Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-152-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
2A-152-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Žibutė Budžienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas
N. P.
Atsakovas
I. Č., J. Č., R. A. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-152-264-2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams I. Č., J. Č., R. A. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė.

Ieškovė N. P. patikslintu ieškiniu (1t.b.l. 52-55) prašė pripažinti jai teisę be bendraturčių atsakovų I. Č., J. Č. ir R. A. M. sutikimo, teisės norminių aktų nustatyta tvarka gauti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiferio stogo dangos pakeitimo į rudos spalvos beasbesčio šiferio stogo dangą bei stoglangio įrengimą pagal architektės R. P. parengtą remonto projektą Nr. 2010-11-TN-4; įpareigoti ją per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tikslu įteisinti gyvenamojo namo, esančio adresu duomenys neskelbtini), šiferio stogo dangos pakeitimo į rudos spalvos beasbesčio šiferio dangą bei stoglangio įrengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės N. P. 40,04 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, 900 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovei I. Č.. Teismas nurodė, kad ieškovė N. P. ir atsakovai I. Č., J. Č., R. A. M. yra bendraturčiai pastato, esančio duomenys neskelbtini). Ieškovė pripažino aplinkybę, jog dėl statybos įteisinimo ji niekur nesikreipė, rašytinių įrodymų apie tai, jog bendraturčiai būtų davę sutikimą įteisinti atliktus darbus, ji pateikti negali. Ieškovė grindžia savo reikalavimą tuo, jog negauna sutikimo, tačiau teismas sprendė, jog ji nesikreipė į atsakovus dėl tokio sutikimo gavimo, o sutikimas būtų duotas, jei būtų pateikta tinkama dokumentacija. Be to, nėra išnaudota ir ikiteisminė tvarka, kuomet, pasikeitus LR Statybos įstatymo redakcijai, nustatyta savavalinės statybos įteisinimo tvarka, šia tvarka ieškovė nepasinaudojo, ką pripažino ir teismo posėdžio metu. 2009 m. atliko savavališkai stogo dangos keitimo darbus, nors yra būtinas ne tik bendraturčių sutikimas, bet ir būtina gauti leidimą tokioms statyboms atlikti. Ieškovė netinkamai gina savo teises, nes bendratučiai dėl atliktų darbų nėra išreiškę nuomonės, be to, pati ieškovė pripažino, kad sutinka, jog būtų nustatytas terminas projektinės dokumentacijos parengimui, t.y., pripažįsta aplinkybę, jog tokios dokumentacijos nėra. 2009-10-23 savavališkos statybos aktas, 2009-11-26 įsakymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo patvirtina šią aplinkybę. Be to, tik 2011-02-03 kreiptasi dėl sutikimo gavimo, kai darbai jau buvo atlikti 2009 m. rugsėjo mėnesį. Teismas sprendė, jog atsakovams nebuvo pateikta tinkama informacija, siekiant, kad jie susipažintų su norimais įteisinti statybos darbais, tokiu būdu jie ir negali pateikti motyvuotų argumentų, ar jų teisės nepažeistos, atlikus minėtus darbus. Teismas negali įpareigoti ieškovę atlikti tam tikrus veiksmus (šiuo atveju – parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą), nes tik parengus atitinkamą dokumentaciją, leidimą išduoda ne teismas, o institucija, sprendžianti ir nagrinėjanti prašymus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Ieškovė N. P. apeliaciniu skundu (2t.b.l. 2-6) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai, nagrinėti bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nustatė aplinkybes, kurios nėra susijusios su ginčo objektu ir jais remiantis priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendimu buvo nukrypta nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio (savavališkų statybų įteisinimo neturint bendraturčių sutikimo) bylas. Nuo 2011-01-01 įsigaliojusi nauja CK 4.103 straipsnio redakcija, nuo 2010-10-01 įsigaliojusi nauja Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija suteikė statytojui teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius juos įteisinant. Galimybė įteisinti statybos padarinius galioja ir toms statyboms, kurios buvo vykdomos iki aukščiau nurodytų redakcijų įsigaliojimo. Ieškovė ieškiniu šioje byloje ir siekia pasinaudoti įstatymų pakeitimais jai suteikta teise įteisinti statybas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą - ieškovė, siekdama įteisinti savavališką statybą, privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą - šiuo atveju tai rašytinis savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas (nesudėtingas remontas). Tam, kad gauti rašytinį pritarimą, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį, ieškovė N. P., be kitų dokumentų, savivaldybės administracijos direktoriui privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimą. Ieškovė tokio sutikimo neturi. Todėl prieš kreipiantis į savivaldybės administracijos direktorių dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, ji turi gauti iš atsakovų sutikimą įteisinti statybas. 2011-02-03 prašymu ieškovė kreipėsi į bendraturčius - atsakovus dėl sutikimo įteisinti statybas, tačiau atsakovai atsisakė jį duoti. Tokiu būdu N. P. įgijo teisę ginti savo pažeistą teisę - pripažinti jai teisę į statybas be bendraturčių sutikimo teismo tvarka. