Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent – jis, ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 16 d., apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė 0,025 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, kol slaugytoja, apžiūros metu rado ir paėmė šią medžiagą (iš jo drabužių iškritusį polietileninį maišelį).

Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 30 d. įtariamuoju apklaustas M. M. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato. Dėl kaltės pasisakyti negali. Narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje įskaitoje įrašytas, rimtą galvos traumą turėjo 2024 m. gegužės 16 d., eismo įvykio metu. Norėjo pasakyti, kad 2024 m. gegužės 16 d. turėjo didžiulį eismo įvykį, po kurio du mėnesius buvo (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties nieko apie įvykį neprisiminė, nieko negalėjo pakomentuoti apie situaciją, minimą pranešime apie įtarimą, nes nieko neprisiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 18 d. įtariamuoju apklaustas M. M. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato. Savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2024 m. gegužės 16 d. turėjo didžiulį eismo įvykį, po kurio du mėnesius buvo (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties daug dalykų neatsimena. Gali būti, kad su savimi turėjo narkotines medžiagas pranešime apie įtarimą minimomis aplinkybėmis. Ankščiau buvo priklausomas nuo (duomenys neskelbtini), todėl tikrai gali būti, kad juos įsigijo. Neprisiminė, kur narkotines medžiagas įsigijo, neprisiminė ir tikslaus laiko kada tai padarė. Narkotines medžiagas tikrai įsigijo savo asmeniniam naudojimui, o ne kažkam kitam perduoti. Negalėjo tiksliai prisiminti visų aplinkybių dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir turėjimo, tačiau žinojo, kad tos narkotinės medžiagos buvo jo. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Šiuo metu gydosi po eismo įvykio patirtų galvos ir kitų traumų, narkotinių medžiagų nevartoja. Norėjo pridurti, kad gauna invalidumo pensiją, jam nustatytas darbingumo lygis – 40 procentų. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. L. parodė, kad buvo darbe, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ ir į ligoninę 2024 m. gegužės 16 d., apie 17.43 val. Greitosios medicinos pagalbos „0882“ brigada pristatė pacientą, kaip vėliau paaiškėjo M. M., kuris buvo pristatytas iš adreso, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmuo dalyvavo eismo įvykyje ir padarė avariją, avarijos metu nukentėjo. Minėtas asmuo buvo be sąmonės. Apie 17.50 val., ruošiant M. M. į operacinę, asmuo buvo paguldytas intensyvios terapijos patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), jam gulint buvo karpomi drabužiai ir kerpant drabužius, iš asmens drabužių ant žemės iškrito permatomas polietileninis maišelis su jame esančia neaiškia šviesios spalvos biria medžiaga, milteliai panašūs į narkotikus. Permatomą polietileninį maišelį su jame esančia neaiškia šviesios spalvos biria medžiaga ji įdėjo į popierinį maišelį kartu su M. M. esančiais daiktais. Norėjo patikslinti, kad nežino iš kurių drabužių ir kokios kišenės, kelnių, megztinio ar striukės iškrito minėtas permatomas polietileninis maišelis su jame esančia neaiškia šviesios spalvos biria medžiaga, tačiau minėtas maišelis iškrito iš M. M. esančių drabužių.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. gegužės 16 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vietos adresas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūrėta intensyvios terapijos patalpa Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės matomas violetinės spalvos renovuotas pastatas, ant kurio yra užrašas „Skubi pagalba“, su pakeliamais vartais. Šalia pakeliamų vartų, dešinėje pusėje, yra stiklinės durys, su užrašu „Skubi pagalba tik ligoniams“, virš durų, ant sienos, yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Pro minėtas stiklines duris patenkama į greitosios medicinos pagalbos automobilių su atvežamais pacientais priėmimo aikštelę. Dešinėje pusėje, matomos automatinės stiklinės durys, virš jų yra užrašas „Skubi pagalba“. Už minėtų durų yra dar vienos automatinės stiklinės durys, pro kurias patenkama į skubios pagalbos registratūros laukimo salę. Kairėje pusėje matomas skubios pagalbos postas. Šalia šio posto, matomos baltos spalvos durys su užrašu „Stop“, šalia jų, ant sienos, yra lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Pro šias duris ir patenkama į intensyvios terapijos patalpą. Matomos trys lovos, šalia kurių yra gyvybinių funkcijų palaikymo aparatai. Priartėjus prie trečios lovos, kuri pažymėta Nr. 2, ant lovos paklota baltos spalvos patalynė su juodais raštais, šalia lovos, dešinėje pusėje, yra gyvybinių funkcijų palaikymo aparatas, o kairėje lovos pusėje, matoma siena su įrengtais sienoje stikliniais langais. Prie minėtos sienos yra sudėti įvairūs medicininiai bei pramonės daiktai ant metalinio padėklo. Patalpoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nerasta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18592-24, nebuvo atlikti procesiniai veiksmai su įtariamuoju M. M., kadangi asmuo dalyvavo eismo įvykyje ROIK:0124000290544 ir padarė avariją, kurios metu nukentėjo ir buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini), intensyvios terapijos skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2024 m. gegužės 16 d. rastų pas M. M., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,025 g.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1523/2024(01) nurodyta, kad M. M. kraujyje rasta amfetamino. Kraujyje karfentanilio, kokaino, kokaino metabolitų, etilo alkoholio nerasta.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-350/2024 nurodyta, kad M. M. nustatyti potrauminiai kognityvinių funkcijų sutrikimai, siekiant objektyviai įvertinti jo dabartinę psichikos būseną, gebėjimą šiuo metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-28/2025 nurodyta, kad M. M. inkriminuojamos veikos padarymo metu, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam konstatuojami (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kas jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tuo atveju, jei inkriminuojamos veikos pradžia buvo iki 2024 m. gegužės 16 d., t. y. M. M. patirtos politraumos momento. Šiuo metu M. M. konstatuojama – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl savo psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo normą. Minėto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį. Šiuo atveju asmuo atsako baudžiamojo proceso tvarka, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Rekomendacijas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos), narkotinės medžiagos – amfetamino, nedidelis kiekis yra iki 0,2 g.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis M. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą, t. y. 2024 m. spalio 30 d., dėl savo kaltės pasisakyti negalėjo, teigė, kad po 2024 m. gegužės 16 d. turėto didelio eismo įvykio, po kurio du mėnesius buvo komos būsenoje, apie įvykį nieko neprisiminė. Sekančios ikiteisminio tyrimo 2025 m. kovo 18 d. apklausos metu, M. M. nors ir teigė, kad dėl patirto eismo įvykio daugelio dalykų neprisimena, tačiau neneigė, kad pas jį rastos ir išimtos psichotropinės medžiagos priklausė būtent jam. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir jais neturi pagrindo nesivadovauti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta kaltinamojo apžiūrą po pristatymo į gydymo įstaigą atlikusi R. L. parodė, kad 2024 m. gegužės 16 d., apie 17.43 val. Greitosios medicinos pagalbos „0882“ brigada pristatė pacientą M. M., kuris nukentėjo eismo įvykyje ir buvo be sąmonės. Ruošiant minėtą asmenį operacijai, buvo karpomi drabužiai ir kerpant drabužius, iš asmens drabužių ant žemės iškrito permatomas polietileninis maišelis su jame esančia neaiškia šviesios spalvos biria medžiaga, milteliai buvo panašūs į narkotikus. Permatomą polietileninį maišelį su jame esančia neaiškia medžiaga ji įdėjo į popierinį maišelį kartu su M. M. priklausančiais daiktais. Taigi, pirmiau aptarti ir esminėse aplinkybėse sutampantys proceso dalyvių parodymai nekelia teismui abejonių, kad kaltinamasis M. M. bylai aktualiu laiku ir vietoje laikė savo darbužiuose medžiagą, supakuotą į polietileninį maišelį. Galiausiai, esminę šiai nagrinėjamai bylai aplinkybę, o būtent – kaltinamojo M. M. disponuotos medžiagos pobūdį ir kiekį įrodo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad gelsvos spalvos milteliai iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,025 g. Pabrėžtina, kad minėtos medžiagos kiekis 0,025 g atitinka Rekomendacijų aktualioje redakcijoje numatytą psichotropinės medžiagos (amfetamino) nedidelį kiekį – yra mažesnis nei 0,2 g.

Taigi, pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys byloje surinkti įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis M. M. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent – šią medžiagą laikė. Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. M. yra kaltinamas ir įgijęs bei gabenęs nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau šiuos pastarajam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius jokie byloje surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys nepatvirtina. Anaiptol, kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tik patvirtino, kad pas jį rasta draudžiama medžiaga priklauso būtent jam, tačiau negalėjo detalizuoti iš kur jis šią medžiagą turėjo ir ką su ja darė. Be kita ko, jokie kiti asmenys, galintys žinoti psichotropinių medžiagų atsiradimo pas kaltinamąjį aplinkybes, nebuvo nustatyti. Todėl vien tai, kad kaltinamasis laikė nedidelį psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį neįrodo, kad jis šias medžiagas įgijo bei gabeno. Šioje apimtyje kaltinamajam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo sudėtis tikslintina iš jos pašalinant draudžiamų medžiagų įgijimo bei gabenimo objektyviuosius požymius, kas įtakos pastarojo veiksmų vertinimui BK 259 straipsnio 2 dalies kontekste neturi.

Teismas nenustatė kaltinamojo veiksmuose tikslo platinti pastarojo neteisėtai disponuotas psichotropines medžiagas. Tokią išvadą patvirtina kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad jis turėjo priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Be kita ko, kad kaltinamasis M. M. vartojo psichotropines medžiagas (amfetaminą) patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1523/2024(01), kurioje konstatuota, kad M. M. kraujyje rasta amfetamino.

Teismas, apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir duomenų visumos analizę, daro jokių abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą (amfetaminą) ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia, todėl pastarasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis), M. M. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o BK 60 straipsnyje numatytų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – ne kartą teistas, tačiau teistumai išnykę, daug kartų baustas ir administracine tvarka, baudos neapmokėtos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), tačiau yra registruotas (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-28/2025 nurodyta, kad M. M. šiuo metu konstatuojami (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta pastarajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus prokuroro prašomą griežtesnę BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, yra parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kartu teismo vertinimu BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus ir prokuroro siūlomą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką M. M. elgesiui, kad asmuo ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu bei skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 30 d. nutarimu kaltinamajam M. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

M. M. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, civilinio ieškinio byloje niekas nepareiškė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra vokas ir tuščias plastikinis uždaromas maišelis, bei likusi miltelių dalis (0,173 g), supakuota į plastikinį uždaromą maišelį, patalpinti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros su draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros su draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, daiktus, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - voką, kuriame yra vokas ir tuščias plastikinis uždaromas maišelis, bei likusią miltelių dalį (0,173 g), supakuotą į plastikinį uždaromą maišelį, patalpintus į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti M. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.