Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. G. (M. G.) ir E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. G. ir E. G. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys B. G., S. J. (S. J.), akcinė bendrovė „Luminor Bank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjai prašė panaikinti antstolės V. M. 2018-05-07 patvarkymą Nr. S1-36887. Nurodė, kad antstolė 2018-05-07 patvarkymu nustatė turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą: pirmąja eile parduodama 238 / 1 400 dalis žemės sklypo ir butas, esantys (duomenys neskelbtini); antrąja eile parduodamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nepagrįstai nustatyta, kad vykdomojoje byloje pirmąja eile išieškoma iš buto. Antstolė patvarkyme nustatytos išieškojimo eilės neargumentuoja. Teismo eksperto nustatyta žemės sklypo vertė – 1 490 000 Eur. Nustatyta, kad žemės sklypo vertė beveik 2 kartus didesnė nei prievolės, kuriai užtikrinti įkeistas žemės sklypas. Antstolės patvarkymas pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų derinimo principus. Buto turto vertės nustatymo ekspertizė sukels pareiškėjams žalą, nes jie bus priversti apmokėti nereikalingos ekspertizės išlaidas. Esant žinomai žemės sklypo vertei, buto vertės nustatymas netikslingas.Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. 2018-05-15 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkų skundą. Nurodė, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal hipotekos sandorį įkeistas turtas: 238 / 1 400 dalis žemės sklypo iš 0,1400 ha ploto ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), bei paskesne (svetimo daikto) hipoteka žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018-05-07 patvarkymu skolininkams išaiškinta, kad iki 2018-05-16 sudarius sąlygas turto vertintojui patekti į butą, nebus prašoma teismo nutarties. Skundžiamas patvarkymas yra ne dėl turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo nustatymo, o dėl turto vertintojo patekimo į butą. Įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumas nurodytas hipotekos lakšte.Suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2018-05-07 patvarkyme nenustatyta išieškojimo iš įkeisto turto eilė. Patvarkyme išaiškinta skolininkams, kad jeigu jie iki 2018-05-16 geranoriškai įsileis vertintoją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), antstolė neatliks priverstinių veiksmų patenkant į butą. Išieškojimo iš įkeisto turto eilė yra nurodyta 2007-06-19 hipotekos registre įregistruotame hipotekos lakšte. Sudarant hipotekos lakštą buvo sutarta dėl išieškojimo eiliškumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Apylinkės teismas:nustatė, kad antstolė vykdo 2016-06-21 išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų (pareiškėjų), taip pat ir iš įkaito davėjų (subsidiariai atsakingų asmenų) B. G. bei S. J., išieškotojo AB „Nordea Bank“ naudai, nukreipiant išieškojimą į pagal sutartinės hipotekos sandorį, įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 238 / 1 400 dalis 0,144 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei 1 150 / 3 300 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė 2018-05-07 patvarkymu išaiškino skolininkams, kad iki 2018-05-16 skolininkams sudarius sąlygas patekti turto vertintojui į butą, patekimas su teismo nutartimi nebus vykdomas. Patvarkyme nurodyta, kad įkeistas turtas areštuotas, jo vertė nenustatyta, 2016-09-26 patvarkymu paskirta turto vertės ekspertizė bei išaiškinta, kad skolininkai privalo sudaryti sąlygas turto vertintojui patekti į įgyvenamąsias patalpas;kadangi 2018-05-07 patvarkyme antstolė turto pardavimo iš varžytynių eilės nenustatė, todėl neturėjo argumentuoti turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo ir pareiškėjų argumentai dėl išieškojimo eilės neanalizuotini. Hipotekos lakšte šalys įtvirtino hipoteka įkeičiamų daiktų pardavimo varžytynėse eilę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti bei panaikinti antstolės 2018-05-07 patvarkymą. Nurodė, kad:iš patvarkymo turinio matyti, jog antstolė nustatė ir turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą. Kito patvarkymo, kuriame būtų pasisakyta dėl turto pardavimo eiliškumo, nėra. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo imtis visų priemonių išieškotojo interesams apginti. Ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų derinimo principus taikydamas antstolis turi nustatyti hipoteka įkeistų objektų pardavimo iš varžytynių eiliškumą, o ne formaliai vadovautis hipotekos sandoryje nustatytu eiliškumu;Vilniaus apygardos teismo 2018-01-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-257-258/2018 nurodyta, kad nustačius, jog antstolė parduoda kelis nekilnojamojo turto objektus, nors kreditoriaus reikalavimui patenkinti pakanka vieno iš jų, tokie jos veiksmai būtų laikomi neteisėtais. Vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas dėl 336 944 Eur išieškojimo, o kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01390, kurioje skolininkai R. J. ir A. J., dėl 533 893,05 Eur ir 16 proc. delspinigių išieškojimo. Po nutarties priėmimo tapo žinoma, kad antstolė jau yra paskelbė žemės sklypo varžytynes, pradinė turto pardavimo kaina – 1 192 000 Eur. Paskelbtose varžytynėse žemės sklypo pradinė pardavimo kaina viršija prievoles, kurioms užtikrinti įkeistas žemės sklypas. Dėl šios priežasties buto turto vertės nustatymo veiksmai nereikalingi. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pasisakė tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl esminių bylos aplinkybių. Vien tai, kad teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą nereiškia, jog nutartis neteisėta. Atskirasis skundas teikiamas savaip interpretuojant faktines bylos aplinkybes bei teisės normas. Apeliantai, įkeisdami kreditoriui turtą, žinojo ne tik tai, jog pažeidus kredito sutarties sąlygas kreditorius turės teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, bet ir tai, kokia eilės tvarka įkeisti daiktai bus parduodami varžytynėse. Apeliantai, manydami, jog hipotekos lakšte nustatytas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumas pažeidžia jų interesus, turėjo galimybę jį ginčyti, tačiau to nedarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Nagrinėjamo ginčo dalyką sudaro antstolės patvarkymo, kuriuo numatoma imtis priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, nukreipiant išieškojimą š nekilnojamojo turto objektą teisėtumas, kai skolininkai siekia, jog pirma eile būtų parduodamas kitas turtas, negu nustatyta hipotekos sandoriu.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pareiškėjai suformulavo reikalavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą grindė tuo, kad byla sudėtinga faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Bendroji taisyklė ta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o žodinis skundo nagrinėjimas rengiamas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog poreikio atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra. Apeliantai savo poziciją išdėstė procesiniuose dokumentuose, antstolė pateikė visą vykdomosios bylos medžiagą, todėl byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu galima būtų padaryti išvadą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Vien tai, kad apeliantai kitaip nei antstolė bei apylinkės teismas interpretuoja tiek faktines, tiek teisines aplinkybes nepagrindžia žodinio nagrinėjimo būtinumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Pareiškėjai suformulavo prašymą prijungti naują įrodymą – išrašą iš www.evarzytynes.lt apie vykstančias žemės sklypo varžytynes (El. b. t. 2, b. l. 60–61). Įrodymai renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pateiktas įrodymas nedidelės apimties, proceso dalyviams pasisakyti dėl prašomo prijungti įrodymo buvo sudaryta pateikiant atsiliepimą, pateiktas įrodymas susijęs su byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis. Sprendžiama, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl antstolės 2018-05-07 patvarkymo teisėtumo

Pareiškėjai nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog antstolė 2018-05-07 patvarkymu nenustatė turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs vykdomosios bylos Nr. 0015/16/01388 medžiagą bei antstolės 2018-05-07 patvarkymo turinį (El. b. t. 1, b. l. 243–244), pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-18627-608/2017 leido antstolei, vykdant Vilniaus miesto devynioliktojo notarų biuro 2016-06-21 išduotą vykdomąjį įrašą, įeiti į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 202–203). Nutartyje nustatyta, kad pareiškėjai nesudarė sąlygų antstolei patekti į patalpas. Antstolė 2018-05-07 priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame išaiškino pareiškėjams, jog iki 2018-05-16 (įskaitytinai) skolininkams sudarius sąlygas patekti turto vertintojui į butą, esantį (duomenys neskelbtini), patekimas su teismo nutartimi nebus vykdomas. Tokiu patvarkymu antstolė išaiškino pareiškėjams, jog buto apžiūra galėtų būti vykdoma nenaudojant priverstinio vykdymo poveikio priemonių, jei pareiškėjai sudarytų tinkamas sąlygas apžiūrėti butą. Kaip teisingai nurodė antstolė, išieškojimo iš įkeisto turto eilė numatyta hipotekos lakšte (El. b. t. 1, b. l. 1–19). Aplinkybė, jog antstolė 2018-05-07 patvarkyme aprašė hipotekos sandoriu įkeistą turtą bei hipotekos sandorio sąlygą dėl įkeisto turto pardavimo eiliškumo, nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą patvarkymą vertinti kitaip. Pareiškėjų teiginiai, jog patvarkymu nustatytas išieškojimo eiliškumas, yra klaidingi.Apeliantai teigia, kad antstolė turi teisę nustatyti kitokį turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą, nei nurodytas hipotekos sandoryje. Viena vertus, hipoteka užtikrinto turto pardavimo eilės pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, nei CPK, nei CK nenumato galimybės antstolei nustatyti kitokį turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą, nei nurodyta hipotekos sandoryje. Hipotekos lakšte nustatyta, jog pareiškėjai su kreditoriumi susitarė, kad pirmąją eile bus išieškoma iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), o antrąja eile – iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 16). Hipotekos sandoris, kaip ir kitos sutartys, gali būti keičiamos sandorio šalių susitarimu. Siekdami, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į butą, pareiškėjai gali sudaryti susitarimą su išieškotoju.Aplinkybė, jog antstolė jau yra paskelbusi svetimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. J. ir B. G. (El. b. t. 2, b. l. 60–61), pardavimą aptariant skundžiamo patvarkymo teisėtumą, neturi teisinės reikšmės. Skundžiamas patvarkymas skirtas pareiškėjų padėties palengvinimui, kadangi antstolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-18627-608/2017 turi teisę įeiti į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 202–203). Pareiškėjams geranoriškai nesutarus dėl buto apžiūros, antstolė turės teisę pasinaudoti teismo nutartimi nustatyta galimybe. Kiti apeliantų atskirojo skundo teiginiai taip pat nereikšmingi sprendžiant antstolės 2018-05-07 patvarkymo teisėtumo klausimą.Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų M. G. ir E. G. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą.