Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant pareiškėjai K. D., pareiškėjos atstovei advokatei I. I., suinteresuotiems asmenims R. A.-I., A. A.-I., vertėjaujant S. M., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. D. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A.-I., A. A.-I., J. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Vilniaus m. savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo teismo šį pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja turėtų teisę į našlaičio pensiją už mirusį tėvą A. A. I., jei mirusysis atitiktų Pensijų įstatymo 34 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus m. savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo teismo šį pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. D. ir jos atstovė palaikė patikslintą pareiškimą ir prašė šį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys R. A.-I., A. A.-I. palaikė pareiškėjos pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio teismui patvirtino, kad laikotarpiu nuo 1996 m. iki 1999 m. jų sūnus kartu gyveno su pareiškėjos motina T. D., suinteresuoti asmenys visada tikėjo, kad pareiškėja K. D. yra jų anūkė, o DNR tyrimas pašalino bet kokias abejones.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisę žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai. Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-374/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Šiuo atveju pareiškėja yra gimusi 1998 m. sausio 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001 yra išaiškinęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu, kuriame buvo numatyta, kad jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės. Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog tėvystei nustatyti teismas turi atsižvelgti į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtinų, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat į ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kitus įrodymus, patvirtinančius tėvystę. Santuokos ir šeimos kodekso 60 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog jeigu tėvai nėra santuokoje, vaiko motina įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu arba pagal teismo sprendimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus. Šios Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioritetą. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principai, o, vadovaujantis CK 3.146–3.148, 3.150 straipsniais, tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais.

Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų R. A.-I., A. A.-I., paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, jog pareiškėjos motina T. D. gyveno nuo 1996 iki 1999 m. su A. A. I., vedė bendrą ūkį, palaikė artimus santykius. 1998-01-01 gimė pareiškėja K. D.. Kadangi santuokoje T. D. ir A. A. I. nebuvo, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė įrodymus apie atliktą genominę ekspertizę, ekspertizės aktas Nr. EAS38714LT, kuris patvirtina, jog ištyrus K. D., R. A.-I., A. A.-I. mėginius, yra nustatytas 99,997 % biologinis giminystės ryšis (senelių/anūko). Suinteresuoti asmenys R. A.-I., A. A.-I. taip pat palaiko pareiškimą ir laiko pareiškėją savo anūke, jų mirusio sūnaus dukra.

Vertinant visumą įrodymų ir išklausius šalių paaiškinimus konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, DNR ekspertizės išvada yra laikomas patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis vaiko kilmę. Dėl šio įrodymo patikimumo ir objektyvumo, jis laikomas pagrindiniu tėvystės nustatymo bylose. Todėl bylos įrodymų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo - todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas), jog 2003-08-01 miręs A. A. I. yra pareiškėjos K. D., gim. 1998-01-01, tėvas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatomas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

Juridinę reikšmę turintys faktas nustatomas tikslu nustatyti tėvyste, įgyvendinant 1995-07-03 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos Nr. I-193 7 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 2 d. nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus ir suteikiant galimybė pareiškėjai gauti teisės aktais numatytas socialines garantijas (našlaičio pašalpą ir kt.) (CPK 448 str.).

Vadovaujantis LR CPK 42, 185, 448, 268 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1973-09-11, miręs 2003-08-01, yra K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios 1998-01-01, tėvas.

Juridinis faktas nustatytas įgyvendinant 1995-07-03 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos Nr. I-193 7 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 2 d. nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus, registruoti atitinkamą tėvystę, suteikiančią galimybę pareiškėjai gauti teisės aktais numatytas socialines garantijas (našlaičio pašalpą ir kt.).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.