Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. 2S-31-755/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
2S-31-755/2021
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00940-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-31-755/2021Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00940-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10548-1086/2020 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. D. (toliau ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui A. D. (toliau ir atsakovas), kuriuo prašė išduoti leidimą apie teisę ieškovės atstovui gauti informaciją iš Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK informaciją apie atsakovo buvimo vietą; stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atlikta mediacija byloje; nustatyti nepilnamečio vaiko L. D. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukrai L. D. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-10-11 iki jos pilnametystės; paskirti ieškovę vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020-11-13 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui ir grąžino jį ieškovei.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies (atsakovo) sutikimas dėl mediacijos vykdymo, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-11-13 nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą išduoti ją atstovaujančiam advokatui leidimą gauti iš (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato informaciją apie atsakovo buvimo vietą.

5. Nurodė, kad ieškovei nežinoma atsakovo gyvenamoji vietą, nes atsakovas po gyvenamojo namo gaisro išvyko iš namų nežinoma kryptimi. Dingus sutuoktiniui, ieškovė kreipėsi į policiją. Policija jį rado, tačiau informavo, kad dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo negali atskleisti jo gyvenamosios vietos.

6. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, tačiau ieškovė negali prisiteisti išlaikymo vaikui, kol nebus atlikta privalomoji mediacijos procedūra. Ieškovei nežinant atsakovo adreso ir teismui atmetus ieškovės prašymą, ji neturi galimybės pradėti nei mediacijos, nei teisminės procedūros dėl išlaikymo priteisimo, nes negali sužinoti atsakovo adreso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį ieškovei nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

10. Nuo 2020-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau ir MĮ) pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Taigi inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.

11. MĮ 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau ir VGTPT) paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VGTPT arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji kreipėsi į VGTPT, t. y. bandė inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus, jog mediacijos proceso pasinaudoti nepavyko, pvz. VGTPT atsisakymą priimti ieškovės prašymą dėl jo trūkumų , nes nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta ar pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai neatliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos procesą. Pažymėtina, kad ieškovė, kreipdamasi dėl mediacijos, prašyme gali nurodyti ne tik atsakovo dabartinės gyvenamosios vietą, o jeigu jis nežinomas, ir kitą dokumentų įteikimo vietos adresą, kuriuo dokumentai galėtų būti siunčiami adresatui. Nežinant jokių atsakovo kontaktų, tą ieškovė turėtų nurodyti prašyme VGTPT dėl mediacijos, kuri spręstų dėl mediacijos galimybės .

13. Kol ieškovė apskritai nesikreipė į VGTPT dėl privalomos mediacijos inicijavimo, teismas negalėjo nuspręsti, jog ieškovė objektyviai neturi galimybės įgyvendinti LR teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 patvirtinto Kreipimosi dėl mediatoriaus skyrimo ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimo.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį, tinkamai taikė ieškinio priėmimo nuostatas, todėl priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-11-13 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka