Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujoji pilaitė“ ieškinį atsakovui S. F. dėl skolos už administravimo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovas S. F. nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-31 sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutartimi atsakovui S. F. buvo nustatytas terminas iki 2016-05-17 pašalinti apeliacinio skundo trūkumus - sumokėti žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.Nesutikdamas su teismo nutartimi, 2016-05-16 atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-01 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 paliko nepakeistą ir nustatė atsakovui 10 kalendorinių dienų terminą pašalinti 2016-05-03 nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.Atsakovui per teismo nustatytą papildomą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-30 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.Atsakovas 2016-10-05 pateikė teismui dokumentą, kuriame nurodė , jog prašo teismą nustatyti naują žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir pašalinti nurodytą žyminio mokesčio nepriėmimo teisme priežastį.

II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo S. F. 2016-10-05 procesinį dokumentą, konstatavęs, kad prašymas nustatyti naują žyminio mokesčio terminą yra pateiktas užbaigus civilinį procesą byloje, todėl negali būti teismo priimtas ir nagrinėjamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. F. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pranešti prokurorui dėl VAT teisėjos D. K. ir VMAT teisėjos J. E. įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo (BK 30 str. 2 d., 148 str., 182 str. 1,2,5 p., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1,2 d.), šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, atitinkamai nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus atskirąjį skundą ir priėmus 2016-09-01 nutartį, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus 2016-10-05 procesinį dokumentą teismui ir nusikalstamai priėmus 2016-09-302016-10-26 nutartis; VAT pirmininko teikti motyvuotą prašymą TEDK drausmės bylos iškėlimui dėl VAT teisėjos D. K. ir VMAT teisėjos J. E. veiksmų.Nurodo, kad vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2016-09-01 nutartį, siekė įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 įpareigojimą sumokėti žyminį mokestį už 2016-04-29 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-31 sprendimo. 2016-10-05 procesiniame dokumente aiškiai nurodė, kad buvo atsisakyta priimti žyminį mokestį iš jo, t.y. pats teismas trukdė įvykdyti Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti atsakovo prašymą nustatyti naują žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.Teisė į teisminę gynybą negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai).Apeliantas nurodo, jog šalindamas apeliacinio skundo trūkumus siekė pirmosios instancijos teisme sumokėti žyminį mokestį, kurį teismo darbuotojos atsisakė priimti ir šias aplinkybes nurodė teismui 2016-10-05 pateiktame dokumente, taip pat prašydamas nustatyti naują terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-09-01 nutartimi atsakovui nurodė per 10 kalendorinių dienų pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos. Kadangi byla yra elektroninė ir procesiniai dokumentai atsakovui įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, tai atsakovas apeliacinio skundo trūkumus turėjo pašalinti iki 2016-09-19 (CPK 175¹ str.).To neatlikus per nutartyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas 2016-09-30 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam atsakovui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto 2016-10-05 paduotas procesinis dokumentas pasibaigus terminui ir užbaigus civilinį procesą, jis negali būti priimtas ir nagrinėjamas.Apeliantas savo 2016-10-05 procesiniame dokumente nurodo, kad žyminį mokestį norėjo sumokėti pirmosios instancijos teisme, tačiau priėmimo skyriuje atsisakė priimti žyminio mokesčio mokėjimą, nurodydami, kad tai gali atlikti mokėjimo pavedimu banke, tačiau nepateikė atsakovui teisinio pagrindo, kodėl jis negali žyminį mokestį mokėti pačiame teisme. Tačiau šios priežastys nelaikytinos dėl kurių teismo iniciatyva galima būtų spręsti dėl praleisto termino žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą paduoti atnaujinimo, kadangi, kaip ir pats nurodė apeliantas, jis pirmosios instancijos teismo buvo informuotas, jog žyminis mokestis turi būti mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsakovui nurodytos jos kredito įstaigų rekvizitai, mokėjimo paskirtis ir įmokos kodas. CPK 78 straipsnio pirmąją dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių gali būti atnaujinamas terminas apeliantui sumokėti žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą, kadangi, kaip minėta, atsakovui buvo nurodyta visa informacija apie mokamą žyminį mokestį, tuo tarpu procesinio termino praleidimą lėmė netinkamas apelianto naudojimasis procesinėmis teisėmis.Pažymėtina, kad žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 80 str.). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Taigi teisės aktai nenumato galimybės žyminį mokestį mokėti tiesiogiai bylą nagrinėjančiam teismui.Apeliantas atskirajame skunde prašo pranešti prokurorui dėl teisėjos J. E. ir teisėjos D. K. įstatymų numatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo.Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 str.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo vienareikšmiai spręsti apie neteisėtų veikų požymius, kadangi nepateikti minėtus teiginius pagrindžiantys įrodymai. Atsakovas manydamas, kad yra prielaidų atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę savo iniciatyva kreiptis į prokurorą. Apelianto nurodymas VAT pirmininkui teikti motyvuotą prašymą TEDK drausmės bylos iškėlimo dėl teisėjų D. K. ir J. E. įstatymų pažeidinėjimo nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl jo plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.