Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-508-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-10
Bylos Nr.
1A-282-508-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
E. S., ir V
Civilinis ieškovas
E. S.
Advokatai
Singrida Samoškienė

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-282-508/2011;

Teisėja L. Deksnienė Proceso Nr. 61-1-644-00 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)2.4.6NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. (perkvalifikavus jo veiką iš 1961 m. LR BK 271 str. 3 d.) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstuticijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 2 p., paskirtoji bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams 7 (septynioms) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką E. S. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2001-09-23 iki 2002-02-13 ir nuo 2010-10-14 iki 2010-10-15 (iš viso 144 dienos).

E. S. išteisintas pagal LR BK 271 str. 3 d. (dėl vagystės iš H. M. buto), pagal LR BK 271 str. 3 d. (dėl vagystės iš P. P. buto), pagal LR BK 271 str. 3 d. (dėl vagystės iš D. R. buto), pagal LR BK 278 str. 1 d. (dėl D. R. turto sužalojimo), pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 3 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš G. R. buto), pagal LR BK 206 str. (dėl G. R. paso vagystės), pagal LR BK 271 str. 3 d. (dėl vagystės iš I. V. buto), pagal LR BK 278 str. 1 d. (dėl I. V. turto sužalojimo), pagal LR BK 206 str. (dėl I. V. ir R. V. pasų vagystės), pagal LR BK 271 str. 3 d. (dėl vagystės iš E. T. buto 2001 m. birželio mėn. pradžioje), pagal LR BK 278 str. 1 d. (dėl E. T. turto sužalojimo 2001 m. birželio mėn. pradžioje), pagal LR BK 278 str. 1 d. (dėl E. T. turto sužalojimo 2001-08-11), pagal LR BK 271 str. 3 d. (dėl vagystės iš A. Š. buto), pagal LR BK 206 str. (dėl A. Š. paso vagystės), pagal LR BK 271 str. (dėl vagystės iš V. V. buto), neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme ( LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Iš E. S. priteista 5364 Lt Policijos departamentui prie LR VRM ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Iš E. S. ir V. S. solidariai priteista 165 Lt nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. S. turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. S., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. pagal LR BK 178 str. 2 d. (perkvalifikavus jo veiką iš 1961 m. LR BK 271 str. 3 d.) nuteistas už tai, kad 2001-08-11, parengtinio tardymo metu nenustatytą valandą, kartu su V. S., išlaužiant durų spyną, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – E. T. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė E. T. priklausantį turtą: 220 Lt vertės telefono aparatą, 60 Lt vertės radijo aparatą, 6 krištolines taures bendros 30 Lt vertės, 6 krištolines taures bendros 25 Lt vertės, 6 krištolines stiklines bendros 30 Lt vertės, 10 Lt vertės cukrainę ir 10 Lt vertės saldaininę, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. T. 385 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistojo E. S. gynėjas Jonas Kvaraciejus apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. S. išteisinti. Nurodo, kad E. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, šališkas ir keistinas, jis neatitinka BPK 305 str. reikalavimų, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, E. S. kaltė nėra įrodyta. Pripažinus E. S. kaltu ir nuteisus už vagystę iš buto buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais.

Skunde nurodoma, kad pripažinus E. S. kaltu dėl vagystės iš E. T. buto, teismas nuosprendyje nenurodė kokius konkrečius veiksmus atliko įsibraunant į butą kaltinamieji, kas konkrečiai pagrobė kokius daiktus, kaip pasidalino grobį, koks kuo konkrečiai pasireiškė nusikalstama E. S. veika. Teismo išvados, kad E. S. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Telefono aparatas, rastas E. S. tėvo bute, nėra tinkamai identifikuotas kaip priklausantis E. T.. Jo atpažinimas atliktas pažeidžiant BPK 193 str. nustatytą tvarką. Jis nebuvo parodytas E. T. atpažinti tarp kitų analogiškų telefono aparatų, nebuvo patikrinta ar jis iš tiesų priklauso nukentėjusiajai pagal įsigijimo dokumentus.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad dėl visų inkriminuotų vagysčių iš butų ikiteisminis tyrimas rėmėsi tiktai kito nuteistojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad nusikaltimus jis vykdė kartu su E. S.. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie būtų patvirtinę V. S. parodymus, kad vagystėse dalyvavo ir E. S.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. paneigė savo parodymus ir pareiškė, kad apkalbėjo E. S.. Nesant jokių duomenų patvirtinančių V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas išteisino E. S. pagal visus inkriminuotus, epizodus išskyrus E. T. butą, ir pripažino jį kaltu vien pagal telefono aparato radimo jame faktą. Ši aplinkybė rodo, kad nuosprendis pagrįstas tik spėjimu.

Skunde nurodyta, kad V. S. parodė, jog telefono aparatą jis už butelį atidavė E. P.. Pastaroji nepatvirtino, kad E. S. ir E. S. būtų atsinešę į butą daiktus pagal individualius požymius, kaip nukentėjusiųjų apibūdintus. Teismas nepatikėjo šiais nuteistojo parodymais. Dėl to nuosprendis tampa dviprasmiškas - teismas tiki V. S. parodymais, kad E. S. nedalyvavo vagystėse iš butų ir nesant jokių įrodymų jį išteisina, bet netiki to paties V. S. parodymais, kad aparatą jis perleido už butelį E. P. ir konstatuoja, kad jis dalyvavo vagystėje. Apelianto nuomone, sieti pagrobto telefono aparato radimą E. S. tėvo bute su E. S. dalyvavimu vagystėje nėra jokio pagrindo. Jo dalyvavimo vagystėje nepatvirtina jokie įrodymai, todėl E. S. kaltė nėra įrodyta ir jis turėjo būti išteisintas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą kaltinimo ribose, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo E. S. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. (perkvalifikavus veiką iš 1961 m. LR BK 271 str. 3 d.) ir teisingai paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismui teisingai taikius baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymus ir nenustačius esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nėra pagrindo apkaltinamąjį nuosprendį naikinti ir E. S. išteisinti.

E. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo iš E. T. buto neigė, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios E. S. (T.), liudytojos A. K., kaltinamojo V. S. parengtinio tardymo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kratos protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip E. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., įrodymus.

E. S. pripažintas kaltu dėl E. T. turto pagrobimo iš jos buto, veikdamas bendrai su V. S., kuris parengtinio tardymo metu parodė vagystę iš E. T. buto įvykdęs kartu su E. S.. Pastarasis teigė, kad į butą pateko E. S. išardžius durų spynos šerdelę, iš buto pavogė telefono aparatą su radiju ir žadintuvu ir krištolines taures. Pavogtus daiktus jie nunešė paslėpti į E. S. namo rūsį (2 t., b.l. 35-37). Apklausiant V. S. teisiamajame posėdyje, šis savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad E. S. apkalbėjo, tačiau jo parodymus iš dalies patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. P., kuri patvirtino savo parodymus duotus parengtinio tardymo metu, apie tai, kad V. S. su E. S. (pastarasis tuo metu gyveno jos bute) buvo parnešę į namus kažkokių daiktų (1 t., b.l. 244). Be to, E. S. kaltę įvykdžius šį nusikaltimą, grindžia ir kiti byloje esantys bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji E. S. (T.) parodė, kad 2001 m. rugpjūčio mėn. antrą kartą buvo apvogtas jos butas(duomenys neskelbtini, išlaužta durų spyna, dingo 220 Lt vertės šviesiai pilkos spalvos telefono aparatas su radiju ir laikrodžiu, krištolo indai, iš viso daiktų už 435 Lt, sugadinta spyna už 50 Lt.

Liudytoja A. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2001 m. rugpjūčio mėn., pastebėjo, kad sugadintos kaimynės E. T. buto durys, ji paskambino kaimynei, į buto vidų nėjo.

Įvykio vietos apžiūros 2001-08-11 protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, (duomenys neskelbtini), ant durų matomos laužimo žymės (1 t., b.l. 163-168). Daiktų apžiūros 2001-08-22 protokolu nustatyta, kad apžiūrėta per pusę sulaužyta spynos šerdelė (1 t., b.l. 169).

Iš 2001-09-23 kratos protokolo matyti, kad pas E. S., (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti daiktai, tarp jų – telefono aparatas pilkos spalvos ES2-9710A s/no 70000179 (1 t., b.l. 191-192). 2001-10-03 apžiūrėtas kratos metu pas E. S. rastas telefono aparatas, kuris yra pilkos spalvos, dešinėje pusėje radijas bei žadintuvas, ragelio vidinėje pusėje yra mygtukai su skaičiais (1 t., b.l. 194). Nukentėjusioji E. T. iš policijos komisariato atsiėmė jai priklausantį telefono aparatą (1 t., b.l. 181).

Pažymėtina, kad E. S. negalėjo paaiškinti, kaip jo namuose atsirado iš E. T. buto pavogtas telefono aparatas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad E. S. vengė teismo ir baudžiamosios atsakomybės, suprasdamas kaltę slėpėsi nuo teismo ir išvyko iš Lietuvos į užsienį, būdamas teisus ir nekaltas, asmuo nesislėptų nuo teismo.

Vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas LR BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimų – jame ne tik išdėstytos teismo nustatytos E. S. nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kt.), bet ir išdėstyti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, motyvuotai nurodyta, kodėl įrodymus, grindžiančius E. S. kaltę, teismas laiko teisėtu būdu gautais įrodymais, pasisakyta dėl V. S. parodymų, duotų parengtinio tardymo metu, kuriuos jis teisminio bylos nagrinėjimo metu paneigė E. S. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. S. kaltę grindžiančius įrodymus, baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė. Nustačius faktines aplinkybes, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir E. S. veiką kvalifikavo kaip svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. nusikalstamą veiką padarė 2001 m. rugpjūčio mėnesį, galiojant 1961 m. redakcijos Baudžiamajam kodeksui, ir tokia jo veika atitiko požymius nusikalstamos veikos, numatytos 271 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas nuteistojo nusikalstamą veiką pagrįstai perkvalifikavo pagal šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskyrė bausmę, numatytą šio straipsnio atitinkamos dalies sankcijoje.

Bausmę E. S. pirmosios instancijos teismas paskyrė nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str. 2 d. Paskirtoji septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir teisinga nuteistojo asmenybės atžvilgiu. Bausmė paskirta motyvuotai, atsižvelgta į tai, kad E. S. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, ilgą laiką slapstėsi nuo teismo, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, padaryta vagystė turi kvalifikuojančių požymių (įsibrovimas į patalpą), jis dirba, turi šeimą, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuteistojo E. S. gynėjo skunde nurodyta, kad jo ginamasis kaltu pripažintas tik dėl nukentėjusiosios telefono aparato radimo jo bute ir daugiau nesant jokių kitų jo kaltės įrodymų. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios E. T. buto pavogto telefono aparato suradimas nuteistojo bute, netrukus po įvykdytos vagystės, yra gana svarbus asmens kaltės įrodymas, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kratos metu rastas telefono aparatas nėra vienintelis E. S. kaltę patvirtinantis įrodymas. Būtent aukščiau aptartų įrodymų visuma ir leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad E. S. kaltė, padarius LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje neginčijamai įrodyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. S. gynėjo Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė