Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. J. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl jai pareikštų kaltinimų prisipažino ir parodė, kas vyko prieš metus laiko, nebeprisimena, dienų nežiūrėjo, vartojo alkoholį. Prisipažįsta, kad padeginėjo. Tada nesuvokė, ką daro. Šiuo metu suvokia, nes mėnuo laiko nebevartoja alkoholio, gydosi. Nukentėjusiuosius pažįsta, su jais nebendravo, bijojo, neatsiprašė. Padeginėjo žiebtuvėliu, jį su savimi turėjo, nors nerūko. Civilinius ieškinius pripažįsta, nėra jų atlyginusi. Nesutinka tik su G. R. civiliniu ieškiniu, nes jis neįrodytas. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi, viskas taip ir buvo. Ji sirgo depresija, yra registruota pas psichiatrą. Kreipėsi į gydytojus pati, nes jautė sunkumą, baimę. Jai buvo skirtas gydymas, vartojo vaistus.

Kaltinamajai teisiamajame posėdyje pareiškus, kad neprisimena įvykio aplinkybių, pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad 2022-05-19 apie 18 val. ėjo iš Kretingos į namus. Buvo neblaivi. Einant kilo noras kažką padegti. Žiebtuvėliu, kurį turėjo rankinėje, padegė žolę prie sukrautų padangų, netoli daržinės (duomenys neskelbtini). E. U. užsidegė greitai. Pamačiusi, kad žolė dega, nuėjo, nežiūrėdama, kur ugnis plis. Gesinti nebandė. Ar dar kas nors užsidegė, nežino, nežiūrėjo. Grįžusi į namus, girdėjo atvažiuojant gaisrinę. Suprato, kad dėl jos padegimo. Gailėjosi. 2022-05-20 apie 10 val. buvo namie neblaivi. Kilo noras kažką padegti. Nuėjusi gamtinių reikalų į plastikinį biotualetą (duomenys neskelbtini) priešais kapines, padegė popierių ir padėjo ties tualeto dešiniu kampu ant pakylos. Ar ugnis įsiplieskė, nežiūrėjo. Vakare nuėjusi prie tualeto matė, kad yra nudegęs tualeto kampas, tas pats, kurį ji padegė. Gailėjosi. Mano, kad daugiau tą dieną nieko nepadegė, iš kur kilo tą dieną kitas gaisras, nežino, tačiau gali būti, kad gali visko neprisiminti dėl depresijos. 2022-05-21 apie 22 val. 30 min. buvo namie neblaivi. Kilo noras kažką padegti. Iš spintelės sode pasiėmė laikraštį, nusinešusi jį prie ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), žiebtuvėliu padegė ir padėjo ant žemės prie ūkinio pastato. Kas toliau vyks, nežiūrėjo. Neužilgo išgirdo pravažiuojant gaisrinę. Pasijuto blogai, pergyveno. Kai kitą dieną pas ją atvažiavo pareigūnai, prisipažino. Padeginėdama kažkam konkrečiai pakenkti nenorėjo. Savo poelgių paaiškinti negali (3 tomas, b. l. 114-116; 138-139).

Nukentėjusioji G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji yra kaimynė. Nuostoliai dėl gaisro ne tik finansiniai, bet ir moraliniai, dideli. Sunaikinta nemažai turto - sudegęs priestatas, nudegęs stogą, kurį reikėjo pasikeisti, sudegintas naujas šiltnamis, vyro įrankiai. Tą vakarą jau miegojo, kai paskambino dukra ir pasakė, kad kaime kažkas dega. Su vyru puolė žiūrėti, pamatė atvira liepsna degantį ūkinį pastatą. Pagalba jau buvo iškviesta. Viską tvarkė apdailininkas D. E., kuris surašė, kiek kas kainavo, viso 4548 Eur. Už viską buvo mokama grynais, aukojo žmonės, kiek kas galėjo, padėjo. Medieną stogui davė seneliai. Mokėjimo čekių neturi. Visa suma, kiek išleido, nurodyta ieškinyje. Vyras įrankius buvo pirkęs turguje, jų pirkimo dokumentų neturi. Kad pastatą padegė D. J., sužinojo pas tyrėją. Pastatą susitvarkė, jame laikė įrankius. Seneliams už medieną reikėjo sumokėti, mokėjo vyras. Atstatymo darbus atliko kartu su vyru, vienas kitam už darbus nemokėjo. Kodėl ieškinio skirtumas 1080 Eur sumai nuo paskaičiuotos žalos, negali paaiškinti. Sunaikinti daiktai nebuvo nauji, naudoti, o ieškinyje daiktų sumos nurodytos naujų, bet negali paaiškinti.

Nukentėjusioji L. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąją pažįsta iš matymo. Ūkiniame pastate šeštadienio ryte kažkas iš kaimynų pasakė, kad buvo padegta spintelė ir virš jos pratirpę vandentiekio vamzdžiai, kurie užliejo spintelę. Kad spintelė buvo padegta sprendė iš to, kad viena jos pusė buvo sudegusi, toje pusėje apdegusi siena ir prasilydę plastikiniai vamzdžiai. Kas padegė, nežino, nematė. Po kiek tai dienų kaimynei buvo pateikti kaltinimai. Į ūkinį pastatą buvo laisvas patekimas, nes buvo daromas remontas, durų į ūkinį pastatą nebuvo. Remontas buvo daromas jau keletą metų. Tą patį šeštadienio vakarą pradėjo degti visas ūkinis pastatas, tačiau nuo šio gaisro žalos nepatyrė. Žalą, patirtą dėl spintelės padegimo, draudimas atlygino, išmokėjo gal 300-400 Eur. Spintelė buvo paimta iš patalpos, kurioje buvo remontas ir vėliau ją būtų naudoję, tačiau sudegus, teko pirkti naują. Spintelė buvo ąžuolinė, virtuvinė, apatinė dalis į kurią dedasi kriauklė.

Nukentėjusysis D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji pažįstama, santykių su ja neturi. Naktį paskambino tėvas K. K. ir pranešė, jog dega sandėliukas prie ūkinio pastato. Atvykęs pamatė degant atvira liepsna. Kas sudegė, neprisimena. Ten buvo sandėliukas, kuriame laikė ūkinius daiktus: buvo dujinė įranga, kuria šildė butą ir kuri buvo laikoma sandėliuke po to, kai buvo įvestas centrinis šildymas bute. Sudegė visas pastatas. Prieš gaisrą buvo davęs rankpinigių dar vieno sandėliuko pirkimui, kurį įsigijo po gaisro. Reiškia ieškinį 1435 Eur turtinei žalai - priestato atstatymui. Visus atstatymo darbus atliko tėvas, jam yra skoloje nurodytą sumą. Dujų balionus buvo nusipirkęs gal prieš 10 ar 5 metus. Pagrindinė šildymo įranga- reduktoriai, jų kaina 150 Eur ir buitinių dujų balionų reduktoriai, kurie kainuoja po 7 Eur, jie taip pat montuojasi prie dujų balionų. Visi reduktoriai buvo nauji, pirkti Latvijoje. Ūkiniame pastate buvo ir daugiau daiktų, bet už juos ieškinio nereiškia. Po gaisro neliko nieko, visi daiktai sąvartyne. Su kaltinamąja nekalbėjo, ji neatsiprašė. Kas kaltas dėl gaisro, pranešė policija. Priestatą pirko jau pastatytą gal prieš 5 metus iš K., mokėjo virš 12000 Eur, vertė yra kartu su buto verte. Nežino, ar atskirai dokumentuose nurodyta priestato vertė. Sandėliuko atstatymo kaina 1000 Eur, bendra vertė ir už medžiagas, ir už darbą. Buvo pasikvietęs vertintojus, kurie atstatymo kainą įvertino 3000 Eur, bet jam buvo per brangu, todėl pasirinko pigesnį variantą. Pirko medieną, sumokėjo gal 400 Eur, sąskaitos nerašė, nes nemokėjo PVM. Pirko (duomenys neskelbtini). Visos medienos nesunaudojo. Plytas pirko iš trijų vietų, konkrečiai kokį kiekį, negali pasakyti. Darbą įvertina 500 Eur. K. K. – jo tėvas ir jis sudegusiame sandėliuke laikė savo daiktus, o šalia sandėliuko yra tėčio ūkinis pastatas, kuris taip pat apdegė. Neturtinę žalą įvertina 400 Eur. Patyrė šoką, nebeturėjo, kur laikyti turto, prarado turtą. Nuomotis kitą vietą reikia pinigų, o jų nėra. Dėl įvykio išsigando. Kai pranešė, miegojo. Turi invalidumą dėl širdies, buvo stresas. Turėjo naktį keltis, važiuoti į gaisravietę.

Nukentėjusysis K. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji jam pažįstama nuo jos vaikystės. 2022-05-21 vyko gaisras, o kas dėl to kaltas, nežinojo, kol nenustatė policija. Pastatas degė atvira liepsna, kai prie jo atėjo, jau dirbo gaisrininkai. Sudegė sūnaus sandėliukas, kuriame jis laikė savo daiktus. Sandėliukas buvo priblokuotas prie jo ūkinio pastato, stogas bendras. Jo stogo nukentėjo gal tik 5 vienetai šiferio, stogo konstrukcijos apdegė, bet nenukentėjo. Išgirdo šiferio sproginėjimo garsą, dar nemiegojo, pažiūrėjo pro langą ir pamatė rūkstančius dūmus, kaukė gaisrinės sirenos. Nuėjo su žmona pažiūrėti. Jis pats kaltinamosios nematė. Žmona sakė, kad ji stovėjo šalia kitų moterų ir žiūrėjo, taip jai po to sakė kaimynės. Sūnaus sandėliuke laikė daiktus. Ten buvo kopėčios, vytelių krepšiai, svarstyklių padėklas. Aliuminės kopėčios buvo naujos, 6 kompostavimo dėžės buvo pirktos Latvijoje, jos sulankstomos, galima dėti viena ant kitos paaukštinimui, jos nebuvo naudotos, viso 96 Eur vertės. Pirkimo dokumentų neturi. Sūnus gyvena ir dirba Latvijoje, jam nupirko ir atvežė. Jis jam nemokėjo, bet mokėjo sūnus. Vytelių krepšių kaina kiekvieno po 5 Eur, jie panaudoti, nenauji, naujas kainuoja 20 Eur. Svarstyklių medinis padėklas, kuriomis galima sverti iki tonos svorio, jos metalinės, bet deformavosi, nebėra tikslios. Medinis svarstyklių padėklas yra svarsčiams dėti, jos labai senos, kaina nurodžiau 5 Eur. Viską laikė sūnaus sandėliuke. Jis padėjo sandėliuką atstatyti. Jis yra savamokslis statybininkas. Su sūnumi sutarė, kiek jis sumokės už darbą. Davė medžiagas. Dirbo, kai turėdavo laiko: dengė stogą, mūrijo ir pamatus dėjo, nes pastatas buvo medinis ir visas sudegė. Dabar pastatytas mūrinis, įdėjo naujas duris, langą. Negali pasakyti, kiek kubų medienos reikėjo. Sandėliukas yra gal 3 ant 4 metrų, aukštis gal 3,5 metro. Kai sužinojo, kad daiktai dega, nelabai pergyveno. Neturtinės žalos dydis 350 Eur. Jis jau tokio amžiaus, kad pripratęs prie visokių negerovių. Sudegę maišai buvo skiriami bulvėms dėti, buvo panaudoti vieną kartą. Juos galima naudoti gal 100 kartų.

Nukentėjusiajai D. G. neatvykus į teisiamąjį posėdį, proceso dalyviams prašant ir sutinkant, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2022-05-22 apie 23 val. 30 min. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Išgirdusi lauke traškesį, pamatė, kad dega ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kuriame jai priklausanti dalis yra kraštinė, rytų pusėje. Degė R. ir K. malkinės. Gaisrui plečiantis, užsidegė ir jos dalies pastogėje buvęs šienas. Kad galėtų užgesinti, gaisrininkai nuplėšė ir sugadino 12 lapų šiferio. Stogo medinė dalis neapdegė. Šienas ir vandeniu supiltos trąšos. Dėl gaisro sudegė 2 metrai gofruotų elektros laidų, sudegė 3,59 Eur vertės elektros skaitliukų saugiklis. Stogui po gaisro uždengti reikalingus šiferio lapus gavo už 10 Eur, pirko 2 kg vinių už 15,60 Eur. Sugadintos trąšos bulvėms už 5,99 Eur, trąšos šilauogėms už 6,99 Eur, granulės šliužams naikinti už 4,80 Eur. Iš viso padaryta 54,57 Eur žala. 2022 m. gegužės 21-22 d. K. K. jos paprašė pasakyti kaimynams Ž., kad jų ūkinio pastato dalyje bėga vanduo. Nuėjusi į Ž. ūkinio pastato dalį, matė prasilydžiusį vandentiekio vamzdį, po juo sudegusias spintelės dalis. Suprato, kad nuo degančios spintelės prasilydė vamzdis, tekantis iš jo vanduo užgesino ugnį (2 tomas, b. l. 77-78, 83-84).

Liudytoja G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji pažįstama iš matymo. Tikslios datos, kada degė ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), nepasakys, nepamena. Galėjo tai būti 2022 m. gegužės mėnesį. Paskambino buvę kaimynai ir pasakė, kad dega, kvietė atvykti pažiūrėti. Nuvyko, bet jų pastatas nenukentėjo. Kaltinamosios ten nematė ir kas padegė, nežino.

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji pažįstama, kaimynė. Nukentėjusioji G. R. jo sutuoktinė. Praėjusių metų gegužės mėnesį buvo susiruošę iškylauti (naktį vykti į žvejybą), bet 10 val. vakare paskambino vyresnioji dukra pasakė, kad kaime kažkas dega. Pro langą pamatė gaisrą. Išbėgo pažiūrėti ir pamatė, kad dega ūkinis pastatas, kurio dalis yra ir jų. Pastato dalis pirkta kartu su butu. Prie gaisro buvo daug žmonių, atvažiavo gaisrinės mašinos. Ūkiniame pastate buvo elektra, viskas buvo tvarkinga. Ūkiniame priestate buvo jo elektriniai, akumuliatoriniai įrankiai ir gaisro metu jie buvo sugadinti nuo vandens. Įrankiai buvo įsigyti kelių metų bėgyje. Jis žmonai nurodė įrankius, kurie buvo sugadinti. Visi įrankiai, nors ir ne naujai pirkti, bet mažai naudoti. Bandė jos džiovinti po gaisro, naudoti, bet neveikė. Jų kainas nurodė žmonai. Kainas nurodė, kiek atsiminė, kitas žiūrėjo pagal rastą modelį internete. Priestatas buvo medinis, bet dar prieš gaisrą, per korona krizę, buvo sutvarkytas naujai. Per gaisrą jis sudegė visiškai, po gaisro jo neatstatė. Kaimynų Ž. naudojama pastato dalis ir jų pastato dalis yra toje pačioje pusėje, per vieno kaimyno dalį, dalinasi ta pačia pastato puse, įėjimai yra toje pačioje pusėje. Yra matęs kaltinamąją, einančią servitutiniu keliuku prie ūkinio pastato, kuriuo galima išeiti į sodus. Matė ją dvi dienas prieš gaisrą. Ji buvo neblaivi. Ji praėjo pro šoną ir užsėjusi už kampo, ten per ilgai užsibuvo. Jis norėjo eiti, pasižiūrėti, bet pamatė ją už posūkio. Matė ją nueinančią ir sugrįžo, nebėjo žiūrėti. Dieną prieš gaisrą atėjo kaimynė, pasakė, kad trūksta vandens ūkiniame pastate. Ėjos aiškintis ir pamatė, kad yra sudeginta spintelė ir virš spintelės vamzdis pratrūkęs užpylė ją vandeniu. Jis galvoja, kad tada kaltinamosios užtrukimas prie pastato yra siejamas su gaisro įvykiu Ž. pastato dalyje. Kur jis stovėjo, iš ten dūmų nesimatė, bet ten buvo ta pati vieta, kur tas pastatas yra. Akumuliatorinių suktuvų buvo du, jie skirtingi. Nuo ugnies ir karščio susilankstė ir išdegė, išsilydė šiltnamio, dengto polikarbonine danga vietos. Šiltnamis kainavo 420 Eur, su žmona buvo pastatę jį naują. Kiek mokėjo už stogo šiferį, nepamena. Stogo dangą jis tvarkė, organizavo statybą. Stogo darbai susidarė iš statybinių medžiagų pirkimo, uždarbio darbininkams. Medienos davė ar pardavė pigiau kaimynai, uošviai, tėvai, mediena kainavo iki 1000 Eur. Kiek sumokėjo už darbus darbininkams, neprisimena, gal apie 1000 Eur. Dirbo ir du, ir trys pagalbiniai žmonės, o kiek dienų dirbo, negali pasakyti. Dabar pagalbiniam darbininkui už dienos darbą mokama po 50 Eur. Ūkinio pastato stogas nebuvo atstatytas, tik suremontuotas, nes pažeistos nešančios, laikančios konstrukcijos ir ateityje jas reikės keisti. Sutvarkė tik savo pastato dalies stogą, kad apsaugoti nuo lietaus ir vėtrų. Į stogą įdėjo kazilus, murlotus, juodlentes, varžtus, cementą, atliko betonavimo darbus, nes priekinė siena, prie kurios buvo priestatėlis, nuo gaisro pradėjo griūti. Mediena buvo naudojama tvarkant stogo konstrukciją. Vien savaitę laiko truko gaisravietės išvalymo darbai.

Liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąją pažįsta iš matymo. Kai parėjo iš už ūkinio pastato kampo, užuodė dūmus, bet ugnies dar nebuvo. Pagalvojo, kad kažkas kepa šašlykus. Netoliese, gal už 50 ar 100 metrų stovėjo kaltinamoji. Ji pasisveikino ir pasakė, kad kažkas dega. Tai buvo popietinis laikas ir vėliau pamatė, kad prie transformatorinės dega žolė. Paskambino gaisrinei. Buvo diena, šviesu, gal 16 valanda. Nueidamas gatve toliau, gal už 50 metrų pamatė, kad dega žolė. Ar kaltinamoji ką nors turėjo rankose, neprisimena.

Liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad persivarinėdamas mašinas matė kaip ponia D. nuėjo už ūkinio pastato. Po kurio laiko pamatė kaip ji parėjo ir iš tos ūkinio pastato pusės, iš kurios ji parėjo, rūko dūmai. Jo garažas yra (duomenys neskelbtini), o degė prieš garažą esantis pastatas. Tai buvo popietės laikas. Kai pamatė dūmus pagalvojo, kad gal kas nors kepa šašlykus, nes ugnies nebuvo. Kas vyko toliau, nematė. Gaisrinių nematė, nes dirbo užsidaręs garažo vartus. Nuo garažo gyvena gal 5-6 km atstumu. Dirba garaže kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius. Iki tos dienos, kai pamatė dūmus, ar buvo kokių padegimų anksčiau, nežinojo, o kad įvyko didelis gaisras ir degė ūkinis pastatas, sužinojo tik pirmadienį. D. J. matė prie to paties sudegusio ūkinio pastato prieš gaisrą, penktadienį.

Liudytojas J. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas. Dalyvavo su policijos pareigūnais įvykio vietoje, kai buvo įvykdytas padegimas (duomenys neskelbtini). Pamena, kad buvo iškviestas dėl galimo padegimo. Trijose vietose, atskirose krūvelėse buvo padegtos šakos laukuose, atskiri židiniai nutolę vienas kito, patys jie užsidegti per atstumą vienas nuo kito negalėjo, todėl buvo nustatyta tyčinė žmogaus veikla, buvo iškviesta policija. Buvo užsidegusios ir padangos. Tai buvo gal prieš du metus. Į tą pačią vietą buvo kviestas gal tris kartus, skirtingomis dienomis. Sekančią dieną degė ir ūkinis pastatas. Taip pat vyko nustatyti gaisro priežasties. Kadangi pastate jokių degių medžiagų, elektros nebuvo, buvo nustatytas padegimas. Gaisro židiniai buvo susieti su prieš tai padegtomis krūvelėmis. Ūkinis pastatas jau kažkada seniau buvo degęs. Buvo kviečiami ir dėl biotualeto padegimo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nustatytas padegimas, nes biotualetas negali pats savaime užsidegti. Visa medžiaga perduota policijai. Bendravo su policijos pareigūnais, kurie nurodė, jog padegė vietinė moteris. Kai dirbo įvykio vietoje, žmonės kalbėjo, kad tai galėjo padaryti šalimais gyvenanti moteris, jos vardo ir pavardės neįvardijo.

Liudytojui S. Š. neatvykus į teisiamąjį posėdį, proceso dalyviams prašant ir sutinkant, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š., atstovaudamas nukentėjusįjį J. A. Š. pagal įstatymą (įgaliojimą) (1 tomas, b.l. 124-131) parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį tėvui J. A. Š. priklausančiame sklype prie ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) buvo padegta žolė, šakų krūvos, šiukšlės. Taip pat buvo padegtas medinis priestatas prie minėto ūkinio pastato. Įėjimas į priestatą buvo atviras. Šiame priestate gaisras buvo kilęs 2008 metais, jokių vertingų daiktų jame nebuvo. Dėl priestate buvusių malkų ir senų trąšų žala nepadaryta. Priestatą ruošėsi nugriauti, todėl žala nepadaryta. Dėl padegtų šakų ir žolės pretenzijų nereiškia (1 tomas, b. l. 120-121).

Liudytojui T. L. negalint dalyvauti teisiamajame posėdyje bei prašant (5 tomas, b.l. 50-51) pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. L. parodė, kad jam priklausanti ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) dalis yra mūrinė, šiauriausia nuo krašto. Gretima pastato dalis priklauso K. K.. Dėl gaisro, sukelto šiame ūkiniame pastate, jis nenukentėjo (2 tomas, b. l. 189-190).

Liudytojai R. A. neatvykus į teisiamąjį posėdį, proceso dalyviams prašant ir sutinkant, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. A. parodė, kad jai priklausanti ūkinio pastato dalimi (duomenys neskelbtini) naudojasi dukra G. P.. Dėl gaisro žala nepadaryta (2 tomas, b. l. 195).

