Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Genovaitei Eidukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo S. J., nuolatinės globos nustatymo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo vaiko E. J. atžvilgiu, iškeltą pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. J., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė S. J. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (51 b. l.), procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai (34 b. l.), todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog atsakovei tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią E. J. atžvilgiu, nustatant vaikui nuolatinę globą, globėju skiriant Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, priteisiant išlaikymą po 45 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (5-6 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovo atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis (5-30, 49 b. l.), nustatyta, kad 2014-12-11 atsakovė S. J. pagimdė penktą vaiką – E. J.. Atsakovė yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-07-29 sprendimu neterminuotai apribota atsakovės sugyventinio T. J. valdžia trejiems jo nepilnamečiams vaikams J. J., R. J., T. J.. Šie atsakovės vaikai ir jos vaikas L. D. minėtu teismo sprendimu atskirti nuo motinos S. J., vaikams nustatyta nuolatinė globa. Nuo 2010 metų iki 2013-09-09 S. J. ir T. J. šeima buvo įrašyta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nesirūpinimo vaikų sveikata, socialinių įgūdžių stokos ir vaikų teisių pažeidimo. Šeimai nuolat buvo teikiamos socialinės paslaugos pagal sudarytą individualų šeimos planą.

Gimus E. J., buvo patikrintos buities ir gyvenimo sąlygos pas S. J. sugyventinį T. J., ir nustatyta, kad namai nėra tinkamai paruošti priimti kūdikį. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. A-1422 „Dėl laikinosios globos E. J. nustatymo“, E. J. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-22 įsakymu Nr. A-1446 atsakovės S. J. ir T. J. šeima vėl įrašyta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko teisių pažeidimo. S. J. ir T. J. šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas šeimos namuose, kitos bendrosios socialinės paslaugos (aprūpinimas rūbais, maisto produktais). Kaip matyti iš VĮ Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo 2015-06-22 rašto Nr. SR-139, sugyventiniai negeba laikytis jiems siūlomų rekomendacijų, laiku kreiptis dėl piniginės socialinės paramos, disponuoti gaunamomis lėšomis. Buities ir gyvenimo sąlygos pagerintos minimaliai. T. J. vengia legalaus darbo, šeimai trūksta socialinių įgūdžių tvarkantis buitį, namų aplinką. Sugyventiniai nesilaiko higienos normų, turi įsiskolinimų už atliekų tvarkymą, vartojimo kreditus.

Vaikui E. J. nustatytas mišrus raidos sutrikimas, sulėtėjusi ikikalbinė raida. Mergaitei globos namuose yra taikoma logoterapija, kineziterapija. Iš Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų 2015-10-26 rašto Nr. S-871 matyti, kad atsakovė dukrą aplankė keturis kartus ir 3 kartus teiravosi telefonu. Daugiau nei keturis mėnesius motina mergaitės nelanko, nesiteirauja, taip pat niekas iš giminių mergaite nesidomi.

Vaikas turi teisę sveikai vystytis, gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.616 str. 1 d., 3 d.). Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir didžiausia atsakomybė už tokių sąlygų sudarymą tenka tėvams (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.). Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaiku, jiems gali būti apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia (CK 3.180 str. 1 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais CK 3.180 str. 1 d. išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė, nesant tėvų kaltės dėl įstatyme įtvirtintų pagrindų riboti tėvų valdžią, vaikas turėtų būti atskiriamas nuo tėvų, taikant CK 3.179 straipsnio nuostatas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovė nevykdo savo pareigų, o taikytos priemonės teigiamų rezultatų atsakovės elgesio pakeitimui nedavė, mano, kad tikslinga atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią, nes nėra duomenų, kad situacija gali iš esmės pasikeisti. Nors S. J. dėl psichinės sveikatos būklės turi neįgalumą, kiti keturi vaikai yra nuo jos atskirti, tačiau teismas įžvelgia pačios atsakovės kaltę dėl vengimo gydytis, atlikti savo pareigas vaikui E. J.. Nustatyta, kad atsakovė visiškai nebesirūpina savo vaiku E. J., kuri nuo 2014-12-16 buvo apgyvendinta kūdikių namuose. Atsakovė savo vaiko nebelanko, nepalaiko jokio artimo ryšio, nebesidomi dukters sveikata, neteikia vaikui išlaikymo. E. J. nebendrauja su socialiniais darbuotojais, piktybiškai vengia vykti pas gydytojus, nevykdo rekomendacijų dėl švaros, namų tvarkymo, šiukšlių išvežimo iš kiemo, nesilaiko higienos normų, t. y. nekeičia gyvenimo būdo, nerodo pastangų pasiimti bei auginti tiek anksčiau atskirtus vaikus, tiek dukrą Eglę, ir nėra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei tikslinga taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.).

Toks sprendimas atitinka atsakovės nepilnametės dukters E. J. teisėtus interesus, nes vaikas šiuo metu gyvena globos institucijoje, kurioje juo tinkamai rūpinamasi, vykdoma derama vaiko priežiūra ir, apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikas galės būti įvaikintas.

Apribojus atsakovei motinos valdžią nepilnamečiam vaikui E. J., atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str., CK 3.195 str.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė gera valia išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikia. Pagal įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui E. J. po 45,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas mano, kad toks išlaikymo dydis atitiktų minimalius vaiko poreikius bei atsakovės turtinę padėtį, todėl iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas išlaikymas vaikui (CK 3.198 str.; 3.200 str.).

Nepilnamečiam vaikui, likusiam be tėvų globos, turi būti nustatoma nuolatinė globa (CK 3.183 str. 4 d., 3.248 str., 3.251 str. 1 d., 3.252 str. 1 d. 2 p., 3.256 str.). Ieškovo reikalavimas dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui E. J., vaiko globos vietos nustatymo pas globėją yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 3.261 str., 3.263, 3.265 str.). Nustatyta, kad vaiko E. J. laikinasis globėjas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai tinkamai vykdo globėjo pareigas, užtikrina globojamo vaiko auklėjimą ir priežiūrą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės nepilnamečio vaiko interesus, globos namai, šiuo metu vykdydami vaiko globėjo pareigas, geriausiai atitiktų vaiko E. J. interesus bei poreikius. Todėl tikslinga atsakovės nepilnamečio vaiko E. J. nuolatiniu globėju bei turto administratoriumi skirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus bei nepilnamečio vaiko globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su globėju.

Teismui neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovei paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ieškovas gindamas viešąjį interesą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str., 96 str.). Atitinkamai iš atsakovės S. J. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 61,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,85 Eur pašto išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-271 str., 282 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935, esančius Vilniaus g. 303, Šiaulių m.

Nustatyti vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Priteisti iš S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J., gim. 2014-12-11, išlaikymui po 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2015 m. liepos 14 d., iki vaiko E. J. pilnametystės.

Paskirti globėją Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935, vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi, nustatant paprastojo turto administravimo teises į vaiko išlaikymą ir kitas gaunamas pinigines lėšas (CK 4.237-4.240 str.).

Išaiškinti S. J., kad jai išlieka teisė matytis su vaiku E. J., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Priteisti iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 66,85 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.