Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės D. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2018 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu (duomenys neskelbtini) mėnesiams uždraudžiant bendrauti su kai kuriais asmenimis, su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti (duomenys neskelbtini) val. per (duomenys neskelbtini) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs 2019 m. lapkričio 22 d.,

2) 2020 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2018 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta laisvės apribojimo bausmė (duomenys neskelbtini) mėnesiams ir 10 MGL (500 Eur) bauda, baudos bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2024 m. gruodžio 20 d., 12.25 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė už plaukų savo sugyventinei J. J. ir tempdamas nukentėjusiąją į kitą kambarį ranka sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į lūpas, keliu sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į dešinę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 19 d. įtariamasis R. S. kaltu prisipažįsta. Parodė, kad jis su J. J. gyveno (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn., kartu. Gyveno (duomenys neskelbtini), Butas priklauso J. mamai. Gyveno (duomenys neskelbtini). Vedė bendrą ūkį. Buvo kartu išvykę dirbti į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jie jau apie (duomenys neskelbtini) metų. Bendrai vaikų neturi. Santykiai buvo su J. geri, būdavo nereikšmingų žodinių konfliktų, tačiau jokių muštynių tarp jų niekada nėra buvę. Kartu gyveno iki šio įvykio. Po šio įvykio jis (duomenys neskelbtini) savaites gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje ir kartu nebegyvena. Su J. trumpai buvo susitikęs 2024 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, atvyko aplankyti, ji minėjo, kad jis ją sumušė ir jis dėl šio įvykio yra kaltas. Sakė, kad jis ją tempė už plaukų, sudavė smūgius, nepaaiškino ar kumščiu ar koja. Sakė, kad jis nieko nepamena. Daugiau J. nematė, nebendravo. Gyvena šiuo metu su J. atskirai. Jis šiuo metu gyvena pas savo tėvus. 2024 m. gruodžio 20 d. būnant namuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine J., (duomenys neskelbtini), vartojo kartu alkoholį. Vakarykščiai taip pat namuose vartojo alkoholį, išgėrė kartu apie (duomenys neskelbtini) l. degtinės. 2024 m. gruodžio 20 d. ryte taip pat vartojo degtinę. Kiek išgėrė, nepasakys, nepamena dėl girtumo. Nuo išgertos degtinės jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir šios dienos įvykių dėl girtumo beveik nepamena. Pamena tiek, kad norėjo išeiti iš buto, o buto durys buvo užrakintos ir jas kumščiu daužė, prašė atrakinti ir šaukė, kad iškviestų kaimynai policiją. Jis pats buto raktų neturėjo, o sugyventinė buvo paslėpusi raktus. Ar jis prašė J., kad atrakintų duris, to fakto nepamena dėl girtumo. Pamena, kad prie jų buto durų iš laiptinės pusės atėjo kaimynas E. Š., jo prašė, kad iškviestų policiją. E. Š. ir iškvietė. Negirdėjo ką E. Š. paskambinęs sakė bendruoju pagalbos telefonu. Kur tuo momentu buvo J. bute, nepamena, nepasakys. Po to pamena, kad atvykus pareigūnams bute pareigūnai jį fotografavo, sakė pareigūnams, kad jį J. sumušė. Ką detaliai aiškino pareigūnams, kaip jį sumušė J., nepamena dėl girtumo. Dar pamena tai, kad atvyko GMP ir jį išvežė į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę, apžiūrai. Medikams apžiūrėjus, jis, nesulaukęs atsakymų, pasišalino iš ligoninės, grįžo su broliu M. S. namo. Tačiau vėl iškvietė medikus pats ir atvykus GMP ir policijai jį pristatė į psichiatrinę ligoninę (duomenys neskelbtini), kiek pamena, buvo labai agresyvus. Šioje ligoninėje buvo gydomas (duomenys neskelbtini) savaites. 