2022-05-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad gautas Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus J. Š. pranešimas, jog 2022-05-19 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate – daržinėje bei aplinkinėse teritorijose esančiuose krūmynuose bei žolynuose kilo gaisrai, įtariamas padegimas (1 tomas, b.l. 1).

2022-05-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl gautos medžiagos prijungimo prie atliekamo ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad 2022-05-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. J. Š. daržinės tyčinio padegimo. 2022-05-24 iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gauta medžiaga dėl gaisro, kilusio 2022-05-20 biotualete, adresu (duomenys neskelbtini). Medžiagoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veikla (padegimas). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šių veikų padarymu įtariama D. J., dėl ko tikslinga gautą medžiagą dėl biotualeto padegimo prijungti prie ikiteisminio tyrimo (1 tomas, b.l. 34).

2022-05-20 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyr.patrulio tarnybiniame pranešime turtinė veika dabar nurodyta, kad 2022-05-20 buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) dega daržinė atvira liepsna, medinė, kas viduje nežino. Pastatas padegtas, degė vakar, šiandien tas pats pastatas padegtas. Atvykus į įvykio vietą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai jau buvo užgesinę degusią daržinę. Ugniagesių teigimu, vakar degė ta pati daržinė ir šalia esanti žolė. Daržinė priklauso J. A. Š.. PGT inspektorius atliks tyrimą ir visą surinktą medžiagą pateiks tyrimui. Karštais pėdsakais nustatyti kaltų asmenų nepavyko, liudininkų nėra. 2022-05-19 18.54 val. ta pati daržinė taip pat buvo padegta, pagal faktą surinkta medžiaga bus prijungta prie esamos medžiagos Nr. M-1-01-27894-22. Įvykis filmuotas body kameromis (1 tomas, b.l. 57).

2022-05-23 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius vidaus tarnybos leitenantas J. Š. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. 96.3-(11.3.100E) nurodė, kad 2022-05-20 buvo atliktas informacijos patikrinimas dėl kilusio gaisro 2022-05-19 ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje atviroje teritorijoje (išvykimo kortelės Nr. 232, 235). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pranešimą apie kilusį gaisrą gavo 2022-05-19 17.37 val., pranešė, kad dega krūmai. Užgesinus gaisrą, iš karto gautas kitas pranešimas, kad šalia adreso (duomenys neskelbtini), dega laukai. Atvykus PGP adresu šalia (duomenys neskelbtini), degė krūmai. Gaisro metu išdegė apie 5 arų plote krūmynai ir šiukšlės. Gaisrą užgesino. Tik užgesinus, gautas naujas pranešimas, kad prie adreso (duomenys neskelbtini), dega laukai. Atvykus, 7 arų plote degė žolė, krūmai, sukrautos šakos. Šalia esančiame ūkiniame pastate degė sukrautos malkos. Ūkinis pastatas ir atvira teritorija, kur kilo gaisras, priklauso J. Š.. Gaisro židinio zona – ūkinis pastatas ir atviros teritorijos skirtingose vietose. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė nenustatytų asmenų veikla (padegimas). Atvykus į vietą, nustatyti 4 skirtingi gaisro židiniai, nutolę vienas nuo kito. Pagal gaisro išplitimo zoną ir vėjo kryptį, gaisro židinio vietos tarpusavyje visiškai nesusijusios, nes židiniai vienas nuo kito negalėjo užsidegti. Teritorija atvira ir nuošali, į ją galėjo patekti pašaliniai asmenys. Pabendravus su šalia gyvenančiais, jų teigimu čia dažnai lankosi jaunimas ir pašaliniai asmenys. Žmonės įtaria, kas galimai galėjo padengti ūkinį pastatą ir laukus. Susiekus su pranešėjais jų teigimu, pašalinių asmenų tuo metu nepastebėjo. Atvykę policijos pareigūnai, apžiūrėjo gaisro vietą, apklausė šalia gyvenančius asmenis, paėmė raštiškus paaiškinimus, kadangi jie galimai numano, kas galėjo padegti. 2022-05-20 13.13 val. iš R. J. tel. pranešė, kad dega daržinė. Atvykus PGT, atvira liepsna degė ūkinis pastatas. Nenaudojamas vieno aukšto medinis ūkinis (8X6m), stogas dengtas šiferiu. Gaisro metu sudegė šiukšlės, malkos, įvairūs ūkio apyvokos daiktai. Išorėje apdegė ir vietomis nudegė, medinės pastato konstrukcijos. Į gaisro vietą buvo atvykusi ūkinio pastato J. Š. žmona D. Š., kuri įtaria padegimą. Visa gaisro medžiaga bus persiųsta policijos įstaigai (1 tomas, b.l. 59-60). Prie tarnybinio pranešimo pridėtas 2022-05-20 aktas dėl kilusio gaisro, kuriame nurodyta, kad 2022-05-19 kilo gaisras atviroje teritorijoje ir ūkiniame. Gaisras lokalizuotas 2022-05-19 18.14 val., užgesintas 2022-05-19 18.18 val. (1 tomas, b.l. 61-62) bei fotolentelė dėl kilusio gaisro, adresu (duomenys neskelbtini), kur pažymėti gaisro židiniai (1 tomas, b.l. 63-65) ir 2022-05-20 padegto ūkinio pastato dalis (1 tomas, b.l. 66).

2022-05-23 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius vidaus tarnybos leitenantas J. Š. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. 96.3-(11.3.100E) nurodė, kad 2022-05-20 buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl kilusio gaisro, 2022-05-20 biotualete, adresu prie (duomenys neskelbtini) (išvykimo kortelės Nr. 230). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pranešimą apie kilusį gaisrą gavo 2022-05-20, 10.21 val. iš pil. N., kuris pranešė, kad prie kapinių dega biotualetas. Atvykus, biotualetas degė atvira liepsna. Gaisro metu apsilydė išorinis biotualeto kampas. Atvykę budintys policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Gaisro židinio zona – po biotualetu padėtas degus daiktas ir padegtas (galimai popierius). Atsižvelgiant į gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veikla (padegimas). Susiekus su UAB “Biorent” direktoriumi E. B., paaiškino, kad biotualetas ten stovi apie 3-4 m. Visa gaisro medžiaga bus persiųsta policijos įstaigai, kadangi įvykio vietoje nustatyta galimai padegimo požymiai (3 tomas, b.l. 4). Prie tarnybinio pranešimo pridėtas aktas dėl kilusio gaisro (3 tomas, b.l. 5-6) ir fotolentelė su biotualeto vaizdu (3 tomas, b.l. 7-8).

Išvykimo apskaitos kortelėje Nr. 232 užfiksuota, kad 69 VPGT padalinys 2022-05-19 išvyko adresu (duomenys neskelbtini), pranešimo laikas 2022-05-19 18.02, pirmojo automobilio atvykimo laikas 18.09, lokalizacijos laikas 18.14, likvidavimo laikas 18.18. B. pranešė, kad dega krūmai. Atvykus, maždaug 5 arų plote degė krūmynai bei šiukšlės. Įvykio metu žala gyventojų turtui nebuvo padaryta. Atvykus įvykio vietoje, dviejuose vietose (7 arų plote) degė žolė, krūmynai, sukrautos šakos. Taip pat šalia esančioje daržinėje degė sukrautos atliekos ir malkos. Pranešta inspektoriui. Nustatytas padegimo faktas (1 tomas, b.l. 79-80).