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad ieškovė niekur nesikreipė dėl statybos įteisinimo. Tokia sprendime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta, kadangi neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, pagal kurį ieškovė ir neturėjo niekur kitur kreiptis apart teismą. Šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla (Nr. 2-4481-717/2011) - dėl Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos savavališkos statybos akto ir įsakymo panaikinimo. Minėta byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Minėtoje byloje būtent teismas pasiūlė ieškovei pasinaudoti teise į savavališkos statybos įteisinimą, ką ieškovė ir padarė - pareiškė ieškinį šioje byloje. Tuo tarpu šioje byloje teismo sprendimu daroma išvada, kad ieškovė neturi teisės apginti savo teisę į statybos įteisinimą. Ieškovė neturėjo bendraturčių sutikimo vykdyti stogo pakeitimo darbus, todėl ji ir pareiškė ieškinį šioje byloje tam, kad jai būtų pripažinta teisė į statybas be bendraturčių sutikimo. Apeliantė nesutinka su sprendimo argumentu, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine tvarka gauti sutikimą - 2011-02-03 prašymu tokio sutikimo buvo prašoma. Kita vertus, galiojantys teisės norminiai aktai nenumato ikiteisminės tvarkos sutikimams gauti. Taip pat nepagrįsta teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad atsakovams nebuvo pateikta tinkama informacija, siekiant, kad jie susipažintų su norimais įteisinti darbais. Kartu su ieškiniu buvo pateikta stogo dangos pakeitimo projektas, jis yra informatyvus ir išsamus bei visiškai pakankamas atsakovams tam, kad jie galėtų įvertinti galimą savo teisių pažeidimą. Argumentas, kad šalis negali įvertinti savo teisių pažeidimo, kai kaimynas (bendraturtis) tik pakeičia stogo dangą ir vietoje seno šiferio uždeda naują, yra nesąžiningas ir neatitinka teisingumo bei protingumo reikalavimų. Atsakovai nei savo procesiniame dokumente, nei teismo posėdžių metu negalėjo nurodyti, kokios papildomos informacijos jiems reikia. Teismas sprendime taip pat nenurodo, kokia papildoma informacija atsakovams turėjo būti pateikta. Atsakovai turėjo pakankamai informacijos, nes darbai nesudėtingi, ir jiems buvo pateiktas architektės parengtas projektas. Ieškovės įvykdyta savavališka statyba nepažeidė atsakovų teisių ir įstatymo saugomų interesų, kadangi atsakovai nei atsiliepime į ieškinį, nei duodami paaiškinimus teisme, negalėjo nurodyti kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas. Pareiga įrodyti teisių pažeidimą tenka atsakovams. Atsakovai nedavė sutikimo įteisinti statybą be jokių protingų motyvų, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti patenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 11-14) prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismo pozicija, jog ieškovė neišnaudojo ikiteisminės sutikimo gavimo tvarkos, t.y. nesikreipė į atsakovus, nesupažindino jų su siekiamais įteisinti statybos darbais ir jų apimtimi dėl ko atsakovai negalėjo tinkamai suformuoti savo pozicijos šiuo klausimu bei įvertinti ar tokie darbai pažeidžia jų teises bei įstatymų saugomus interesus ar ne, iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Ieškovės pareiga buvo pateikti įrodymus patvirtinančius tai, kad atsakovams buvo pateikta visa reikiama informacija tam, kad jie galėtų susipažinti su norimais įteisinti statybos darbais, tuo tarpu atsakovai (nesutikimo atveju) turėjo pateikti motyvuotus argumentus, pagrindžiančius jų teisių galimą pažeidimą, kuriuos vertindamas teismas galėtų nustatyti atsakovų atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje siekia apginti savo pažeistą teisę į statybų įteisinimą be bendraturčių sutikimų. Kaip savo teisių pažeidimą patvirtinančius įrodymus ieškovė teismui buvo pateikusi atsakovų (fizinių asmenų) 2009-09-24 ir 2011-02-09 atsakymus, kuriais jie nurodo, kad sutikimo duoti negali, nes jiems nebuvo pateiktas projektas, reikalingas statybos darbams vykdyti, todėl jiems nėra žinoma ar atlikti stogo dangos keitimo darbai nepažeis jų kaip bendraturčių teisių. Atitinkamai byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai buvo tinkamai supažindinti su statybos darbų projektu ir jų apimtimi. Pats projektas buvo pateiktas teismui, ir sprendžiant iš šalių paaiškinimų atsakovai tik teisminio bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę susipažinti su statybos darbų projektu (tą aplinkybę, kad projektas buvo pateiktas tik kartu su ieškiniu patvirtina ir pati apeliantė apeliaciniame skunde), todėl manytina, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių sutikimui gauti ikiteismine tvarka. Kaip matyti iš faktinio ieškinio pagrindo ginčas šioje byloje kilo tarp pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių. Apeliantė nurodo, jog bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą įteisinti stogo dangos pakeitimą pažeidžia jos teises numatytas Įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Taigi, atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą, ieškinio dalyką ir į teisės normų nuostatas, Kauno miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Kauno miesto savivaldybės administracijai nėra žinomos aplinkybės ir argumentai, dėl kurių atsakovai (fiziniai asmenys) atsisako duoti prašomą sutikimą.