2024 m. gruodžio 20 d. nepamena dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir J., nežino, kas jį pradėjo taip pat nepasakys, nes nepamena dėl girtumo. Visa tai turėjo įtakos alkoholis. Kiek pamena, buvo sumušta jam galva, kairės rankos alkūnė. Kaip atsirado jam galvoje ir rankoje sužalojimai, nepasakys, nes nepamena dėl girtumo. Ar jį mušė J., to fakto nepamena dėl girtumo. Pamena per „miglą“ tiek, kad kai pareigūnai bute jį apžiūrinėjo, bute buvo J., tačiau ją pamena nevisiškai. Ar J. buvo sužalota, nepastebėjo. Pamena tą faktą, kad namuose, nepamena kurioje vietoje būnant, J. buvo suėmęs (duomenys neskelbtini) ranka už plaukų ilgio. Ką darė, nepamena dėl girtumo. Jis nepamena to, kaip ir kokiu būdu būtų smurtavęs prieš J.. Pamena, kad paėmė už plaukų, galėjo panaudoti prieš ją smurtą, tačiau kaip ir kokiu būdu nepamena. Neneigia to fakto, kad galėjo sukelti J. skausmą. Jis J. tiki ką ji sako, ji nelinkusi meluoti. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Savo kaltę pripažįsta. Daugiau nusikaltimų nėra padaręs. 2024 m. gruodžio 25 d. kai atvyko į ligoninę J., jos atsiprašė. Jie bendravo labai trumpai. J. minėjo, kad jai ant kūno buvo sumušimai, jų jam nerodė. Ant veido nieko nesimatė. Sakė, kad ją pareigūnai apžiūrėjo, buvo sulaikyta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 28 d. papildomai apklaustas įtariamasis R. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Savo anksčiau duotus parodymus patvirtina, prašo jais vadovautis. Nori pasakyti, kad įvykio metu buvo neblaivus ir įvykio aplinkybių nepamena visiškai dėl girtumo. Pamena tą faktą, kad buvo sugriebęs sugyventinei J. J. už plaukų ir ją tempė iš miegamojo į kitą kambarį. Kad sudavė smūgį ranka į lūpas ir keliu sudavė į dešinę ranką to fakto nepamena dėl girtumo, tačiau neneigia, kad tai galėjo būti. Neneigia, kad smurtavo prieš sugyventinę ir sukėlė jai skausmą. Ant J. J. sužalojimų nepastebėjo. Kad ji jam sudavė trofėjine taure per galvą ir subraižė jam kaklą, to nepamena dėl girtumo. Sužalojimų ant savęs nepastebėjo, po įvykio gydėsi (duomenys neskelbtini) savaites psichiatrinėje ligoninėje. Kas konfliktą pradėjo ir dėl ko kilo konfliktas nepamena dėl girtumo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. paaiškino, kad ji su R. S. gyvena apie (duomenys neskelbtini) laiko kartu. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Butas dokumentaliai priklauso jos mamai Z. R.. Su sugyventiniu R. S. bendrai vaikų neturi. Su juo veda bendrą ūkį. Po įvykio dėl teisinių apribojimų, gyvena atskirai. 2024 m. gruodžio 20 d. nuo ryto namuose vartojo alkoholį, be progos. Išgėrė apie butelį (duomenys neskelbtini) l. degtinės. Jautėsi šiek tiek apsvaigusi. Vakarykščiai taip pat vartojo alkoholį. Geriant alkoholį tarp jos ir R. S. jokio konflikto iš pradžių nebuvo. Jau po 12 val., tikslaus laiko tikrai nepasakys, galėjo būti apie 12.25 val., ji nuėjo į miegamąjį miegoti, atsigulė į lovą, pasakė R. S. eiti taip pat miegoti. R. S. nuėjo į tualetą parūkyti, grįžęs į miegamąjį prašė jos pinigų alkoholiui, pasakė, kad neduos ir eitų miegoti. R. S. reikalavo pinigų, darėsi agresyvus, priekaištavo dėl neištikimybės. Tačiau ji jam pinigų nedavė, nenorėjo, kad pinigus išleistų alkoholiui. R. S. įpykęs ant jos, sugriebė jai (duomenys neskelbtini) ranką ar abejomis, šiuo metu nepamena jai už marškinėlių ties krūtinę ir ją ištempė iš lovos ant grindų. Kai tempė už rūbų ant grindų, skausmo nejuto. Jai