Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas , kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. 2025-01-17 apie 17:40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.64 prom.), tyčia sudavė kumščiu tris kartus į galvos sritį ir kaktą savo šeimos nariui - broliui V. V., tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. V. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 2 d.

2. Kaltinamasis A. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su juo kartu gyvena mama D. V. ir du broliai N. ir V. V.. 2025-01-17 vakare su broliais N. ir V. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų. Begeriant tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl girtumo konflikto priežasties nepamena. Pamena, kad buvo supykęs ir jam sudavė ranka į veidą. Galėjo būti, kad sudavė tris kartus su kumščiu. Savo kaltę pripažįsta, nes dėl girtumo ne viską tiksliai atsimena. Kiek vėliau atvyko policija ir jį sulaikė. Jis atsiprašė brolio V., dėl savo elgesio gailisi. Jie su broliu susitaikė. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, nes jis namuose prižiūri neįgalią mamą. Kiti du broliai dirba.

3. Nukentėjusysis V. V. teisme parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su juo kartu gyvena mama D. V. ir du broliai A. ir N. V.. 2025-01-17 vakare su broliais N. ir A. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Vakare apie18 val., jau jautėsi stipriai ,begeriant tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, rimtos priežasties nebuvo, tiesiog girtų žmonių kalbos. Konflikto metu jam brolis A. su kumščiu sudavė tris kartus į galvos sritį ir į kaktą. Po smūgių jis juto fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertintų 4 balais. Po smūgių sudavimo jis paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė apie smurtą. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo. Jam nuo smūgių buvo nubrozdinta kakta. Anksčiau brolis taip pat buvo prieš jį smurtavęs, tada byla buvo nutraukta jiems susitaikius. Dabar brolis A. jo atsiprašė ir jis jam atleido, pretenzijų jam jokių neturi. Civilinių ieškinių reikšti nepageidauja.

4. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, prokurorei ir nukentėjusiajam sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

5. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai :Šiaulių apskr. VPK Raseinių rajono policijos komisariato RS vyr. tyrėjo Eligijaus Stoškaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto atvejo užfiksuota, kad 2025-01-17 apie 17:54 val., dirbant Raseinių m., tarnybiniu automobiliu VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Šiaulių apskr. VPK Raseinių r., PK RS vyriausia patrule S. S. iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje "Pranešėjo brolis trenkė kumščiu į galvą. Abu neblaivūs. Vaikų nėra. GMP atsisakė. Laukia namuose, brolis šalia." Apie 18:15 val. atvykus nurodytu adresu gyvenamojo namo duris atidarė neblaivus (3.35 prom.) N. V.. Užėjus į vidų buvo rastas miegamojo kambaryje neblaivus V. V. ant kurio kaktos matėsi žaizda. Paklausus kas atsitiko V. V. paaiškino, kad 2025-01-17 apie 17:40 val. miegamojo kambaryje girtavo trise dar su kitu broliu, kaip vėliau paaiškėjo neblaiviu (2.64 prom.) A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jiems atvykus buvo rastas miegantis lovoje. Tarp brolių V. V. ir A. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. V. savo broliui V. V. dešinės rankos kumščiu sudavė tris kartus į galvos sritį, kaktą ir taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Įtariamasis A. V. buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskr. VPK areštinę. Informuotas specializuotas kompleksinės pagalbos centras. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Įvykį matė kitas brolis N. V.. Nukentėjusį V. V. dėl sukelto fizinio skausmo ir padarytos fizinės žalos, atvykę GMP medikai apžiūrėjo įvykio vietoje į gydymo įstaigą nesivežė. Su įvykio dalyviais dėl girtumo procesiniai veiksmai atlikti nebuvo. įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal faktą nustačius smurtą artimoje aplinkoje.(b.l. 8-11 ).

5. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sodyba. Sodybos teritorija yra neaptverta. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Per atidarytas lauko duris patenkame į gyvenamojo namo priestatą. Priestato patalpoje daiktai sudėti tvarkingai. Iš priestato patalpos per atidarytas duris patenkame į virtuvės kambarį. Virtuvės kambaryje daiktai sudėti tvarkingai. Nuo įėjimo, kairėje pusėje yra įėjimas į miegamojo kambarį. Miegamojo kambaryje dešinėje pusėje yra staliukas ant kurio yra padėtas televizorius. Prie stalo yra fotelis. Priešais yra langas į sodo pusę. Prie lango yra spintelė. Šalia spintelės ant grindų yra alaus, degtinės tuščių butelių. Dešinėje pusėje yra sofa-lova. Šalia sofos-lovos dešinėje pusėje yra kėdė, fotelis ir spinta. Miegamojo kambaryje yra girtavimo požymių. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota.(b.l. 12-25).

6. Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiojo V. V. galvos sritį, kur buvo sukeltas fizinis skausmas, ant kaktos kairės pusės yra žaizda, patinimas, kraujosruva. (b.l. 26-33).

7. Iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktų dokumentų matyti, kad V. V. nustatytas kairės pusės kaktos sumušimas, patinimas. (b.l. 43-46).

8. Iš 2025-01-27 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro pavadinimu BPC skambučio įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad vyriškis prisistatęs V. V. kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), nes jį sumušė brolis, davė jam iš kumščio į kaktą. (b.l. 49-51).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

14. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog A. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariui – broliui V. V. , sukėlė fizinį skausmą, būtent: 2025-01-17 apie 17:40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.64 prom.), tyčia sudavė kumščiu tris kartus į galvos sritį ir kaktą savo šeimos nariui - broliui V. V., tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. V. sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši A. V. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra anksčiau neteistas, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl analogiško nusikaltimo, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.Administracinių nusižengimų nepadaręs, registruotas Užimtumo tarnyboje. A. V. kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, pasižada ateityje nesmurtauti, pripažįsta, kad nusikaltimą padarė tik dėl alkoholio poveikio. Nukentėjusysis nurodė, kad atleido broliui, prašė jo nebausti, nes jis slaugo neįgalią mamą. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, laisvės apribojimo terminas skirtinas vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, būtent laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu yra tinkamiausia šiuo atveju kaltinamajam. Teismo vertinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, bausmė bus tinkamai individualizuota, atitiks kaltinamojo asmenybę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – brolį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 17 d. 18.28 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 11.00 val. – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 100-104), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 93-96), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal 2025 m. sausio 27 d. tyrėjos prašymą buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (b. l. 123-124). 2025 m. sausio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje APD-2025-01090 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 150,00 Eur.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. V. per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką

nuo 2025 m. sausio 17 d. 18.28 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 11.00 val. – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms, laikyti, kad kaltinamasis atliko keturių dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.