Atsakovai I. Č., J. Č., R. A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 15-17) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą, nemotyvuotą ir neįrodytą; bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos teismui, kadangi šiame teisme dirba ieškovės dukra teisėjo padėjėja. Atsakovai nurodo, kad teismas priėmė sprendimą remiantis esančiais byloje įrodymais, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu bei nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisių. 2009 metų rudenį ieškovė, neturėdama statybos leidimo ir bendraturčių sutikimo, pradėjo stogo rekonstrukcijos darbus virš jai nuosavybės teisėmis priklausančios namo dalies. Iki darbų pradžios ir jų eigoje, ieškovė į bendraturčius dėl sutikimo gavimo nesikreipė, tai netiesiogiai patvirtina ir pati ieškovė - apeliaciniame skunde ji nurodo jog dėl sutikimo gavimo kreipėsi tik 2011-02-03, t.y. beveik po dviejų metų po rekonstrukcijos darbų atlikimo. Atsakovai nedavė sutikimo, kadangi matė kaip buvo atliekami rekonstrukcijos darbai. Teismui yra pateiktos nuotraukos, darytos tuo metu kai ieškovė keitė stogo dangą savo namo pusėje, kur aiškiai matosi, kad senos stogo konstrukcijos išlinkusios. Darbininkai dėjo papildomas medines konstrukcijas ant senų išlinkusių konstrukcijų ir tokiu būdu lygino stogo liniją, todėl kyla abejonių, ar senos stogo konstrukcijos atlaikys naujas apkrovas, kurios nepaskaičiuotos, kadangi dalis stogo konstrukcijų ir stogo dangos, kurią keitė ieškovė yra ir virš atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančių patalpų (iš vienos namo pusės, t.y. iš rytinės pusės apie 50 cm., iš kitos namo pusės, t.y. vakarinės pusės apie 30 cm.). Todėl atsakovai turi būti įsitikinę, kad darbai atlikti tinkamai ir gerai, nes priešingu atveju jiems bus padaryta didelė materialinė žala.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 18-80) prašo ieškovės N. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neišnaudojo savavališkų statybos įteisinimo ikiteismine tvarka, nes savavališkos statybos padarinių šalinimas apima ir galimybę kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nepateikė įrodymų, kad buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, dėl šios priežasties apeliantės argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų tenkinti apeliacinį skundą visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą, ieškinio dalyką ir į teisės normų nuostatas, Inspekcija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal tokius ieškinyje keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nesutiko pakeisti atsakovo Inspekcijos. Remiantis aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Inspekcija mano, kad civilinė byla dalyje dėl antrojo reikalavimo, reiškiamo ieškovės N. P. patikslintame ieškinyje atsakovui Inspekcijai, turėtų būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, padarė netinkamas išvadas.

Ieškovė apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (arba jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose, teisėjų kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Byloje yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto savavališkos statybos padarinių šalinimo, juos įteisinant. Neginčytina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl bendraturčių teisių apsaugos statybos procese, civilinių teisinių neteisėtos statybos pasekmių ir pažeistų suinteresuotų asmenų teisių gynimo būdų, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009 ir kt.).

Siekdamas neteisėtos statybos padarinių likvidavimo, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam savavališkos statybos įteisinimo bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Todėl pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Atsižvelgiant į nurodytus įstatymo ir suformuotos teisminės praktikos reikalavimus, byloje turėjo būti nustatytas nesusitarimo tarp bendraturčių faktas ir atsisakymo duoti sutikimą motyvai dėl projektinio pasiūlymo neigiamo poveikio kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad nėra išnaudota ikiteisminė tvarka, kuomet, pasikeitus LR Statybos įstatymo redakcijai, nustatyta savavališkos statybos įteisinimo tvarka, šia tvarka ieškovė nepasinaudojo bei tuo, kad atsakovams (bendraturčiams) nebuvo pateikta tinkama informacija dėl norimų įteisinti darbų.

Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vien faktas, kad ieškovė kreipėsi į teismą rodo, kad bendraturčiai, t.y. atsakovai, nėra davę sutikimo siekiančiam įteisinti savavališką statybą bendraturčiui – ieškovei, ir tai reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Ieškovė grindžia savo 1-ąjį ieškinio reikalavimą tuo, jog negauna sutikimo, tačiau teismas sprendė, kad ji nesikreipė į atsakovus dėl tokio sutikimo gavimo, o sutikimas būtų duotas, jei būtų pateikta tinkama dokumentacija dėl norimų įteisinti darbų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apylinkės teismo motyvais. Šios kategorijos bylose išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka įstatymu nėra numatyta. Iš byloje esančių ieškovės 2011-02-03 prašymo duoti sutikimą dėl pakeistos stogo dangos įteisinimo ( 1 t.b.l. 23-24) ir atsakovų atsakymo bei atsakovų (bendraturčių) pozicijos, išreikštos atsiliepimuose į ieškinį bei apeliacinį skundą ir išsakytos bylos nagrinėjimo metu (1 t. b. l. 34-37, 155-156, 2 t.b.l. 15-17) matyti, kad bendraturčiai tokio sutikimo neduoda.

Atsižvelgiant į tai pripažintinos nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, kadangi nenustatyta, jog atsakovai atsisakė duoti sutikimą (CPK 185, 265 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį iš esmės formaliais motyvais, nepasisakė dėl ginčo esmės, ar siekiamos įgyvendinti statybos padariniais yra pažeidžiamos atsakovų teisės, tačiau kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovai neįrodė savo teisių pažeidimo (CPK 178 straipsnis). Atsakovai atsisakymą duoti sutikimą, motyvuoja tuo, kad jiems nepateiktas projektas ir jie nebuvo įsitikinę, kad darbai atlikti tinkamai, ieškovei vykdant stogo dangos keitimo darbus; matė, kad darbininkai dėjo papildomas medines konstrukcijas ant senų išlinkusių konstrukcijų ir tokiu būdu lygino stogo liniją, todėl jiems kyla abejonių, ar jos atlaikys apkrovas, nes dalis stogo (apie 30 cm iš rytinės namo pusės) ir apie 50 cm (iš vakarinės pusės) yra virš atsakovams priklausančių patalpų. Byloje yra teisminiam nagrinėjimui parengtas gyvenamojo namo, esančio adresu duomenys neskelbtini), architektės R. P. paprastojo remonto projektas (pakeičiant stogo dangą ir įrengiant stoglangį) Nr. 2010-11-TN-4 (1 t.b.l. 56), kuriame aprašyti statybos darbai. Su šiuo dokumentu atsakovai turėjo galimybę susipažinti teisminio nagrinėjimo metu. Pateiktas dokumentas informatyvus ir pakankamas, atsakovai jo neginčijo. Atsižvelgiant į statybos darbų apimtį bei pobūdį, aplinkai bei visuomenės interesams jokių neigiamų pasekmių jie nesukėlė. Atsakovų pateiktos fotonuotraukos (1 t.b.l. 40-41) nėra informatyvios ir nepatvirtina atsakovų teiginių dėl stogo išlinkimo bei per didelės apkrovos, kitų rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Iš bylos aplinkybių bei atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų ( 1 t. b. l. 98-130) matyti, kad atsakovai nedavė sutikimo ieškovei ir dėl to, kad jie patys dar 2008 m. atliko savo namo dalies rekonstrukciją bei stogo remonto darbus be ieškovės sutikimo, dėl ko tarp bendraturčių kyla teisminiai ginčai. Skundžiamame sprendime nėra jokių argumentų, kokią papildomą informaciją atsakovams turėjo pateikti ieškovė. LAT praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų (LAT 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-132/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad ieškovės atlikti stogo dangos keitimo bei stoglangio įrengimo darbai virš jos naudojamų patalpų pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki šių statybos darbų atlikimo, kitaip, negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovų bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais.

Apylinkės teismas atmetė ieškovės ieškinio 2-ąjį reikalavimą, padaręs išvadą, jog ieškovė nesikreipė ikiteismine tvarka į atsakovus Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl savavališkos statybos įteisinimo. Teisėjų kolegija su tokia išvada iš dalies nesutinka.

Viena iš įstatyminių sąlygų, nustatytų savavališkos statybos įteisinimui pagal reikalavimą, nurodytą KAV 2009-11-26 įsakyme Nr. V-645 „ Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Bitininkų gt. 8, Kaune“ ( 1 t.b.l. 18), yra bendraturčio sutikimas statybai. Todėl ieškovė, neturėdama bendraturčių sutikimo bei KAV 2009-11-26 įsakyme Nr. V-645 nenurodžius savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdo ir pasibaigus padarinių šalinimo terminui 2010-05-05, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškinio antruoju reikalavimu, siekdama išvengti galimų ginčų su bendraturčiais dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdo. Kliūtis pašalinama teismo sprendimu.

Statybos įstatymo 28 straipsnio, numatančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 7 dalis nustato teismo teisę įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą ( gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą), tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Devintoji normos dalis įtvirtina teismo pareigą, priimant vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, sprendime nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančią CPK 273 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Pagrindinė teismo funkcija ir pareiga, taip pat galutinis tikslas yra išspręsti šalių ginčą iš esmės (CPK 2 str.). Jį spręsdamas, teismas nustatytiems bylos faktams ir šalis siejantiems materialiniams teisiniams santykiams taiko konkrečias materialiosios teisės normas. Teismo sprendimu užtikrinamas materialiosios teisės normų įgyvendinimas ir jų taikymas konkrečiomis sąlygomis materialinių teisinių santykių subjektams. Ieškinio 2-asis reikalavimas turės įtakos ieškovės teisių įgyvendinimui, bus teisinis apibrėžtumas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, esant surašytam ir galiojančiam 2009-10-23 Savavališkos statybos aktui Nr. SA-28. Ieškinio reikalavimas – įpareigoti ( t.y. leisti) per 6 mėn. terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tikslu įteisinti gyvenamojo namo, esančio adresu duomenys neskelbtini), šiferio stogo dangos pakeitimo į rudos spalvos beasbesčio šiferio dangą bei stoglangio įrengimą be bendraturčių sutikimo iš dalies pagrįstas ir tenkintinas ( CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str.) .

Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys turėjo būti iš dalies patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys iš dalies tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus iš dalies ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad 1 ieškinio reikalavimas – pagrindinis – yra dėl ginčo tarp bendraturčių, todėl iš atsakovų I. Č., J. Č. ir R. A. M. lygiomis dalimis ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 135 Lt žyminio mokesčio už ieškinio 1 reikalavimą (t.1, b.l. 7), 139 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.2, b.l. 7), 750 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ( 1 t. b. l. 150), iš viso 1024 lt, po 341 Lt iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir po 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ieškovės turėtos išlaidos už 2 reikalavimą iš atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos nepriteistinos, nes pagal pobūdį nebuvo jiems nukreiptas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovės N. P. ieškinį iš dalies patenkinti.

Pripažinti ieškovei N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tikslu įteisinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiferio stogo dangos pakeitimo į rudos spalvos beasbesčio šiferio dangą bei stoglangio įrengimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka be atsakovų I. Č. (a.k(duomenys neskelbtini) J. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovų I. Č., J. Č. R. A. M. ieškovei N. P. po 341 lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – po 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teisėjos Aušra BaubienėŽibutė BudžienėVirginija Gudynienė