Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas R. Švirinas Proceso Nr. 1-52-1-00417-2002-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6

2011 m. rugsėjo 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2006-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2006-02-20 nuosprendį.

Iš D. S. priteista 895 litai Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologijos pagalbos centrui nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2002-04-17, apie 14.35 val., Alytaus m. Margio g. 12 / Vytauto g. 20, užėjęs į Alytaus rajono švietimo centrą (dabartinis įstaigos pavadinimas-Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologijos pagalbos centras) atsirakino duris spynoje paliktu raktu ir tokiu būdu įsibrovė į direktorės kabinetą, iš kur pagrobė muzikinį centrą „Samsung Max 920“, kurio vertė 645 Lt ir 250 Lt vertės fotoaparatą „Minolta“.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą kaltinimo ribose, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo D. S. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. ir teisingai paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde savo kaltę neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., visiškai pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo, poėmio protokolais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, liudytojų L. A., A. V., I. S., R. B. parodymais, šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip D. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., įrodymus.

2002-04-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Alytaus rajono švietimo centre, Margio g. 12, Alytuje, direktorės kabineto durų spynoje yra raktas, protokole nurodyta, kad nuo staliuko, esančio šalia durų, nuimtas vieno piršto atspaudas (b.l. 11-15) . Iš ekspertizės akto Nr. 176, matyti, kad įvykio vietoje paimtas piršto pėdsakas asmens identifikavimui tinka (b.l. 17). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešimo matyti, kad ekspertizės akte nurodytas pėdsakas yra paliktas D. S., gim. 1972-11-01, dešinės rankos smiliumi (b.l. 18-19). Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo ir specialisto išvados matyti, kad iš D. S. buvo paimti rankų bei pirštų pėdsakai ir atlikus šių pėdsakų tyrimą specialisto konstatuota, kad jis yra paliktas D. S. dešinės rankos smiliumi (b.l. 20-25).

Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. A. parodė, kad išeidama pietauti kabinetą užrakino, tačiau raktą paliko spynoje, grįžusi pasigedo muzikinio centro ,,Samsung“ ir fotoaparato ,,Minolta“. Be to, liudytoja paneigė kaltinamojo D. S. versiją, kad jie tryse buvo užėję į jos darbo kabinetą. Taip pat paneigta D. S. versija, jog išėjus iš švietimo centro direktorės kabineto, jis nuėjo registruotis į darbo biržą. Byloje esanti Alytaus teritorinės darbo biržos pažyma patvirtina, kad D. S. darbo biržoje lankėsi 2002-04-18, o ne 2002-04-17 (b.l. 110). D. S. parodymų nenuoseklumas, leidžia daryti išvadą, kad asmuo klaidina teismą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, jog D. S., užėjęs į Alytaus rajono švietimo centrą, atsirakino duris spynoje paliktu raktu ir tokiu būdu įsibrovęs į direktorės kabinetą, iš ten pagrobė 645 Lt muzikinį centrą „Samsung Max 920“ bei 250 Lt vertės fotoaparatą „Minolta“. Tokia jo veika teingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinęs D. S. kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d. bei baudžiamojo įstatymo galiojimo laike nuostatos, jog bausmę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią. Paskirtoji dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį, numatytą LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje ir įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas penkis kartus, nusikalto teistumui neišnykus, charakterizuojamas neigiamai), dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nėra pagrindo, priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai (LR BK 41 str. 2 d.).

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 63 str. 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-02-06 (skundžiamame nuosprendyje nurodyta neteisinga data 2006-02-20) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pagrįstai taikė LR BK 63 str. 9 d. nuostatas, kur įtvirtinta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Apeliantas skunde prašo baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodė, kad nebuvo apklausti kartu su juo Alytaus rajono švietimo centro direktorės kabinete buvę asmenys, Nakvynės namų darbuotojai, be to, apeliantas teigia negavęs nutarimo, kuriuo buvo atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Patikrinus bylą nustatyta, kad užbaigus ikiteisminį tyrimą, sutinkamai su LR BPK 181 ir 218 str., D. S. susipažinimui buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš 2011-04-20 protokolo matyti, kad įtariamasis su ja susipažino, tačiau jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo ar konkrečių procesinių veiksmų atlikimo, jis nepareiškė, nors tokią teisę jam įstatymas suteikia (b.l. 145). Šis klausimas buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas nusprendė, jog D. S. turėjo galimybes savo pažeistas teises realizuoti, tačiau jomis nepasinaudojo ir pagrįstai bylos negrąžino ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad byla dėl vagystės turi būti nutraukta suėjus senaties terminui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006-01-03 D. S. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., padarymo, jam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau šaukiamas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją 2006-04-14 ir 2006-04-26 neatvyko, byloje pateikti duomenys, kad 2006-03-23 D. S. išvyko į užsienį, todėl 2006-07-27 nutarimu paskelbta jo paieška. 2010-09-29 Vilniaus tarptautiniame oro uoste D. S. sulaikytas (b.l. 80-88). Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą ( LR BK 95 str. 4 d.).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina D. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., todėl nuteistojo prašymas jį išteisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.