- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-2492-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03668-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. B. (S. B.) dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2001 m. sausio 25 d. sudarytą su atsakovu butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos, esančios Zarasų g. 7-4, Vilniuje.
Nurodė, jog atsakovas savo elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyvenantiems asmenims, pažeidinėja higienos, švaros normas, žiemą patalpų nešildo, dėl ko kaimynų gyvenamosiose patalpose kaupiasi drėgmė, neleidžia remontuoti avarinės būklės vandentiekio.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri butą patikėjimo teise perdavė valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (ieškovui). Su atsakovu 2001 m. sausio 25 d. buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
Šalies argumentai
Įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius (gyventojos V. M. 2013-02-28 pareiškimą; R. K. J. ir L. J. 2013 m. balandžio mėn. prašymą; atsakovo gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus), teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas galėtų būti iškeldintas iš socialinio buto ieškovo nurodytu pagrindu (dėl netinkamo elgesio, sudarant neįmanomas sąlygas kitiems gyventojams). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su atsakovu sudaryta 2001 m. ir, kaip teigė atsakovas bei liudytojas E. B., bute (duomenys neskelbtini), S. B. gyvena dar ilgiau, tačiau dėl antisanitarinio elgesio, patalpų galimo nešildymo, trukdymo remontuoti vandentiekio sistemą, pretenzijas ieškovas pradėjo reikšti tik dabar. Pripažinta, kad neįrodyta aplinkybė, jog atsakovas nesudaro sąlygų remontuoti vandentiekį, nes jis pats teikė skundą dėl vandens tiekimo atnaujinimo. Taip pat neįrodyta, kad dėl atsakovo kaltės yra netvarkinga namo (duomenys neskelbtini), aplinka. Teigtina, kad už buto inžinerinę įrangą, būklę yra atsakingas ir pats ieškovas, kuris nepateikė įrodymų, kad ėmėsi reikiamų priemonių namo vandentiekio sistemai suremontuoti, tinkamos būklės sanitariniam mazgui atsakovui nuomojamose patalpose įrengti. Atsakovas laiku sumoka nuomos mokestį ir kitus mokesčius už paslaugas, jo įsiskolinimo ieškovas nenurodė. Atsakovas nuolatos gyvena socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini), ir jam šis būstas yra būtinas. Atsakovas yra neįgalus, todėl jo iškeldinimas iš socialinio būsto būtų neproporcinga priemonė, pažeistų šalių, iš kurių viena yra priskirtina socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, interesų pusiausvyra ir kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Esant nurodytiems argumentams, ieškovo ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Šalies argumentai
1) Teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Teismas įvertino tik vienos kaimynės V. M. parodymus, nors į ieškovą su skundu kreipėsi ir kiti kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), o į tai atsižvelgta nebuvo. Ieškinio pareiškimas buvo inicijuotas greta gyvenančių trečiųjų asmenų pareiškimu dėl bendro gyvenimo su atsakovu neįmanomumo. Kadangi ieškovo vykdoma socialinio būsto nuomos funkcija yra viešas interesas, todėl teismas šioje byloje privalėjo veikti aktyviai ex ofjicio ir užtikrinti, kad byloje būtų išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos tiek sprendžiant ieškovo reikalavimą, reaguojant į trečiųjų asmenų pareiškimus, pagrįstumą, tiek ir pačių trečiųjų asmenų pareiškimų dėl gyvenimo greta su atsakovu neįmanomumo pagrįstumą.
2) Teismas neįvertino objektyviai nustatytos aplinkybės, jog atsakovas savo netinkamu elgesiu ne tik sudarė neįmanomas antisanitarines sąlygas kitiems kartu gyventi, tačiau taip pat neįvertino, jog buvo pažeista ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl buvo teisinis pagrindas iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos (CK 6.217 str., 6.611 str.). Atsakovas savo veiksmais, t.y. tempdamas visokiausius daiktus iš šiukšlynų, po langais pildamas pamazgas, nesilaikydamas elementarios tvarkos bei neįsileisdamas UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojų atlikti vandentiekio stovo remonto, taip trukdydamas greta gyvenantiems kaimynams tinkamai gyventi, pažeidė CK 1.137 str. 3 d. Atsakovas, žiemos metu nešildydamas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, ne tik netausoja ir nesaugo patalpų, bet ir gadina kaimynams nuosavybės teise priklausančias patalpas.
3) Faktas, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl geriamojo vandens tiekimo atnaujinimo, nesudaro teisinio pagrindo neiškeldinti atsakovo, kadangi ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog vandens tiekimas (duomenys neskelbtini), būtų atnaujintas, tačiau tai padaryti fiziškai neįmanoma, kadangi atsakovas ir toliau neįsileidžia į gyvenamąsias patalpas. Šias aplinkybes įrodo UAB „Senamiesčio būstas“ raštas. Šitoks atsakovo elgesys pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus tinkamai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise perleistas, savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tokiu elgesiu yra pažeidžiami ne tik ieškovo, bet ir kitų, greta gyvenančių asmenų teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. B. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
1) Ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, jog jis tempia „visokiausius daiktus iš šiukšlynų“, „po langais pila pamazgas“, „nesilaiko elementarios tvarkos“. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad „po langais pilamų pamazgų“ nėra, juolab, kad jas pilti per polietileno plėvele užkaltą langą vargu ar išviso būtų įmanoma. Nepateikta į bylą įrodymų, jog jo gyvenamoji patalpa yra nešildoma. Priešingai, gyvenamoji patalpa yra apšildoma elektriniu radiatoriumi, ką įrodo į bylą pateiktų sąskaitų už elektros energijos suvartojimą kopijos.
2) 2013 m. gegužės 13 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl neaiškių priežasčių nupjovė geriamojo vandens vamzdį, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į gyvenamąją patalpą. 2013 m. gegužės 17 d. UAB „Vilniaus vandenys“ užfiksavo faktinę padėtį, kad jo bute nėra vandens, kadangi namo pirmajame bute nupjautas vamzdis ir įdėta aklė, todėl vanduo į jo butą nepatenka. Jis kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau problema taip ir nebuvo išspręsta, todėl ieškovo prašė atnaujinti geriamojo vandens tiekimą į jo butą. Tai nėra padaryta iki šiol, o vandenį turi nešioti iš gatvėje esančios vandens kolonėlės.
3) Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų identifikuoti, kokie konkrečiai atsakovo veiksmai „sudarė neįmanomas sąlygas greta gyventi“ (CK 6.611 str.). Per visą nuomos laikotarpį (daugiau nei 20 metų) joks kaimynas nesiskundė, kad nesilaiko sanitarinių reikalavimų, nešildo patalpos ar kitokiu būdu pažeidinėja „greta gyvenančių asmenų teisėtus interesus“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Remiantis CK 6.611 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu: nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas; nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taigi šioje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai (nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos) taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.611 straipsnio pagrindu iškeldinimas už netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, gali būti taikomas tik tiems konkretiems asmenims (pažeidėjams), kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įverti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi, o tokio pobūdžio pažeidimų nekonstatavus iškeldinimas šiuo pagrindu yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011).
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl griežčiausios teisinės priemonės – būsto netekimo – taikymo, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektas, siekiantis pasinaudoti bet kuriuo iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų, ieškinyje privalo ne tik nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.), bet ir įrodyti reikalavimų pagrįstumą, pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Klausimų, susijusių su socialinio būsto naudojimu, priskyrimas viešojo intereso sričiai neeliminuoja ieškovo (savivaldybės ar jos įgalioto subjekto) procesinės pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog yra teisinis pagrindas iškeldinti atsakovą S. B. iš socialinio buto ieškovo nurodytu pagrindu (dėl netinkamo elgesio, sudarant neįmanomas sąlygas kitiems gyventojams). Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis civilinio proceso įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 183 str., 185 str.), pagrįstai konstatavo, jog neįrodyta, jog dėl atsakovo kaltės yra netvarkinga namo (duomenys neskelbtini), aplinka, tačiau ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (to paties namo gyventojų skundai, atsakovo gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai), byloje apklaustos liudytojos V. M. parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas S. B. nesudaro sąlygų UAB „Senamiesčio ūkis“ suremontuoti vandentiekį, nes neįsileidžia į savo gyvenamąsias patalpas, nesilaiko bendrojo gyvenimo taisyklių, nesilaiko švaros ir tvarkos bendrojo naudojimo patalpose, tuo pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus (nuomos sutarties 2.1 p.), tačiau tokie pažeidimai nesudaro pagrindo jam taikyti griežčiausią teisinę priemonę - sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos. Spręsdamas dėl tokios teisinės priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino atsakovo asmenį (66 m. amžiaus, yra neįgalus ir socialiai remtinas asmuo), gyvenimo trukmę nuomojamose patalpose (apie 13 m.), aplinkybes, jog atsakovas laiku sumoka nuomos mokestį ir kitus mokesčius už paslaugas. Kadangi atsakovo nuomojamas būstas yra socialinis, vadinasi, kitos gyvenamosios vietos jis neturi, o socialinis būstas jam yra būtinas.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad netinkamas atsakovo elgesys gali būti administracinės atsakomybės ar kitų teisinių priemonių jam taikymo pagrindo, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo iškeldinimas iš socialinio būsto būtų neproporcinga priemonė, pažeistų šalių, iš kurių viena yra priskirtina socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, interesų pusiausvyrą ir kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. l d. l p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nepatenkinus apelianto (ieškovo) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas S. B. prašė atlyginti 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašymas buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 178 str. – 179 str.). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą) neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 p.), todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (ieškovo) (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (duomenys neskelbtini) atsakovo S. B. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.