gulinčiai ant grindų ant nugaros, R. S. sudavė smūgį jai į veidą ir spyrė į kitas kūno vietas, t. y. į dešinę ranką ir dešinį šoną. Kai ją ištempė iš lovos, ji iš karto rankomis dengėsi veidą. R. S. (duomenys neskelbtini) smūgį sudavė kumščiu jai į veidą ties lūpomis. Jai iš vidaus prakirto aptinę lūpą, bėgo kraujas, dėl patirto streso skausmo nejuto. Po to jis spyrė iš kojos į kitas kūno vietas. Kiek tiksliai spyrė kartų, nepamena, tačiau (duomenys neskelbtini) kartus tai tikrai. (Duomenys neskelbtini) kartą pamena pataikė į dešinę ranką, virš alkūnės, buvo mėlynė, skausmo nejuto tą dieną dėl streso. Įspyrė į dešinį šoną, skausmo tą dieną nejuto. Po to jis sugriebė jai už palaidų plaukų ties viršugalviu, ją pradėjo tempti gulinčią iš miegamojo į kitą kambarį. Kai ją tempė už plaukų, ji tą dieną skausmo visiškai nejautė dėl streso, susijaudinimo. Kai tempė nugaroje ir kitose kūno vietose skausmo nejuto. Kai ją tempė kambaryje ant komodos pamatė padėtą trofėjinę plastikinę taurę, ją ranka pasiekė ir pusiau sėdomis sudavė R. S. pasilenkusiam ties ja ir laikančiu jai už plaukų, jam į galvą (duomenys neskelbtini) kartą, pataikė į pakaušį. Kuria dalimi taurės sudavė jam, nepasakys. Taurėje buvo eurų centai, kurie pabiro po namus. Sužalojimų ant jo nepastebėjo. R. S. ją paleido. Prieš suduodant ji jam gindamasis (duomenys neskelbtini) ranka buvo sugriebusi už kaklo nagais, spaudė, norėjo kad ją paleistų, R. S. įdrėskė į kaklą. Kai ją paleido R. S. nuėjo į tualetą parūkyti. R. S. pradėjo po to šaukti, darėsi neadekvatus, prašė būdamas prie durų, kad iškviestų kas policiją. Durys buvo užrakintos, tačiau jis pats galėjo duris iš vidaus atsirakinti, rakto nereikia. Ji jo užrakinto nelaikė. Jis sėdėjo prie durų bute. Netrukus policija atvyko. R. S. būdamas prie durų pats atidarė duris. Ji buvo miegamajame. Ar kas laiptinėje buvo iš pašalinių asmenų, kaimynų, nežino, nematė negirdėjo. Pareigūnams aiškino, kad ją sugyventinis sumušė. Pareigūnai matė ant jos lūpos kraują, iškvietė medikus, tačiau ji atsisakė būti medikų apžiūrima. Ką tiksliai paaiškino pareigūnams, kaip ją sumušė, nepamena dėl streso ir girtumo. Ar ji sakė pareigūnams, kad ją R. S. smaugė, to nepamena dėl streso ir girtumo. Ar iš tikro R. S. buvo jai už kaklo suėmęs ir smaugė ją, to nepamena dėl girtumo ir patirto šoko. Ant kaklo skausmo nejuto, žymių sužalojimo nebuvo. Ar ji buvo praradusi sąmonę, to nepamena taip pat. Dėl smūgio į veidą ties lūpomis jai dantų neišmušė, jie nekliba, tik prakirsta buvo lūpą iš vidaus. Įvykio metu, nepasakys dabar kurio metu R. S. sudaužė jos telefoną, tačiau ji pati taip pat jį trinktelėjo iš pykčio. Dėl sudaužyto telefono, jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Tą dieną ji iš jokios meškerės R. S. nesudavė, tai buvo rudenį, kai prieš ją ėjo jis atkišęs kumščiu jai suduoti, sudavė jam per nugara nestipriai, dėl to jam skausmo sukelti negalėjo. Įvykis prasidėjo miegamajame, po to kambaryje. Vonioje nebuvo. Ji gindamasis, norėdama, kad jis paleistų ją, apdraskė kaklą ir sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į pakaušį, daugiau jam smūgių nesudavė. Ant jo jokių sužalojimų, nepastebėjo. Medikai R. S. išsivežė, o ją pareigūnai į areštinę. Areštinėje ją pareigūnė apžiūrėjo, fotografavo, minėjo, kad ant kūno yra jai mėlynių, ties kur, nepamena. Atsisakė, kad ją medikai apžiūrėtų. Įvykio dieną ji jokio skausmo nejuto. Tačiau sekančią dienos ryte pradėjo jausti skausmą apatinės lūpos vidinėje pusėje, skausmą vertina (duomenys neskelbtini) balais iš (duomenys neskelbtini) balų. Kitose kūno vietose skausmo nejuto. Buvo paleista po (duomenys neskelbtini) parų. Grįžusi į namus vakare pamatė, ant savo kūno mėlynes, kurių iki įvykio nebuvo. Ant dešinės rankos, virš alkūnės buvo matyti mėlynė, kuri mano atsirado po spyrio į ranką. Ant jos smakro buvo mėlynė taip pat, ji galėjo atsirasti po suduoto smūgio kumščiu į veidą ties lūpomis. (Duomenys neskelbtini) kojų kulnys buvo nubrozdintos, šie nubrozdinimai galėjo atsirasti kai ją R. S. tempė už plaukų, kojos trynėsi į laminatą, kuris grublėtas. Ant nugaros taip pat nežymios kelios mėlynės, kurios taip pat galėjo atsirasti kai ją tempė už plaukų. Įvykio metu, būnant areštinėje ir grįžus į namus, kūne ir kur buvo mėlynės skausmo nejuto, skausmą juto tik toje vietoje kur buvo prakirsta lūpą. Grįžus į namus, vėliau iš R. S. brolio sužinojo, kad R. S. guli psichiatrinėje ligoninėje. Ji jį matė tik (duomenys neskelbtini) kartą, nuvykusi 2024 m. gruodžio 25 d. į ligoninę aplankyti. Susitiko labai trumpai. R. S. dėl šio įvykio jos atsiprašė, jautėsi kaltas, minėjo, kad šio įvykio aplinkybių nepamena, kaip kas įvyko. Pats nesuprato, kodėl kvietė policiją. Daugiau nieko nekalbėjo, daugiau nebuvo susitikę. Ji 2025 m. sausio 2 d. išvyko į savo kitus namus (duomenys neskelbtini). Ankščiau R. S. prieš ją nėra smurtavęs. Dėl šio įvykio ji turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš. R. S. dėl to įvykio jokių pretenzijų neturi. Nori, kad tyrimas būtų nutrauktas. Įvykio metu žodinį konfliktą pradėjo R. S.. Jis pirmas prieš ją pradėjo smurtauti. Kitoje byloje dėl R. S. sumušimo, yra pripažinta įtariamąja. Įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) neblaivūs, detaliai įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo ir patirto streso, šoko. Dėl patirtų sužalojimų, pas medicinos ekspertų kategoriškai vykti atsisakė ir nevyks. Jokių mėlynių šiuo metu nebėra matyti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. papildomai apklausta parodė, kad ji ankščiau duotus parodymus pamena ir juos tvirtina, tačiau nori patikslinti, įvykio metu 2024 m. gruodžio 20 d. galėjo būti 12.25 val., namuose, miegamojo kambaryje, ją sugyventinis R. S. ištempė už rūbų gulinčią iš lovos ant grindų. Skausmo nejuto. Po to (duomenys neskelbtini) ranka ar abejomis, tiksliai nepasakys jis sugriebė jai už plaukų ties pakaušiu ir tempė iš miegamojo kambario į kitą kambarį. Skausmo nejuto, nerado išpeštų plaukų. Tempdamas miegamojo kambaryje ją už plaukų, jis jai ranka, nepasakys delnu ar kumščiu sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į lūpas, tuo momentu skausmo nejuto, tačiau jis jai prakirto iš vidaus apatinę lūpą, bėgo kraujas, juto, kad kraują rijo. Kai jai sudavė į lūpas, tuo momentu rankomis dengėsi veidą, tačiau smūgis buvo tiesiai į lūpas. Po smūgio į lūpas juto smūgį į dešinę ranką ties žastu, nepastebėjo kuo jai sudavė, tačiau suprato kad kojos keliu, kurios kojos, nepasakys, nematė, nes dengėsi veidą, pati buvo tuo momentu sėdomis. Rankoje ties žastu skausmo tuo momentu nejuto, tačiau mėlynę pamatė po (duomenys neskelbtini) parų, kai grįžo iš areštinės. Ar daugiau jis jai spyrė, negali pasakyti, tuo momentu jai buvo šokas. (Duomenys neskelbtini) apklausoje nurodė kad spyrė (duomenys neskelbtini) kartus, tai yra į dešinę ranką ir dešinį šoną. Dešiniame šone jokių sužalojimų nebuvo. Pasakė taip, nes jai taip atrodė, tačiau gerai pergalvojusi įvykio aplinkybes, pamena, kad galimai keliu sudavė tik į dešinę ranką ties žastu. Toliau tęsiant kai už plaukų ištempė į kitą kambarį ji jam stvėrė rankomis už kaklo, apibraižė kaklą, tačiau jos jis nepaleido, tuomet nuo komodos paėmė trofėjinę taurę ir jam sudavė į pakaušį, tuo momentu paleido ją ir viskas baigėsi, netrukus atvyko policiją, kurią iškvietė R. S.. Konfliktą pradėjo R. S., nes jis reikalavo pinigų alkoholiui. Ji pati pas medicinos ekspertus nevyko, atsisako, bei atsisakė būti apžiūrima medikų. Grįžusi iš areštinės, matė ant smakro mėlynės, mano nuo suduoto smūgio jai į veidą, kaip minėjo ant dešinio žasto mėlynė, ant nugaros mėlynės nežymios mano nuo tempimo į kitą kambarį, buvo apibraižyti kulnai, nuo tempimo į kitą kambarį. Daugiau sužalojimų nepastebėjo. Tačiau skausmo nejuto, skausmą juto tik po įvykio ryte lūpos srityje (duomenys neskelbtini) balais iš (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilio ieškinio nereikš, pretenzijų jokių R. S. neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena pažįstamas R. S. su sugyventine J., pavardės nežino. Kiek jam žinoma šis butas priklauso J. mamai. Kiek laiko tuo adresu jie gyvena, nežino. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pats su jais nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. nebebendrauja, nes nebevartoja alkoholio. Prieš tai su R. S. ir J. bendravo, palaikydavo ryšius, santykiai buvo geri. Jie dažnai alkoholio nevartoja. 2024 m. gruodžio 20 d. nuo ryto buvo namuose, apie 12.30 būnant namuose, jis išgirdo triukšmą R. S. ir J. bute. Girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) šūkavo. Ką tiksliai sakė, nežino, nesuprato. Suprato, kad vyksta tarp jų žodinis konfliktas. Po to išgirdo, kaip R. S. daužo duris (išėjimo iš buto), šaukė „kaimynai, kvieskit policiją“, „skambinkit mamai tėtei“, „maldauju, kvieskit policiją“. Jis nuėjo prie jų durų, pradėjo kalbėti su R. S., paklausė ar tikrai jam reikia iškviesti policiją. R. S. pasakė, kad kviesk greičiau. Jis būnant laiptinėje prie jų durų skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) ir iš pradžių pridėjo telefoną prie durų norėjo, kad pats R. S. kalbėtų, tačiau jis negirdėjo operatorės, pokalbį tęsė jis. Tarnybai pranešė, kad kaimynas prašo pagalbos, tiksliai ką sakė nepamena, klausė jo ar yra nukentėjusių, atsakė, kad nežino. Baigęs pokalbį pastovėjo laiptinėje, su R. S. nebendravo, girdėjo, kad jis bute aiškinosi su J.. Kelių minučių bėgyje atvyko pareigūnai, kas atrakino ir pradarė duris, nepastebėjo. Pro duris būnant laiptinėje pastebėjo, kad bute prie durų ant grindų sėdi R. S., nugara atsirėmęs į sieną. R. S. veidas buvo kruvinas. Kraujas matėsi ant (duomenys neskelbtini) žandų, kaktos. Iš kur jam bėgo kraujas nepastebėjo, tačiau veidas buvo „išmozotas“ krauju. Daugiau ant jo sužalojimų ar kraujo kitose kūno vietose nepastebėjo, nes iš karto nuėjo į savo būtą. J. bute nepastebėjo. Ar bute buvo tvarkinga ar buvo išmėtyti daiktai, nepastebėjo. Ką pareigūnams paaiškino R. S. ir J., nežino, nes nuėjo į savo butą. Daugiau jų tą dieną nematė, nestebėjo. Suprato, kad juos pareigūnai išsivežė. Jis pats pačio įvykio nematė ir paaiškinti daugiau neturi ką. Ar R. S. buvo neblaivus, nepastebėjo. Ankščiau tarp R. S. ir J. jokių konfliktų, ar muštynių nėra matęs, tačiau iš pažįstamų asmenų yra girdėjęs, kad buvo kažkoks konfliktas, koks, nežino. Po įvykio J. nematė namuose apie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) dienas, po to sutiko ją laiptinėje, ant jos kūno matomų vietų sužalojimų nepastebėjo, su ja nebendravo. Ją paskutinį kartą matė prie prieš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) dienas, laiptinėje. Šiandien ir vakar jos nematė. Tame bute mano ji gyvena. Su R. S. po įvykio nebendravo, matė tik jį (duomenys neskelbtini).

Be R. S. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2024 m. gruodžio 20 d. pranešimu prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2024 m. gruodžio 20 d. BIRT ataskaitų žiūryklių duomenų, 2024 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos patalpų ir daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, tarnybiniu pranešimu dėl dokumentų kopijų ir nuotraukų patvirtinimo, 2024 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl asmens iškvietimo, 2024 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl J. J. iškvietimo, 2024 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos, 2025 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl J. J. atvykimo, 2025 m. sausio 28 d. akistatos protokolu, 2025 m. sausio 27 d. specialisto išvados, 2024 m. gruodžio 20 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2024 m. gruodžio 20 d., 12.25 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė už plaukų savo sugyventinei J. J. ir tempdamas nukentėjusiąją į kitą kambarį ranka sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į lūpas, keliu sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į dešinę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios J. J., liudytojo E. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog R. S. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei J. J. fizinį skausmą, todėl R. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai J. J. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, įpareigojimais.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. S. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais R. S. sugyventinei J. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,58 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant 2 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant bendrauti su J. J. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

R. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtus įpareigojimus ir draudimus.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės visiškai pridedama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 MGL (500 Eur) baudos bausmė ir R. S. skirtina 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra su įpareigojimais ir draudimais ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, kurią jis turi sumokėti per (duomenys neskelbtini) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant bendrauti su J. J. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant bendrauti su J. J. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės su intensyvia priežiūra, įpareigojimais ir draudimais visiškai pridėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 10 MGL (500 Eur) baudos bausmę ir R. S. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant bendrauti su J. J. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) ir 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie (duomenys neskelbtini)finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB (buvęs AB (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB (buvęs (duomenys neskelbtini)AB (duomenys neskelbtini) skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)”,(duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie (duomenys neskelbtini) finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)).

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per (duomenys neskelbtini) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams (duomenys neskelbtini) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per (duomenys neskelbtini) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.