Išvykimo apskaitos kortelėje Nr. 233 užfiksuota, kad 69 VPGT padalinys 2022-05-20 išvyko adresu (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini), pranešimo laikas 2022-05-20 10.21, pirmojo automobilio atvykimo laikas 10.27, lokalizacijos laikas 10.28, likvidavimo laikas 10.28. N. pranešė, kad prie kapinių degė biotualetas. Gaisro metu apsilydė išorinis biotualeto kampas (1 tomas, b.l.81-82).

Išvykimo apskaitos kortelėje Nr. 235 užfiksuota, kad 69 VPGT padalinys 2022-05-20 išvyko adresu (duomenys neskelbtini), pranešimo laikas 2022-05-20 13.13, pirmojo automobilio atvykimo laikas 13.20, lokalizacijos laikas 13.32, likvidavimo laikas 13.39. J. pranešė, kad dega daržinė. Atvykus, atvira liepsna degė apleistas ūkinis pastatas. Gaisro metu sudegė viduje sukrautos šiukšlės, malkos, įvairūs seni ūkio apyvokos daiktai. Išorėje apdegė ir vietomis nudegė, medinės pastato konstrukcijos (1 tomas, b.l. 83-84).

Išvykimo apskaitos kortelėje Nr. 237 užfiksuota, kad 69 VPGT padalinys 2022-05-21 išvyko adresu (duomenys neskelbtini), pranešimo laikas 2022-05-21 22.32, pirmojo automobilio atvykimo laikas 22.39, lokalizacijos laikas 22.55, likvidavimo laikas 23.33. L. L. pranešė, kad dega galimai tvartas ar namas, matosi daug dūmų. Atvykus, atvira liepsna degė ūkinis pastatas. Gaisro metu apdegė 60 m² stogo danga ir medinės konstrukcijos, nuardyta apie 40 m² stogo dangos. Pirmame aukšte sulieti namų apyvokos daiktai. Ugniagesiai iš pastato išnešė dujų balionus (5 vnt. ) (1 tomas, b.l. 85-86).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra pastatas – transformatorinė, kuri nuosavybės teise priklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“. Pastato vidutinė rinkos vertė 9650 Eur, atkuriamoji vertė 37 100 Eur (1 tomas, b.l. 90).

AB „Energijos skirstymo operatorius“ rašte nurodė, kad dėl 2022-05-19 (duomenys neskelbtini) padegtos žolės ESO turtui žala nepadaryta (1 tomas, b. l. 93).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra pastatas – sandėlis, kurio naudotojas Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyrius (1 tomas, b.l. 99).

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyrius rašte nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) sukeltų gaisrų ūkininkų sąjungos Kretingos skyriui žala nepadaryta (1 tomas, b. l. 102).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ir pastatas – sandėlis nuosavybės teise priklauso J. A. Š.. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Sienos medis su karkasu, stogas asbestcementinis. Pastato vidutinė rinkos vertė 11874 Eur, atkuriamoji vertė. Vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas – atkuriamoji vertė (1 tomas, b.l. 110-111).

UAB „Biorenta“ raštu dėl duomenų pateikimo pranešė, kad dėl nepataisomai sugadinto biotualeto patirtas nuostolis vertinamas 700 Eur be PVM. Bendrovė neplanuoja reikšti civilinė ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo ir prašo tyrimo nebetęsti (3 tomas, b.l. 18).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius pranešė, kad pagal 2022-05-19 užfiksuotus duomenis - kritulių nuo 14 iki 19 val. nebuvo, nežymiai lijo 2022 05-19 23 val.- 2022-05-20 1 val. ir 2022-05-20 13-14 val.; 2022-05-20 visoje Kretingos rajono teritorijoje fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys - sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu (1 tomas, b. l. 165-166).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – tvartas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) ir aštuoni pastatai – ūkiniai pastatai, pagalbinio ūkio, kurių adresai (duomenys neskelbtini) A. P. tvarto sienos – plytos, jo vidutinė rinkos vertė 8860 Eur, atkuriamoji vertė 64296 Eur. Kiti pagalbiniai pastatai – medis su karkasu, jų vidutinės vertės nuo 40 iki 65 Eur. Pastatas tvarkas ir pagalbiniai ūkio pastatai priklauso R. K., L. K. ir D. K., R. A., T. L., L. Ž., D. G., G. R. ir K. K. (2 tomas, b.l. 55-58).

2022-05-25 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos kapitonas S. L. tarnybiniame pranešime dėl gaisro aplinkybių patikslinimo Nr. 96.3-(11.3.100E) nurodyta, kad atliekant gaisro aplinkybių patikslinimą, dėl kilusio gaisro ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apklausti visi pastato bendrasavininkai: T. L., A. P., L. Ž., D. K., D. G., R. K.. Gaisro aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad gaisro židinio zona – rytinėje pastato dalyje buvęs medinis sandėliukas, kuriame elektros instaliacijos nebuvo. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veikla (padegimas) (1 tomas, b.l. 174-175). Prie tarnybinio pranešimo pridėti aktai dėl kilusio gaisro, fotolentelė, žemėlapių ištraukos su nurodytomis gaisro vietomis (1 tomas, b.l. 176-193).

2022-05-25 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė vidaus tarnybos kapitonė D. N. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. 96.3-1019 nurodė, kad buvo atliktas neatidėliotinos informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2022-05-21 22.32 val. ūkio paskirties pastate, (duomenys neskelbtini) (išvykimo kortelės Nr. 237). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pranešimą apie kilusį gaisrą gavo iš L. L., kuris pranešė, kad dega galimai tvartas arba namas, matosi daug dūmų. Atvykus, medinis priestatas ir pastato stogas degė atvira liepsna. Gaisro židinio vieta – vakarinėje pastato pusėje, mediniame priestate (malkinėje). Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad gaisras kilo šalia mūrinio pastato 80 x 15 m., vakarinėje statinio pusėje, pristatytoje 1,5 x 6 m. medinėje malkinėje, kurioje elektros instaliacijos nebuvo. Gaisro išplitimo zona medinėmis konstrukcijomis išplito virš gelžbetoninio perdengimo į medines stogo konstrukcijas. Gaisras pastebėtas anksti, pagrindinis degimas vyko medinėje malkinėje, o stogo konstrukcijos apdegusios silpnai, daugiausia aprūkusios nuo pastogėje (virš perdengimo buvusių) smilkstančių šiaudų. Pastatas mūrinis, gelžbetoninis perdengimas, stigas dvišlaitis, dengtas šiferiu, priklausantis keliems bendraturčiams. Viena iš bendraturčių, kuriai priklausančiose patalpose kilo gaisras, G. R., kitų bendrasavininkių įvykio vietoje sutikti nepavyko. Dėl gaisro nukentėjo ir šalia gaisro židinio (G. R. priklausančių patalpų) esančio, nežinomo bendrasavininko turtas. Akivaizdžių, specifinių, būdingų padegimams objektų, ar jų apdegusių dalių, liekanų gaisro vietoje ar prie jos nebuvo surasta, tačiau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2022-05-19/21 dienomis keistomis aplinkybėmis kilo keli gaisrai. Atsižvelgiant į gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė nenustatytų asmenų veika (padegimas). Akte dėl kilusio gaisro, G. R. paaiškino, kad jai priklausančiose patalpose lankėsi 2022-05-21 apie 14 val. G. R. teigimu, patalpose, išskyrus medinį priestatą (malkinę), buvo sumontuota elektros instaliacija. Ūkiniame pastate buvo laikomos malkos, sodo – daržo įrankiai, šildymo įrenginys oras – vanduo su visais reikalingais priedais, kitos statybinės medžiagos. Dėl ko kilo gaisras, pasakyti negali, mano, kad turtas buvo padegtas. Gaisro metu nuardyta ir apdegė apie 60 m² stogo dangos ir stogo konstrukcijų, vandeniu sulieti pirmame aukšte buvę namų apyvokos daiktai, visiškai sudegė šalia pastato buvusi medinė, 1,5 x 6 m malkinė, apdegė šalia pastato (šiauriau) buvęs medinis 1,5 x 3 m. priestatas (1 tomas, b.l. 194-196).

