Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui uždarajai leidybinei akcinei bendrovei „ABO“, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė skunde teigia, jog pagal specialiosios teismingumo kolegijos praktiką tuo atveju, jeigu deklaracija apie statybos užbaigimą yra patvirtinama arba užregistruojama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tokiu atveju ginčas dėl tokios deklaracijos teisėtumo nagrinėjamas administraciniame teisme. Tuo tarpu Inspekcija tvirtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020). Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog deklaracija būtų buvusi patvirtinta ar registruota Inspekcijoje, todėl darytina išvada, jog šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, ir ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Regionų administraciniam teismui kilo abejonių, kuriame teisme turėtų būti nagrinėjama byla, kas sudarė pagrindą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Iš skundo ir jo priedų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso įvairios negyvenamosios patalpos adresu A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, dėl kai kurių iš jų su uždarąja leidybine akcine bendrove (toliau – ULAB) „ABO“ yra kilę keli teisminiai ginčai bendrosios kompetencijos teisme, kuriame, anot pareiškėjo, ir paaiškėjo, kad 2024 m. liepos 2 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2024 m. liepos 4 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ARCCR-00-240704-05075 pagrindu ULAB „ABO“ įregistravo atitinkamos patalpos įrengimą ir kitus statybos darbus, nors minėtą patalpą pareiškėjas ir atsakovas valdo bendrosios dalinės nuosavybes teise. Vilniaus miesto savivaldybė teigia, jog atlikti statybos darbai ir minėta deklaracija yra neteisėti, pažeidžiantys jos teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju primintina, jog specialioji teisėjų kolegija jau ne kartą yra išaiškinusi, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (Civilinio kodekso 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr., pvz., 2018 m. liepos 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2018, 2017 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2017, 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2015). Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., 2018 m. kovo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-29/2018, 2017 m. spalio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-80/2017, 2017 m. vasario 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2017).

Analizuojamu atveju yra ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengtas ir pasirašytas dokumentas, kuris pagal bylos medžiagą nebuvo nei tvirtintas, nei registruotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, t. y. jokie viešojo administravimo veiksmai, susiję su ginčo deklaracija, nebuvo atlikti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuo anksčiau paminėtos nuoseklios specialiosios teismingumo kolegijos praktikos yra pakitęs statybos užbaigimo santykių reguliavimas ir ginčo deklaracijos surašymo metu jokių pareigų tvirtinti ir įregistruoti deklaracijas apie statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nebuvo numatyta (Statybos įstatymo 28 straipsnis). Taigi, bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, jog ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, betarpiškai susijusių su bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimu, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl, vadovaujantis bendrąja teismingumo nustatymo taisykle (CPK 29 straipsnis), byla perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Perduoti bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui uždarajai leidybinei akcinei bendrovei „ABO“, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys