Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-660/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
2-660/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų akcinės bendrovės SEB banko ir uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 08 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Uneta“ restruktūrizavimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Uneta“, o 2010 m. balandžio 29 d. ir 2010 m. gegužės 04 d. nutartimis patvirtino restruktūrizuojamos įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi pratęsė RUAB „Uneta“ restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimą teismui terminą vienam mėnesiui – iki 2010 m. liepos 04 d., o 2010 m. liepos 01 d. nutartimi sustabdė restruktūrizavimo plano klausimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl kreditorių ginčytinų finansinių reikalavimų patvirtinimo. Ginčytini kreditorių reikalavimai patvirtinti 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. 2010 lapkričio 04 d. gautas RUAB „Uneta“ prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 08 d. nutartimi patvirtino RUAB „Uneta“ restruktūrizavimo planą laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 08 d. iki 2014 m. lapkričio 08 d. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo teismas atsižvelgė į tai, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai, turintys daugiau kaip ¾ visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos, pritarė restruktūrizavimo planui, bei į tai, kad plano turinys iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus, jame numatytos ilgalaikio mokumo atstatymo priemonės, turto bei skolų restruktūrizavimas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas AB SEB bankas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti restruktūrizavimo planą ir nutraukti UAB „Uneta“ restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais motyvais:

1. Teismas pažeidė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį (iki 2010-10-01 galiojusi įstatymo redakcija), nes restruktūrizavimo planas teismui buvo pateiktas tvirtinti praleidus įstatymo nustatytą terminą. Teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi pratęsė vienam mėnesiui terminą restruktūrizavimo planui pateikti, 2010 m. liepos 01 d. nutartimi teismas minėtą terminą sustabdė iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl kreditorių ginčytinų finansinių reikalavimų, ginčytini kreditorių reikalavimai patvirtinti 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. Nuo šios datos turėjo būti pradėtas skaičiuoti likęs terminas pateikti teismui restruktūrizavimo planą tvirtinimui. Be to, įstatymai apskritai nenumato galimybės stabdyti terminą, per kurį būtiną teismui pateikti tvirtinti restruktūrizavimo planą.

2. Restruktūrizavimo plano projektas kreditoriui derinti buvo pateiktas pažeidžiant įstatymo nustatytą terminą, dėl ko kreditorius neteko galimybės pasisakyti dėl minėto plano ydingumo, nuostatų, kuriomis yra pažeidžiami kreditorių, nesusijusių su restruktūrizuojama įmone, interesai, pažeidžiami restruktūrizavimo proceso tikslai.

3. Planui pritarė kreditoriai, kurie kartu yra UAB „Uneta“ akcininkai, turintys suinteresuotumą kuo ilgiau uždelsti atsiskaitymus su kreditoriais.

4. Teismas patvirtino restruktūrizavimo planą, kuris neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, neužtikrina restruktūrizavimo proceso tikslų įgyvendinimo, kreditorių interesų apsaugos. Plane neįvardijamas konkretus verslo planas; ekonominis plano pagrįstumas grindžiamas abejotinais motyvais; nepateikti įrodymai bei neįvardinti jokie konkretūs faktai, pagrindžiantys, kad per laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų įgyvendinti kokie nors procesai ar atlikti darbai, padidinantys įmonei priklausančio turto vertę; nepasiekiama restruktūrizavimo tikslų; plane numatyti procesai yra identiški procesams, įgyvendinamiems bankroto procese realizuojant įmonės nuosavybės teise valdomą turtą; plane nurodyta nekilnojamojo turto vertė ženkliai viršija realią turto rinkos kainą.

Apeliantas UAB Medicinos bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei RUAB „Uneta“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. lapkričio 04 d., nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo restruktūrizavimo planui“ ir patvirtinti RUAB „Uneta“ restruktūrizavimo planą, kuriam buvo pritarta kreditorių susirinkime, įvykusiame 2010 m. lapkričio 04 d., su apelianto pateiktais papildymais ir pakeitimais. Nurodo, kad kreditorių susirinkime nepagrįstai nebuvo pritarta jo pasiūlymams papildyti restruktūrizavimo plano projektą nuostatomis – numatyti žemės sklypų įkeitimą bankui bei pakeisti terminą, per kurį bankas turi atsakyti į bendrovės vadovo pranešimą apie ketinamą sudaryti įkeisto turto pirkimo – pardavimo sutartį.

2010 m. gruodžio 20 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto atsisakymas nuo atskirojo skundo, kuriame nurodyta, kad RUAB „Uneta“ restruktūrizavimo planas buvo papildytas banko pasiūlytomis nuostatomis, todėl skundo nagrinėjimas tapo netikslingas.

Atsiliepimas

Atsiliepime UAB Medicinos bankas prašo apelianto AB SEB banko skundą spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo V. G. prašo apelianto AB SEB banko skundą atmesti. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas dėl šių priežasčių:

1. Restruktūrizavimo planas nebuvo laiku pateiktas teismui tvirtinti dėl paties apelianto kaltės, kuris užginčijo 2/3 visų kreditorių finansinių įsipareigojimų. Restruktūrizavimo planas buvo paruoštas bei jam pritarė kreditoriai, todėl termino pažeidimas neturėtų užkirsti kelio įmonės restruktūrizavimui bei juo siekiamiems tikslams.

2. Apeliantas neginčija RUAB „Uneta“ kreditorių susirinkimo, kuriame buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas, sprendimų, todėl jo nurodytas termino, per kurį kreditoriui turėjo būti įteiktas restruktūrizavimo planas susipažinimui, pažeidimas, nėra susijęs su skundžiamos nutarties teisėtumu bei neturėtų būti nagrinėjamas.

Šalies argumentai

3. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad restruktūrizavimo planui pritarė kreditoriai, kurie tuo pačiu yra įmonės akcininkai, siekiantys uždelsti atsiskaitymus su kreditoriais, yra nepagrįsta, nes jis, tretysis asmuo, pats yra įmonės kreditoriumi, tačiau nėra jos akcininku. Visi kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi, kurios apeliantas neskundė. Aplinkybė, kad dalis kreditorių yra įmonės akcininkais, neapriboja jų, kaip kreditorių, teisių. Be to, restruktūrizavimo plane numatyta pirmiausia atsiskaityti būtent su apeliantu AB SEB banku bei UAB Medicinos banku.

4. Apelianto teiginys, kad restruktūrizavimo planas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų yra nepagrįstas, nes pats restruktūrizavimo planas yra kartu ir verslo planas, jame nurodyti būdai bei priemonės pajamoms atsiskaitymams su kreditoriais gauti. Įmonė toliau vykdo nekilnojamojo turto vystymo darbus. Įmonės turimo turto vertė, nurodyta plane, atitinka tikrąją turto vertę.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto AB SEB banko atskirojo skundo

Apelianto AB SEB banko atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo patvirtinti UAB „Uneta“ restruktūrizavimo planą pagrįstumo klausimas.

Įmonės restruktūrizavimo proceso pagrindinis tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas atkurti įmonės, kuri turi laikinų turtinių sunkumų, mokumą. Restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarką nustato Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 15 straipsnis. ĮRĮ nenustato baigtinio kriterijų, kuriais vadovaujantis teismas turėtų įvertinti tvirtinamą restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planą, sąrašo. Teismo vaidmuo tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą yra orientuotas į ĮRĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės restrūktūrizavimo proceso teisėtumo įvertinimą. Tvirtindamas restruktūrizavimo planą teismas įvertina, ar pats restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus (ĮRĮ 13 straipsnis), ar jis parengtas ir pateiktas ĮRĮ nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti restruktūrizavimo plano parengimo ir patvirtinimo proceso, kaip sudėtinės restruktūrizavimo proceso dalies, neteisėtumą.

Vienas iš argumentų, kuriais apeliantas AB SEB bankas grindžia atskirąjį skundą, yra tai, kad įmonės restruktūrizavimo planas teismui tvirtinti buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalis nustato 4 mėnesių terminą, per kurį restruktūrizavimo planas turi būti pateiktas teismui tvirtinimui. Šį terminą teismas turi teisę pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Uneta“ restruktūrizavimo bylą bei nustatė 4 mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos parengti ir pateikti teismui įmonės restruktūrizavimo planą. 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi teismas pratęsė restruktūrizavimo plano pateikimo terminą vienam mėnesiui. 2010 m. liepos 01 d. nutartimi teismas sustabdė restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčytinų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Ginčytini kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti 2010 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 23 d. UAB „Uneta“ restruktūrizavimo planas teismui tvirtinti pateiktas 2010 m. lapkričio 04 d. Terminas planui pateikti buvo sustabdytas, nes būtent apeliantas ginčijo kai kurių kreditorių finansinius reikalavimus. Kol ginčytini finansiniai reikalavimai nebuvo patvirtinti teismo, nebuvo nustatytas baigtinis įmonės kreditorių, turinčių teisę balsuoti kreditorių susirinkime dėl įmonės restruktūrizavimo plano, sąrašas. Todėl nepatvirtinus kreditorių finansinių reikalavimų, negalėjo būti sprendžiamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas. ĮRĮ kreditorių teises, tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą, riboja reikalavimu būti restruktūrizuojamos įmonės kreditoriumi ir šios teisės įgyvendinimo neriboja kitomis sąlygomis. ĮRĮ 2 straipsnio penktojoje dalyje pateikiama kreditoriaus sąvoka siejama su turtinių reikalavimų restruktūrizuojamai įmonei pareiškimu, o ne su jų patvirtinimu teismine tvarka, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, pareiškęs reikalavimą įmonei, iš karto tampa kreditoriumi ir įgyja visas kreditoriaus teises, o šio reikalavimo pagrįstumo netikrina nei restruktūrizavimo procedūras vykdantis administratorius, nei jas kontroliuojantis teismas. Pažymėtina, kad nuo to momento, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka pareiškia turtinį reikalavimą įmonei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, jis laikomas potencialiu kreditoriumi, tačiau tikrojo kreditoriaus teisinį statusą ir galimybę disponuoti visomis ĮRĮ įtvirtintomis kreditoriaus teisėmis toks asmuo įgyja tik teismine tvarka patvirtinus jo pareikštą reikalavimą. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinti įmonės kreditorių turtiniai reikalavimai, potencialūs kreditoriai tampa tikraisiais ir įgyja teisę spręsti įmonės restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo klausimą. Pagal ĮRĮ 15 straipsnio ketvirtąją dalį įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą gali spręsti tik kreditoriai, kurių reikalavimus teismas yra patvirtinęs. Taigi teismas dar iki įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo turėjo patvirtinti kreditorių turtinius reikalavimus įmonei. Būtent šie tikrieji kreditoriai įgijo teisę spręsti su įmonės tolesniu likimu susijusius klausimus, tarp jų ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje P. Š. v. UAB „Šeba“, bylos Nr. 2-202/2010, bei 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 2-281/2010). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvo sustabdęs terminą restruktūrizavimo planui pateikti iki bus patvirtinti ginčytini kreditorių finansiniai reikalavimai, o formalus termino praleidimas nenulėmė restruktūrizavimo plano parengimo ir patvirtinimo proceso neteisėtumo. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų apelianto argumentas, kad terminas restruktūrizavimo planui pateikti apskritai negalėjo būti sustabdytas, nes įstatymai nenumato galimybės tokio termino stabdyti, nelaikomas reikšmingu ir sudarančiu pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu.

Apelianto argumentas, kad restruktūrizavimo plano projektas jam derinti buvo pateiktas pažeidžiant įstatymo nustatytą terminą, dėl ko jis neteko galimybės kreditorių susirinkime pasisakyti dėl minėto plano ydingumo, nėra reikšmingas nagrinėjamu atveju, nes apeliantas neįrodė, kad toks ĮRĮ nustatytos restruktūrizavimo procedūros pažeidimas galėjo turėti įtakos kreditorių nutarimo turiniui, įmonės restruktūrizavimo proceso ar atskirų jo eigos etapų teisėtumui (CPK 12 str.). Pažymėtina, kad savo nuomonę dėl restruktūrizavimo plano apeliantas išreiškė atskirajame skunde.

Argumentas, kad restruktūrizavimo planui pritarė kreditoriai, kurie kartu yra UAB „Uneta“ akcininkai, turintys suinteresuotumą kuo ilgiau uždelsti atsiskaitymus su kreditoriais, yra nepagrįstas, nes minėtų kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl jie įgijo teisę spręsti įmonės restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo klausimą.

Apeliantas atskirąjį skundą taip pat argumentavo tuo, kad teismas patvirtino restruktūrizavimo planą, kuris neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, neužtikrina restruktūrizavimo proceso tikslų įgyvendinimo, kreditorių interesų apsaugos. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, neprivalo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti dėl atskirų kreditorių abejonių dėl restruktūrizavimo plano atskirų punktų ekonominio pagrįstumo. Pagrindinis vaidmuo vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinai nemokų subjektą kaip veikiantį rinkos dalyvį restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka įmonės kreditoriams. Visada yra rizika, kad nebus ar nebus visiškai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, nes jo vykdymo metu gali atsirasti nenumatytų aplinkybių arba pasikeisti aplinkybės, buvusios restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Be to, esant pagrindui, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas gali būti pratęstas iki vienerių metų (ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalis). Tačiau svarbu, kad restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo ar nevisiško įgyvendinimo rizika būtų pateisinama, protinga. Dėl šios rizikos buvimo, teisę kontroliuoti ekonominį įmonės restruktūrizavimo proceso pagrįstumą kreditoriai išlaiko ir vėlesniuose restruktūrizavimo proceso etapuose. Vadovaudamiesi ĮRĮ 20 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktais, restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai restruktūrizavimo procese turi teises siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, siūlyti teismui nutraukti ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Išaiškėjus, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonei neįrodžius, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas, teismas restruktūrizavimo bylą nutrauks (ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p.). (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 2-1383/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas UAB „Uneta“ restruktūrizavimo planą, padarė pagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo plano turinys iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus, jame numatytos ilgalaikio mokumo atstatymo priemonės, turto bei skolų restruktūrizavimas.

Dėl išdėstytų motyvų, darytina išvada, kad apelianto AB SEB banko atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl apelianto UAB Medicinos banko atskirojo skundo

Apeliantas UAB Medicinos bankas pateikė atsisakymą nuo atskirojo skundo. Atsisakymą nuo atskirojo skundo apeliantas pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios, šios procesinio veiksmo teisiniai padariniai jam yra žinomi (CPK 308 str. 1 d., 338 str.). Skundo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, o byloje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeidžia kieno nors teises ar teisėtus interesus (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 2 d., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, o apeliacinis procesas dėl apelianto UAB Medicinos banko atskirojo skundo nutrauktinas (CPK 308 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, 308 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 08 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priimti apelianto UAB Medicinos banko atsisakymą nuo atskirojo skundo.

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto UAB Medicinos banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 08 d. nutarties.

Teisėjai Algirdas Gailiūnas Audronė Jarackaitė Vigintas Višinskis