2022-10-21 Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. J. sutikus, jos nurodymu buvo važiuojama į sodų bendriją „Akmena“ (duomenys neskelbtini), esančią gyvenvietę. Važiuojant gyvenvietės Sodininkų g., ties gatvės vingiu ir ženklu „Sodininkų g. 37, 57, 63,67“, nurodė pasukti į dešinę ir važiuoti toliau Sodininkų g. Pavažiavus gatve apie 197 m., D. J. nurodė pasukti į dešinėje esantį keliuką. Pavažiavus keliuku 100 m., nurodė į netoliese esantį ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). D. J. nurodė, jog prie šio pastato atėjo iš namų ir padegė dalį šio ūkinio pastato. D. J. nurodė į ūkinio pastato dalį, esančią vakarų pusėje, apie 10 m. atstumu į pietus nuo keliuko. Nurodė praeiti pro ūkinio pastato vartus, pasukti į dešinę, apdegusią pastato dalį. D. J. nurodė, kad šioje dalyje uždegė ten esančius maišus. Šalia buvo popieriukų, malkų krūva, iš kurios paėmė kelias malkas ir kartu su popieriukais padegė turėtu žiebtuvėliu. D. J. parodė į padangų krūvą, esančią apie 23 m. atstumu nuo ūkinio pastato. Parodė, kad prie padangų krūvos uždegė sausą žolę. Toliau nurodė važiuoti link kapinių. Aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) plento D. J. parodė biotualetą, kurį padegė. Paaiškino, kad padegimo metu biotualeto durys buvo kitoje pusėje. Tęsiant parodymų patikrinimą, D. J. nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur yra jos sodas. Savo sodo sklype D. J. parodė medinę spintelę ir paaiškino, kad iš šios spintelės pasiėmusi laikraščių nuėjo link ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prie kurio uždegė atsineštus laikraščius ir taip pastatą padegė (3 tomas, b. l. 119-121). Prie protokolo pridėti maps.lt žemėlapio ištraukos, kuriuose pažymėtos vietos, kurias parodė D. J. kaip vietas, kurias padeginėjo (3 tomas, b.l. 122-124) ir fotolentelė (3 tomas, b.l. 125-132).

2022-05-22 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. J. savanoriškai policijos pareigūnams pateikė 2 žiebtuvėlius, 1 l talpos butelį su etikete „Degusis skystis“, laikraštį (3 tomas, b. l. 23-24).

2023-02-01 – 2023-02-02 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti daiktai, pateikti 2022-05-22 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Nustatyta, kad 1 l talpos plastikinis butelis su užrašu „Degusis skystis“ yra raudonu užsukamu plastiniu kamšteliu. Ant etiketės matomi įspėjamieji užrašai „Pavojinga. Labai degus skystis ir garai“. Butelis bespalvis, skaidraus plastiko. Butelio viduje bespalvis skystis, kurio likę butelyje trečdalis. Skystis savito kvapo, panašus į spiritinių skysčių kvapą. Žiebtuvėliai raudonos ir žalios spalvos, veikiantys. Laikraštis „Pajūrio naujienos“ iš 20 puslapių, 2022-05-20 Nr. 38 (3 tomas, b.l. 27-31).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį tyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu <...>. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamoji D. J. pripažino kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų, t. y. kad turėtu žiebtuvėliu padegė žolę šalia padangų, buvusių netoli AB „ESO“ transformatorinės, taip pat malkas ir maišus su trąšomis, buvusius J. A. Š. sandėlyje, taip pat tokiu pat būdu sugadinus UAB „Biorenta“ turtą – biotualetą, kuriame uždegė popierių, L. Ž. turtą (spintelę ir vamzdžius) ūkiniame pastate ir tą patį ūkinį pastatą, priklausantį ir D. K., R. A., T. L., D. G., G. R. ir K. K. padegus. Gaisrai 2022-05-19 ir 2022-05-20, padegus žolę ir J. A. Š. sandėlį, neįsiliepsnojo, nes kiti asmenys pastebėję dūmus ir liepsnas, iškvietė ugniagesius, kurie kilusius gaisrus užgesino.

Kaltinamosios kaltę dėl padarytų nusikaltimų patvirtinta ne tik jos paties prisipažinimas ir nurodytos aplinkybės, kurias ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama kaip padegė J. A. Š. sandėlį, biotualetą ir ūkinį pastatą, bet ir byloje surinkti netiesioginiai įrodymai, kuriais nustatytos faktinės aplinkybės apie 2022-05-19 – 2022-05-21 (duomenys neskelbtini) kilusius gaisrus, dėl kurių kilimo priežasties Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai padarė išvadą, jog jie kilo dėl tyčinės asmenų veiklos (padegimo). Apklausti nukentėjusieji G. R., D. K., K. K., D. G. patvirtino jų turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą dėl gaisro, įvardino tokiu būdu sunaikintą/ sugadintą turtą, jo vertę. Liudytojas M. J. parodė, kad 2022-05-19 sutiko ir bendravo su kaltinamąją, užuodė dūmus ir vėliau pamatė degant žolę prie transformatorinės. Liudytojai D. V. ir A. R. matė kaltinamąją prie ūkinio pastato dieną prieš didįjį gaisrą (2022-05-20), kuriame vėliau buvo nustatyta, jog sudegė L. Ž. priklausanti spintelė. D. V. tą dieną matė ir dūmus, bet nepagalvojo, kad yra kilęs gaisras, manė, jog kažkas kepa šašlykus, o pastarasis savaime užgeso, išsilydžius virš spintelės buvusiems vamzdžiams ir vandeniui užliejus degančią spintelę.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Byloje esantys duomenys, kurie pripažintini įrodymai surinkti ar užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo ir liečiamumo reikalavimus bei laikytini D. J. kaltės įrodymais.

Byloje ištirtų įrodymų visetas leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamosios D. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog ji padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus byloje surinkta pakankamai.

D. J. teigė, jog nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, išgyvendama sunkų asmeninio gyvenimo periodą dėl netekčių ir nesėkmingų asmeninio gyvenimo aplinkybių. Dėl šių priežasčių ji neprisimena visų įvykių detalių, bet pripažįsta, kad tuo laikotarpiu padeginėjo be jokios tam priežasties, tiesiog norėjo taip elgtis, o po padegimo jausdavosi blogai, bet ir vėl tą patį darydavo. 2023 m. gruodžio 6 - gruodžio 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad D. J. jai inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo metu konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. D. J. šiuo metu nustatoma diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. D. J. dėl psichikos būsenos jai inkriminuojamų veikų metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. J. dėl savo psichikos būsenos gali dalyvauti tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose (4 tomas, b. l. 149-154). Taigi D. J., būdama suaugusi, turėdama gyvenimišką patirtį, pakaltinama, suvokė savo veiksmų esmę, jų pavojingą pobūdį, suprato, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai, t. y. kad nuo jos uždegtos liepsnos gali sudegti pastatai, aplinka, ir nors kaip ji teigia, žalos padarymo niekam nesiekė, tačiau sąmoningai leido atsiradusiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamosios gynėjos prašymas dėl kaltinamosios padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos atmestinas, nes pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamoji parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jokio konkretaus sumanymo neturėjo, veiksmus atlikinėjo spontaniškai, staiga dėl jos tuo metu buvusios apsvaigimo ir depresinės būsenos, kilus norui ką nors padegti. Po veiksmų atlikimo, ji gailėdavosi, bet kitą dieną vėl kartojosi tokie jos nenuspėjami ir deliktiniai veiksmai, be jokios tam priežasties ir jokio tikslo.

Byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad D. J. laikotarpiu nuo 2022-05-19 ir 2022-05-21, būdama aspvaigusi nuo alkoholio, penkiais atvejais, žiebtuvėliu uždegdama liepsną, sukėlė gaisrus, adresu (duomenys neskelbtini), kurių metu padegė žolę prie padangų, malkas ir maišus su trąšomis J. A. Š. sandėlyje, biotualetą prie kapinių, spintelę ūkiniame pastate ir patį ūkinį pastatą, kuris įsiliepsnojo nuo jos uždegto medinio priestato, priklausančio G. R.. Visais penkiais atvejais kaltinamosios veikos kvalifikuotos tinkamai pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes svetimą turtą D. J. sunaikino ir/ar sugadino, jį padegdama, t.y. visuotinai pavojingu būdu, kuris pavojingas bet kuriam žmogui ir/ar aplinkai, ne tik turto savininkui. Visuotinai pavojingas būdas yra tyčinį turto sunaikinimą/sugadinimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuojanti aplinkybė, nepriklausomai nuo to, ar buvo iškilusi grėsmė būtent to turto savininko gyvybei ir sveikatai. Dviem atvejais dėl J. A. Š. ir AB „ESO“ turto sunaikinimo kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas per BK 22 straipsnio dalį ir BK 187 straisnio 2 dalį, nes gaisras, kaltinamosios sukeltas šalia šių objektų ir pačiame J. A. Š. sandėlyje neišplito tik dėl kitų asmenų savalaikio jo pastebėjimo ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos jo užgesinimo.

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu <...> baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmes kaltinamajai, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Nukentėjusysis K. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 245 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 129-130). Prašydamas priteisti žalos atlyginimą, K. K. nurodė, kad dėl gaisro sudegė 90 vnt. baltų polipropileninių maišų 54 Eur vertės, 6 vnt. kompostavimo dėžei skirti paaukštinimo fragmentai 96 Eur vertės, 4 krepšiai 20 Eur vertės, medinis padėklas 5 Eur vertės, sugadintos ir tapo visiškai netinkamos naudojimui sulankstomos kopėčios 70 Eur vertės. Dėl atsakovės padarytos nusikalstamos veikos jis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, emocinę depresiją, turėjo nepatogumų – negalėjo naudoti turtu, dėjo nemažai pastangų ir laiko sutvarkant gaisro padarinius.

Kaltinamosios gynėja nesutiko su turtiniu reikalavimu dėl 96 Eur už 6 vnt. kompostavimo dėžei skirtus paaukštinimo fragmentus, nes pastarųjų nukentėjusysis nepirko, juos jam buvo nupirkęs sūnus. Teismas sprendžia, kad nepriklausomai nuo to, kas nupirko minėtą turtą, jis gaisro metu priklausė nukentėjusiajam, todėl turto savininkas turi teisę reikalauti bei gauti atlyginimą už tokio turto sunaikinimą.

Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis, nors ir raginamas teismo, atstovaujamas kvalifikuotos teisininkės, į bylą jokių patirtą žalą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Žodžiu paaiškino, kad turtinės žalos atlyginimas reikalingas dėl priestato atstatymo. Darbus atliko tėvas K. K., jam yra skoloje. K. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad atliko statybos darbus sūnui, tačiau už kokią kainą, atsisakė įvardinti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų neturi, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Byloje yra D. K. nuostolių paskaičiavimas, kurį jis sudarė 2023-05-23 (1 tomas, b.l. 188), iš kurio matyti, kad iškart po gaisro, D. K. paskaičiavo, kad jo patirti nuostoliai yra 1540 Eur, į kuriuos įtraukė ir pastate sudegusius tėvo daiktu, dėl kurių K. K. pats pareiškė ieškinį kaip turto savininkas.

Iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, kad gaisro metu sudegė G. R. medinis pagalbinio ūkio pastatas, vadinasi nukentėjusiajam priklausęs pastatas tik apdegė, kas matyti iš fotonuotraukų (1 tomas, b.l. 191). Ugniagesiai iš pastato išnešė dujų balionus (5 vnt. ) (1 tomas, b.l. 86). Tai rodo, jog D. K. pagalbinis ūkinis pastatas pilnai nebuvo sudegęs. Tačiau tuo pačiu patvirtina, kad pastate buvo dujų balionai, dėl kurių ir reduktorių vertės, kaltinamoji ir jos gynėja neginčijo. Tačiau kaltinamosios gynėja nesutiko su nurodytų šildymo įrangos- reduktorių, kurių kainą nukentėjusysis nurodė po už vnt., kurie anot nukentėjusioji irgi montuojasi prie dujų balionų. Anot nukentėjusiojo, ūkiniame pastate buvo ir daugiau daiktų, bet už juos ieškinio nereiškia. Po gaisro neliko nieko, visi daiktai sąvartyne. Sandėliuko atstatymo kainą jis įvertina 1000 Eur, tai bendra vertė ir už medžiagas, ir už darbą. Pirko medieną, sumokėjo gal 400 Eur, sąskaitos nerašė, nes nemokėjo PVM. Visos medienos nesunaudojo. Plytas pirko iš trijų vietų. Darbą įvertina 500 Eur. Neturtinę žalą įvertina 400 Eur dėl patirto šoko, neturėjo, kur laikyti turto, prarado turtą. Turi invalidumą dėl širdies, buvo stresas. Turėjo naktį keltis, važiuoti į gaisravietę.

Minėta, kaltinamoji neginčijo dėl sudegusių daiktų rūšies ir kiekio, tik gynėja nesutiko su 2 dujų reduktorių verte po 150 Eur bei pateikė į bylą, kad dujų reduktorių yra įvairių ir jų kainos svyruoja nuo 5 Eur iki 44 Eur už reguliuojamą reduktorių, t.y. nukentėjusiojo nurodomų kainų už reduktorių – 150 Eur, net nėra (4 tomas, b.l. 69-73). Nukentėjusysis ir jo atstovė šių aplinkybių neginčijo, priešingų įrodymų į bylą neteikė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad reduktoriai buvo skirti šildymo sistemai, bet detalesnių duomenų nepateikė, todėl teismas neturėdamas galimybės įvertini šių duomenų, nukentėjusiajam nepateikus detalesnių duomenų ir esant nukentėjusiojo, šioje byloje atstovaujamo advokatės, pareigai įrodyti ieškinį, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip ir reikalavimas dėl darbų už priestato atstatymą dėl aukščiau nurodytų argumentų.

Iš byloje esamų duomenų – valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad D. K. įvykio dieną – 2022-05-21 priklausė pagalbinio ūkio pastatas, kuris buvo statytas 1980 m. ir tai buvo medinis pastatas. Jo vertė 45 Eur, jo atstatymo vertė nenurodoma(2 tomas, b.l. 56-57).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteisia 435 Eur (300 Eur už medieną, nes visos nupirktos už 400 Eur jis atstatymo darbams nepanaudojo ir 135 Eur už dujų balionus bei reduktorius).

Nukentėjusiosios G. R. atstovas byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6598 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (4 tomas, b. l. 50). Nurodė, kad D. J. pareikštame įtarime nėra įvardinta sudegusio 36 m² G. R. tvarto dalies asbestinės stogo dangos, medinės stogo konstrukcijos, elektros laidų vertė ir atkuriamoji vertė. G. R. nuosavybės teise priklausančio pastato stogo danga sudegė 36 kv.m. Stogo konstrukcijos remontas: seno šiferio nuėmimas, stogo rėmų pakeitimas, varžtai, vinys, difuzinė pievelė naujam stogui, šiferio dengimas, bei darbas kainavo - 900 Eur. Naujas šiferis kainavo 288 Eur (36 x 8 = 288). Taip pat gaisro suniokoto priestato atstatymas, perdangų keitimas, medžiagos ir darbas kainavo 3360 Eur (28x120-3360). Šios išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, kurie yra priežastiniame su D. J. nusikalstama veika, sugadinant, sužalojant ir sunaikinant G. R. priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos metu nuo ugnies ir karščio susilankstė, išdegė ir išsilydė, atsirado skylės šiltnamio, apdengto polikarbonine danga vietos. Dangos vertė 150 Eur. Sudegė sodo-daržo inventorius už 100 Eur. Tai yra tiesioginiai gaisro sukelti nuostoliai. Gesinant gaisrą, vandeniu buvo sulieti daiktai : akumuliatorinis suktukas - 70 Eur vertės; elektrinė drėlė- 40 Eur vertės; elektrinis siaurapjūklis - 40 Eur vertės; elektrinės skersavimo staklės „Parkside“- 120 Eur vertės; elektrinis kampinis šlifuoklis- 50 Eur vertės; elektrinis medžio šlifuoklis - 30 Eur vertės; elektrinis perforatorius „Einhell“- 80 Eur vertės. Visi šie turto sugadinimai yra nusikalstamos veikos pasekmių sustabdymo ir šalinimo pasekmė ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su D. J. įvykdyta nusikalstama veika. Visi įrankiai yra elektrinio pajungimo ir gausiai sulieti vandeniu, jie nebetenka savo darbinių funkcijų dėl korozijos ir kitų veiksnių. Jų remontas yra nuostolingas ir neatitinkantis jų esamos vertės, bei kyla pagrįstas neaiškumas dėl tolimesnio šių įrankių tinkamo funkcionavimo. Todėl šioje byloje reikalauja iš D. J. atlyginti 6 598,5 Eur turtinę žalą. Prie ieškinio pridėjo daiktų sąrašą ir jų vertes, apskaitininko D. E. sudarytą sąmatą dėl darbų, kurių vertė 4548 Eur (4 tomas, b.l. 74,75).

Be nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio A. R., kuris byloje apklaustas kaip liudytojas, G. R. ir jos atstovas advokatas Marius Venckus į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, nepateikė. G. R. nurodė, kad viską tvarkė apdailininkas D. E., kuris surašė, kiek kas kainavo, viso 4548 Eur. Už viską buvo mokama grynais, aukojo žmonės, kiek kas galėjo, padėjo. Medieną stogui davė seneliai. Mokėjimo čekių neturi. Visa suma, kiek išleido, nurodyta ieškinyje. Vyras įrankius buvo pirkęs turguje, jų pirkimo dokumentų neturi. Pastatą susitvarkė, jame laikė įrankius. Seneliams už medieną reikėjo sumokėti, mokėjo vyras. Atstatymo darbus atliko kartu su vyru, vienas kitam už darbus nemokėjo. Sunaikinti daiktai nebuvo nauji, naudoti, o ieškinyje daiktų sumos nurodytos naujų daiktų kainos. A. R. parodė, kad jo elektriniai, akumuliatoriniai įrankiai buvo priestate, gaisro metu sugadinti nuo vandens. Įrankiai buvo įsigyti kelių metų bėgyje. Visi įrankiai pirkti nenauji, bet mažai naudoti. Kai kurių kainas prisiminė, kitų žiūrėjo pagal rastą modelį internete. Priestatas buvo medinis, bet dar prieš gaisrą buvo sutvarkytas naujai. Po gaisro jo neatstatė. Akumuliatorinių suktuvų buvo du, jie skirtingi. Nuo ugnies ir karščio susilankstė ir išdegė, išsilydė šiltnamio, dengto polikarbonine danga vietos. Šiltnamis kainavo gal 400 Eur, lapo kaina 45-50 Eur. Kiek mokėjo už stogo šiferį, nepamena. Stogo dangą jis tvarkė, organizavo statybą. Stogo darbai susidarė iš statybinių medžiagų pirkimo, uždarbio darbininkams. Medienos davė ar pardavė pigiau kaimynai, uošviai, tėvai, mediena kainavo iki 1000 Eur. Kiek sumokėjo už darbus darbininkams, neprisimena. Apytiksliai gal apie 1000 Eur. Dirbo ir du, ir trys pagalbiniai žmonės, o kiek dienų dirbo, negali pasakyti. Dabar pagalbiniam darbininkui už dienos darbą mokama po 50 Eur. Ūkinio pastato stogas nebuvo atstatytas, tik suremontuotas, nes pažeistos nešančios, laikančios konstrukcijos ir ateityje jas reikės keisti. Sutvarkė, kad apsaugoti nuo lietaus ir vėtrų. Sutvarkė tik dalį stogo. Į stogą įdėjo kazilus, murlotus, juodlentes, varžtus, cementą, atliko betonavimo darbus, nes siena nuo gaisro pradėjo griūti. Mediena buvo naudojama tvarkant stogo konstrukciją. Vien savaitę laiko truko gaisravietės išvalymas.

Nėra ginčo, kad nukentėjusioji G. R. nukentėjo nuo gaisro ir yra patyrusi žalą, tačiau jos dydį byloje įrodinėjo tik savo ir sutuoktinio žodžiais, kurie vietomis yra prieštaringi kaip kas atliko atstatymo darbus (patys ar samdyti darbininkai) ir kokia iš tiesų buvo atstatymo kaina, nes nukentėjusioji teigia, kad tokia kaip nurodė E. A., kuris anot nukentėjusiosios ir viską tvarkė, o sutuoktinis nurodė, kad mediena kainavo iki 1000 Eur, panašiai sumokėjo ir darbininkams, kurie sutvarkė ūkinio pastato stogą, medinio priestato neatstatė. Ieškinyje nurodyta, kad darbas kainavo 900 Eur. A. R. nurodė, kad šiltnamis nebenaudojas, jis buvo naujas, nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad išsilydė tik šiltnamio kai kurios vietos, dėl ko padaryta 150 Eur žala, prieš ta buvo nurodyta, kad 90 Eur.

Kaip teisingai pastebėjo nukentėjusiosios atstovas ieškinyje, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad vienintelis įrodymas apie sugadinto turto vertę byloje yra valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad G. R. priklausė medinis ūkinis pastatas, statytas 1980 m., kurio vertė 53 Eur, jo atkūrimo sąnaudos 655 Eur, atkuriamoji vertė 236 Eur (2 tomas, b.l. 56-57) bei 1/8 pastato – tvarto, kurio vidutinė rinkos vertė 8860 Eur, atkuriamoji vertė 64296 Eur (2 tomas, b.l. 55-56). Kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, byloje nėra.