sprendime pažymėjo, kad uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas neatitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytų perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS II pagrindų, todėl pareiškėjos duomenų į SIS II neteikė.

Pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką nustato Kriterijų vertinimo tvarka. Šios Kriterijų vertinimo tvarkos 19 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį (19.1. p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika(19.2. p.); užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą (19.3. p); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos: užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas (19.4.1. p.); užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (19.4.2. p.); buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19.4.3. p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 28.1 punkte numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) ne didesnis (ne didesnė) nei 25 bazinių socialinių išmokų dydžio, nustatomas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Pažymėtina, kad Tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad atskirais atvejais, atsižvelgus į Tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai.

Ginčo atveju pareiškėjos situacija atitiko Įstatymo 133 straipsnio, Kriterijų vertinimo tvarkos 28.1 punkto nuostatas, nes pareiškėja šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturėjo, jai buvo paskirta administracinė bauda, kurios nesumokėjo. Kaip buvo nurodyta anksčiau, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos, nustatomas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, yra pakankamas pagrindas uždrausti vieneriems metams pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju, konstatavus, kad pareiškėja nesumokėjo paskirtos baudos, valstybės institucijų siekis taikyti teisės aktuose numatytas priemones kaip sankciją už nesąžiningą elgesį yra laikytinas teisėto tikslo siekimu, t. y. siekiu užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Migracijos departamentui suteikta teisė taikyti draudimą atvykti, byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvą vienerius metus yra tinkama priemonė siekiamam tikslui, jis nėra akivaizdžiai neproporcingas siekiamam tikslui, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad jos sutuoktiniui buvo išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas, teismo vertinimu, negali būti laikoma pagrindu pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, ši aplinkybė nepatvirtina būtinybės pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, o aplinkybė, jog pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo jai skirtą baudą, neegzistavo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Esant šioms aplinkybėms, ginčo santykį reglamentuojančioms teisės normoms, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. liepos 21 d., įrašyti jos duomenis į Užsieniečių registrą, nes pareiškėjos elgesys vertinamas, kaip piktnaudžiavimas teise (nesumokėjo paskirtos baudos). Atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, sprendimas pagrįstais faktais ir teisės normomis, Migracijos departamentas tinkamai vertino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas skunde išdėstytais argumentais, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.