Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1186-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-09-24
Bylos Nr.
2A-1186-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Neringa Venskienė, Arvydas Žibas
Ieškovas
V. Č.
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1186-390/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis
Procesinio sprendimo kategorija 76.4; 78.2.1; 114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Neringos Venskienės, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei V. Č., atsakovui R. R., jo atstovei adv. Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškininį atsakovui R. R. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas R. R. yra A. Č., g. 1997-03-23 tėvas; priteisti iš R. R. po 500 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas sūnaus A. Č., g. 1997-03-23, a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ją vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš R. R. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus vaiko išlaikymui po 125 Lt, viso 4500 Lt. (b.l. 3,4) bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu bendravo apie pusantrų metų, kol pastojo. Vėliau ji nusprendė viena auginti vaiką, kadangi atsakovas vengė pripažinti gimusį vaiką savo sūnumi ir jokiu būdu neprisidėjo bei neprisideda prie jo išlaikymo. Atsakovas apie tai, kad ji nuo jo laukiasi vaiko, žinojo, o apie vaiko gimimą sužinojo, kai pastarajam buvo 9 mėnesiai. Mano, kad reikalaujama 500 Lt suma vaiko išlaikymui yra pagrįsta, nes vaikas yra su padidintais poreikiais, jam nustatyta astma, todėl vaikui reikalinga reabilitacija, vaistai, vitaminai. Jis lanko įvairius būrelius, važiuoja į ekskursijas. Kadangi sūnus dėl ligos praleidžia daug pamokų, ieškovė samdo mokytojus, kad jis pasivytų mokykloje dėstomus dalykus.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad R. R., a/k (duomenys neskelbtini) yra A. Č., a/k (duomenys neskelbtini) tėvas pagal kilmę. Priteisė iš atsakovo R. R. jo nepilnamečio vaiko A. Č. išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisė nuo 2008 m. kovo 28 d. Priteisė iš atsakovo 4500 Lt įsiskolinimą ieškovei V. Č. nepilnamečiui vaikui A. Č. išlaikyti už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2008-03-28. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1021 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 349 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad R. R. yra A. Č. tėvas su 99,9997 % tikimybe (b.l. 42-47). Nurodė, kad teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis, kurios faktiškai yra šimtaprocentinės. Kadangi šią išvadą patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, bet ir byloje esantis jos prašymas suteikti jos sūnui vardą A. ir tėvo vardą R. (b.l. 20), atsakovą pripažintino A. Č. tėvu pagal kilmę. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos yra 2800 Lt, nors jis turi kreditorinių įsiskolinimų, teismas nelaikė jų svarbia priežastimi vertinant atsakovo turtinę padėtį, kadangi atsakovas, žinodamas, kad jam yra pareikštas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, savo iniciatyva ir rizika, bylos nagrinėjimo teisme metu, 2008-09-19 įsigijo automobilį lizingo būdu už 56800 Lt. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra apie 2000 Lt, iš kurių apie 800-1000 Lt skiria vaiko išlaikymui (b.l. 7-10). Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į tai, kad A. turi sveikatos problemų, jam reikia pastovios priežiūros, atitinkamo maisto ir aplinkos, dažnai taikomas gydymas (b.l. 55,56,65), lanko įvairius būrelius, dėl ko teismas sprendė, kad ieškovės prašomas 500 Lt išlaikymo dydis labiau tenkins būtinus vaiko poreikius, o jo dydis bus proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Konstatavo, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo jo gimimo dienos, o ne nuo vaiko gimimo įrašo padarymo datos ar teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo datos. Kadangi atsakovas, būdamas A. Č. tėvas, pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė, teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos po 125 Lt kas mėnesį, viso – 4500 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto nuomone teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Teigia, kad atsakovas nėra ieškovės vaiko tėvas. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovė su atsakovu būtų artimai bendravę (CK 3.148 str. 1 d.), susitikinėję, turėję bendrus draugus, vedę bendrą ūkį. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovės sūnus gimė praėjus mėnesiui laiko nuo santuokos nutraukim su kitu vyrui. Objektyviai nevertino atliktos ekspertizės, kurioje konstatuota, kad yra tam tikra tikimybė, kad ieškovės vaiko tėvas yra kitas asmuo. Teismas, vertindamas įrodymus, išimtinai vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus ir ignoravo atsakovo nuomonę. Teismas teigė, kad jam žinoma atsakovo darbo vieta ir pajamos, tačiau šis dokumentas nebuvo aptartas bylos nagrinėjimo metu, su juo nesupažindinti proceso dalyviai, nesuprantama kaip jis atsirado byloje, todėl toks įrodymas nelaikytinas įrodymu. Teismas nevertino, kad atsakovas vienas rūpinasi, slaugo ir išlaiko visiškai neįgalų tėvą. Priteisdamas išlaikymą nekreipė dėmesio į apelianto turtinę padėtį, į tai, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų. Priteistas išlaikymo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei atsakovo ir ieškovės turtinės padėties. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė turi brangaus nekilnojamo turto. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji vaiko išlaikymui išleidžia 1000 Lt. Teismų praktikoje teigiama, kad teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Pati ieškovė teigia, kad ji ne visada vaikui per mėnesį išleidžia 1000 Lt, kartais išleidžia 800 Lt, tuomet neaišku kokiu principu vadovavosi teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečiui vaikui išrašyti nekompensuojamieji vaistai, kad jam būtų reikalinga pastovi priežiūra, atitinkamas maistas, kad jis lanko mokamus būrelius. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nes iki ieškinio gavimo dienos, atsakovas nieko nežinojo apie ieškovės vaiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Č. prašo palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad dabartinis kodeksas ir nereikalauja įrodinėti bendro ūkio vedimo su atsakovu. Atsakovas teigia, kad moksliniai tyrimai kelia abejones, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius. Netikėti moksliniais tyrimais nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad atsakovas sąmoningai nepateikė įrodymų, kurie galėjo būti analizuojami, tai pažymos apie darbo užmokestį, kurią teismas turėjo pats išsireikalauti, pažymos apie jo vardu registruotą turtą. Teismui buvo pateikti tik tokie įrodymai, kurie turėjo parodyti atsakovo prastą finansinę padėtį. Atsakovas teigia, kad padeda išlaikyti neįgalų tėvą, tačiau vėl gi nepateikė jokių įrodymų, kur yra jo tėvas šiuo metu, kiek dar turi brolių ir seserų, kurie taip pat turėtų prisidėti prie neįgalaus tėvo išlaikymo. Dėl atsakovo kreditorinių įsipareigojimų, teismas aiškiai pasisakė sprendime ir, ieškovės nuomone, tie teiginiai yra pagrįsti. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė tokio dydžio išlaikymą, kadangi teismui yra pateikusi eilę įrodymų, kad A. Č. turi sveikatos problemų, jam reikalinga pastovi priežiūra, atitinkamas maistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CK 3. 148 straipsnyje yra išvardinti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai moksliniai įrodymai – ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Tokių ekspertizių išvados yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Be ekspertizės išvados, galimi ir kiti įrodymai, surinkti ir pateikti CPK nustatyta tvarka. Tačiau teisminėje praktikoje manoma, jog tėvystei nustatyti paprastai pakanka mokslinių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis genominės ekspertizės aktu Nr. ES204/08 ( 01) ( b.l. 42-47), ieškovės paaiškinimais bei atsižvelgdamas į tai, jog vaikas gimė nesusituokusiai motinai pripažino atsakovą A. Č. tėvu pagal kilmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas darydamas tokią išvadą pagrįstai rėmėsi byloje pateiktu rašytiniu moksliniu įrodymu, o taip pat ieškovės paaiškinimais. Teismas byloje pateiktus įrodymus įvertino nepažeisdamas CPK įtvirtintų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ekspertizės aktas patvirtinantis, jog atsakovas yra A. Č. tėvas su 99,9997 % tikimybe yra pakankamas įrodymas tėvystei nustatyti. Taigi, nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė, kad ieškovė nepateikė įrodymų parodančių ieškovės ir atsakovo artimą bendravimą ir neįvertino aplinkybės, jog vaikas gimė praėjus mėnesiui nuo ieškovės santuokos nutraukimo su kitu asmeniu.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Apelianto teigimu priteistas išlaikymo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei atsakovo ir ieškovės turtinės padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu atveju sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas su T. Korsakiene, bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus serga bronchų astma ir alerginiu rinitu, vaikui reikia pastovios priežiūros, atitinkamo maisto ir aplinkos, jam dažnai taikomas gydymas (b.l. 55, 56, 65). Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę būklę - tai yra teismas nevertino, kad atsakovas vienas rūpinasi, slaugo ir išlaiko visiškai neįgalų tėvą. Priteisdamas išlaikymą nekreipė dėmesio į apelianto turtinę padėtį tai yra į tai, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovas turi kreditorinių įsiskolinimų (b.l. 80-89) ir pagrįstai nepripažino šių įsipareigojimų svarbia priežastimi sumažinti priteistino išlaikymo dydį, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, žinodamas, kad jam yra pareikštas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, savo iniciatyva ir rizika, bylos nagrinėjimo teisme metu, 2008-09-19 įsigijo automobilį lizingo būdu už 56800 Lt sumą. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino, jog atsakovas vienas rūpinasi, slaugo ir išlaiko visiškai neįgalų tėvą. Byloje pateiktas tik V. R. neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 75), kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas teikia paramą savo tėvui bei jos dydį byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo blogos turtinės padėties ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt. ). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Apelianto teigimu teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė turi brangaus nekilnojamojo turto. Tačiau ieškovės ir atsakovo sūnūs gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nes iki ieškinio gavimo dienos, atsakovas nieko nežinojo apie ieškovės vaiką. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Šioje byloje vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsirado nuo vaikų gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 dalis. Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę) pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 3.200 str., pagrįstai iš jo priteisė išlaikymo įsiskolinimą.

Esant nurodytam pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009m. balandžio 29d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Neringa VenckienėArvydas Žibas