Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-92-174/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-29
Bylos Nr.
1S-92-174/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1S-92-174/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.9 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. spalio 29d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltintojo J. S. skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. B. pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Šalies argumentai

Skundu J. S. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti skundą privataus kaltinimo tvarka. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais jis kaltina S. B., yra gynybos būdas. Tvirtina, kad kaltinamasis privalo laikytis Konstitucijos 28 str., kur nurodyta, jog įgyvendinant savo teises ir naudojantis savo laisvėmis, privalu laikytis Kontitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taip pat nurodo, kad kaltinamasis neturėjo nuo ko gintis, kadangi 2007 m. spalio 1 d. vyko taikinamasis teismo posėdis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

Skunde, be kitų aplinkybių, turi būti nurodytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes (BPK 412 str. 2 d.).

Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų. J. S. nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes bei jo padarytas išvadas. Būtent dėl šių priežasčių apylinkės teismas negalėjo priimti skundo, nes toks skundas neleidžia tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų bei tai trukdo bylą nagrinėti teisme. J. S. nepateikė teismui teismo posėdžio protokolo nuorašo, kitų duomenų, kurie patvirtintų jo skundo argumentus, todėl apylinkės teismas turėjo vadovautis BPK 412 str. 3 d. nuostatomis, skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tai yra pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BPK 412 str. 3 d., o ne BPK 412-1 str. nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie skunde išdėstytas aplinkybes, negalėjo padaryti išvados, kad jame nurodyti faktai yra akivaizdžiai melagingi ir kad kaltinamojo parodymai teisme negali būti vertinami kaip nusikalstama veika vien todėl, kad jis nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismo posėdžiai yra vieši. Teismo proceso viešumas sudaro sąlygas visuomenei sekti procesą jį stebint arba žiniasklaidai apie jį informuojant visuomenę. Vadinasi, byloje pateikiamų duomenų turinys tampa žinomas ne tik bylos proceso šalims ar bylą nagrinėjantiems teisėjams. Jeigu kaltinamasis teismo posėdyje šmeižia ir įžeidžia asmenis, kurie nėra susiję su šiuo teismo procesu, tai yra jis neperkelia savo kaltės kitam asmeniui gindamas save, jo veiksmus teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas privataus kaltinimo tvarka, galėtų vertinti kaip nusikalstamus. Šiuo atveju teismui nebuvo pateikti duomenys, kokia tai buvo privataus kaltinimo byla, kokie kaltinimai buvo nagrinėjami, koks šioje byloje buvo pareiškėjo statusas.

Esant šioms aplinkybėms teismo nutartis naikintina, nes atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą šiuo atveju buvo negalimas.

Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nenagrinės skundo argumentų dėl pateikto kaltinimo pagrįstumo, nes tai nėra šios proceso stadijos dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartį.

J. S. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė