- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 1S-422-81/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. F. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties, kuria A. F. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 149 str. 3 d., t.y. tuo, jog jis 2012-04-28, apie 21.20 val., Pažaislio parko miške netoli UAB „Miesto sodas“ restorano „Jachtklubas“, esančio M. Gimbutienės g. 35, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas tikslą išžaginti nepilnametę I. L., gim. 1994 m., t.y. panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą - stumdamas nepilnametę I. L. iš už nugaros bei grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, nusivedė ją į parką netoli Pažaislio vienuolyno ir prieš nepilnametės I. L. valią parvertė ją ant žemės, numovė kelnes ir apatines kelnaites, tačiau nepavykus atlikti lytinio akto, iš karto įbauginęs bei grasinimais palaužęs nukentėjusiosios I. L. pasipriešinimą, taip sukeldamas I. L. laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – potrauminį stresą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, liepė pastarajai atsistoti, pasilenkti ir tada lytiškai santykiavo su I. L. prieš jos valią, įkišdamas savo lytinį organą jai į makštį, t.y. ją išžagino.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas 2012-05-17, 2012-05-18 nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomoji priemonė tęsiama 2012-05-24, 2012-05-18, 2012-09-24, 2012-11-15 teismo nutartimis, o 2013-02-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013-02-16.
Kaltinamasis A. F. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį ir prašo pakeisti jam skirtą suėmimą į lengvesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodoma, jog teismas jam paskyrė per griežtą kardomąją priemonę, jis mokosi, turi gyvenamąją vietą, sportuoja, rūpinasi mama ir seserimi, todėl yra visos sąlygos skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Jis nusikaltimo nepadarė, ikiteisminio tyrimo metu jau yra davęs parodymus, byla perduota į teismą, jis pats suinteresuotas bylos baigtimi, dalyvautų teismo posėdžiuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis gali trukdyti procesui ar daryti neigiamą poveikį liudytojams.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. F. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 121 str. 2 d. nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, patikrina suėmimo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka.
Susipažinus su teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-7-593/2013 medžiaga, matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. F. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Konstatuotina, kad LR BPK 121 str. 2 d. numatyto reikalavimo Kauno apylinkės teismas nepažeidė.
A. F. kaltinamas padaręs vieną, tačiau sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nors gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nustatyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad skiriant arba pratęsiant suėmimą, atsižvelgiama ir į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą ir kitus duomenis. Nors A. F. mokosi Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo įrengimo centre, turi gyvenamąją vietą, tačiau artimesnių šeiminių ir socialinių ryšių neturi, yra nevedęs, niekur nedirba, praeityje teistas. Įvertinus šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje bei suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Kardomoji priemonė – suėmimas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. A. F. kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, vieną kartą yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, du kartus teistas, nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs 2011-11-29 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms, suėmimo terminas kaltinamajam A. F. pagrįstai buvo pratęstas ir LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.
Skunde nurodytos aplinkybės dėl mokslų, sporto, mamos ir sesers priežiūros, įvertinus veikos, kurios padarymu A. F. kaltinamas, sunkumą, pavojingumą, o kartu ir paties kaltinamojo pavojingumą, nėra pakankamos spręsti, kad paskirtoji griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas pažeistų proporcingumo principą. Skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties naikinimui, atsižvelgiant į apylinkės teismo nustatytų aplinkybių visumą, kurių pakanka suėmimo terminui pratęsti.
Žemesnės instancijos teismas
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis LR BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti negalima, todėl pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Apylinkės teismas baudžiamojo proceso normų nepažeidė, kaltinamojo argumentai nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pratęsimo pagrindų ir motyvų, todėl jo skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik skundus dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrįstumo ar teisėtumo, tačiau prašymų pakeisti kardomąsias priemones nenagrinėja, todėl skundo argumentai dėl kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę detaliau nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. F. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.