Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

M. B., gim. (duomenus neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilie­tis, vidurinio išsi­la­vi­nimo, išsituokęs, nedir­ban­tis, gyvenantis (duomenus neskelbtini), Lietuvos Res­pub­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­mo­jo ko­dekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. B. 2013 m. gegužės 28 d. apie 02.30 val. Šalčininkų rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, neturėdamas asmens tapatybės doku­mentų, suteikiančių teisę pereiti valstybės sieną, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamojo M. B. parodymais (b. l. 16-17), kad 2013 m. kovo 6 d. jį deportavo iš Lietuvos, jis jau nuo 2007 m. yra neišleidžiamas išvykti iš Baltarusijos Respublikos į kitas šalis. Todėl nu­spren­dė neteisėtai vykti į Lietuvą, o po to būtų vykęs į kitas Europos šalis. Prieglobsčio nepra­šė, nes pa­se yra įdėtas spaudas, kad iki 2016 m. kovo 6 d. jis nepageidaujamas Lietuvos Res­pub­likoje ir jam draudžiama atvykti. Žino, kad norint atvykti į Europos valstybes reikalinga viza, tačiau jos netu­ri ir niekur nesikreipė. Valstybės sienos perėjimo teisėtą būdą ir tvarką žino, bet jos ne­silaikė. Anksčiau jau tris kartus buvo perėjęs valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietu­vos Res­pub­li­ką. 2013 m. gegužės 28 d. apie 2.30 val. perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietu­vą, supras­da­mas, kad tai daro neteisėtai. Pereinant valstybės sieną smėlyje liko pėdsakų juosta, to­dėl ją užbarstė smė­liu. Išėjo Šalčininkų miesto pakraštyje ir autobusu nuvyko į Vilnių, po to į Kau­ną. Buvo nusi­pir­kęs traukinio bilietą į Marijampolę, bet supainiojo traukinius ir nuvyko į Kybartus. Supra­tęs, kad su­painiojo traukinius, norėjo grįžti į Marijampolę ar Kauną ir po to vykti iki Lenkijos auto­stopu. Kybart­uose jį sulaikė pasieniečiai.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūnų V. K. (b. l. 4-5) ir G. R. (b. l. 6-7) parody­mais, iš kurių matyti, kad 2013-05-29 apie 21 val. vykdydami tarnybą pastebėjo įtartiną asmenį. Priėję prie jo paprašė pateikti asmens dokumentus. Jis pateikė Baltarusijos Respublikos pasą Nr. AB2392942, išduotą M. B., gim. 1980-06-18, vardu. Patikrinę pateiktą dokumentą paste­­bėjo, kad jame nėra nei vizos, nei jokio leidimo, suteikiančio teisę atvykti ir būti Šengeno erdvė­je. Paklausus, kaip pateko į Lietuvos Respublikos terito­ri­ją, M. B. atsakė, kad atė­jo ne­tei­sėtai kažkur Šalčininkų rajone, ne per pasienio kon­t­ro­lės punktą. Po to nuvyko į Vilnių, iš Vil­­niaus į Kauną ir į Kybartus atvyko traukiniu. Kybartuose at­sidūrė per klaidą, nes iš Kauno norėjo vyk­­ti į Marijampolę, o iš ten į Lenkiją. Apie prieglobsčio pra­šymą jis net neužsiminė. Patik­rinę duo­me­nų bazėse pamatė, kad M. B. drau­džiama atvykti į Lietuvos Respub­li­ką iki 2016-03-06.

Apžiūros protokolu (b. l. 12), iš kurio matyti, kad apžiūrėjus Baltarusijos Respublikos pi­lie­čio pasą Nr. AB2392942, išduotą M. B. vardu, nustatyta, kad paso 24 lape yra spaudas, liu­dijantis, kad asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2016-03-06. Pase nėra vizos, lei­džiančios atvykti ir būti Šengeno erdvėje.

Asmens duomenų pažyma (b. l. 28-29), iš kurios ma­ty­ti, kad Lietuva atsisakė leisti M. B., gim.1980-06-18, įvažiuoti į Šengeno teritoriją nuo 2013-03-13 iki 2016-03-06.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. B. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos valstybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis M. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­­džiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas, tačiau jo atžvilgiu tris kartus nutraukti iki­teis­miniai tyrimai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 8 punkto pa­g­rindu (b. l. 30).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­­ti 52 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 39).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, pa­ja­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pa­­vo­jin­gu­mą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su valstybės teritorijos ribų pažei­di­mu, kaltinamasis ne vieną kartą nebuvo įleistas į Šengeno teritoriją, jam iki 2016 m. kovo 6 d. ga­lio­ja draudimas atvykti į Šengeno valstybes, jo atžvilgiu tris kartus buvo nutraukti ikiteisminiai ty­ri­mai ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau sąmoningai neteisėtai siekia patekti į Šen­geno erdvę, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, atsižvel­gia­ma į tai, kad yra kalti­na­mo­jo at­sa­komybę leng­­vi­nanti aplin­ky­bė, nėra atsakomybę sunkinan­čių aplin­ky­­bių. Įvertinus šias ap­lin­ky­bes teismas spren­džia, kad kaltinamajam skirtina vidur­kio dy­džio arešto bausmė, nes pripa­žin­ti­na, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lams – su­laikyti jį nuo nusikalstamų vei­kų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos bau­džia­mojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo M. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gegužės 30 d. (b. l. 8-9, 25-26) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­­teisėjimo, nes švel­nes­­nėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvyk­dymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Res­pub­­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – M. B. vardu iš­duotas Baltarusijos Respublikos pasas Nr. AB2392942 grąžintinas savininkui M. B. (Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­­džia­mojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 52 (penkiasdešimt dviem) pa­roms.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką M. B. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­jame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki bau­džiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – M. B. vardu išduo­tą Baltarusijos Respublikos pasą Nr. AB2392942 – grąžinti savininkui M. B..

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.