Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSAT vado 2021 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. TE-434 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“, kuriuo pareiškėjui paskirta pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas – VSAT Užsieniečių registracijos centro (duomenys neskelbtini).

VSAT Teisės skyriaus 2021 m. kovo 10 d. pranešimu Nr. 13VR-2803 pareiškėjas buvo informuotas apie tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodoma, jog VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-5-00001-21, kuriame 2021 m. kovo 2 d. pareiškėjui pavaldžiai darbuotojai S. K. pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, t. y. organizuodama baldų viešąjį pirkimą, ji sudarė išskirtines sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti viešajame pirkime, o vėliau su ja pasirašė baldų pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, pažymėta, kad ji organizavo viešąjį pirkimą nepasirašiusi nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų. Pranešime nurodyta, kad atlikdamas VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus viršininko funkcijas, pareiškėjas, kaip vadovas, priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus bei vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui. Dėl šių priežasčių jis privalo analizuoti ir koordinuoti Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus veiklą, paskirstyti užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, prižiūrėti, kad būtų laikomasi drausmės ir tinkamai vykdomi pavedimai. Pagal savo kompetenciją atsakydamas už jam pavaldaus padalinio, darbuotojų darbo organizavimą ir turėdamas pareigą vykdyti jų procesinės veiklos kontrolę, atmestinai atlikdamas pavaldžios darbuotojos procesinę kontrolę ir pavesdamas organizuoti viešąjį pirkimą darbuotojai, kuri nepasirašiusi nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų, pareiškėjas galimai pažeidė 2017 m. gegužės 2 d. VPĮ 2 straipsnio 15 dalies ir 19 dalies nuostatas, neužtikrindamas, kad vykdant viešąjį pirkimą butų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatas, VSAT viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-427, 4 punkto nuostatas, aplaidžiai vykdydamas pareigas ir nekontroliuodamas minėto viešojo pirkimo organizavimo procedūrų pareiškėjas galimai pažeidė URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 4-349, 15 ir 16 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1 papunkčio, 2.3 papunkčio, 2.5 papunkčio, 4.2 papunkčio nuostatas. Todėl buvo paprašyta pateikti paaiškinimą.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 17 d. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad baldų pirkimo inicijavimas naujai pastatytiems Užsieniečių priėmimo pastatui ir Sulaikytų moterų bendrabučiui buvo pavestas Logistikos specialistei S. K.. Pareiškėjas nurodė, kad prieš pradedant pirkimo procedūras, S. K. atliko rinkos tyrimą ir parengė preliminarią specifikaciją, kuri buvo jam pateikta peržiūrai. Specifikacija buvo koreguojama, taisomos klaidos, o pareiškėjas kontroliavo, jog neuždelsiant būtų pradėtos pirkimo procedūros. Paaiškino, kad apie jokius S. K. susitarimus jis nežinojo. Be to, pastaroji paties pirkimo nevykdė, ji veikė kaip pirkimo iniciatorius, pateikdama pirkimo paraišką su pridedama specifikacija. Tokius pirkimus vykdo VSAT Viešųjų pirkimų skyrius, kuris rengia pirkimo sąlygas ir vykdo kitas pirkimo procedūras. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nedalyvauja pirkimo procedūrose ir tokios kontrolės neatlieka, todėl negali būti atsakingas dėl pirkimo procedūrų pažeidimų. Taip pat jis nurodė, kad negali būti atsakingas už tai, jog S. K. nebuvo pasirašiusi nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų, kadangi už tai atsakingi Štabo Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiasis specialistas bei nuotolinėse darbo vietose dirbantys kiti darbuotojai. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jam pavaldi darbuotoja S. K. laiku pateikė ir suderino su atsakingais asmenimis pirkimo paraišką, todėl ji savo pareigas atliko tinkamai.

VSAT Teisės skyrius 2021 m. balandžio 1 d. paruošė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl S. K. ir pareiškėjo tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų, kurioje remiamasi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-5-00001-21 medžiaga. Išvadoje siūloma R. V. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pažymėtina, kad S. K., kadangi tuo metu buvo nėščia, taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo apribojimai, todėl ji drausminėn atsakomybėn netrauktina.

VSAT vado įsakymu Nr. TE-434 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu, VSAT vado 2020 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 4-90 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.1.1.3 papunkčiu, Išvada bei VSAT darbo reglamentu, patvirtintu Tarnybos vado 2018 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 4-321, taip pat VPĮ.

Nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

VTĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai, vienas jų – atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. Sąžiningumo ir nešališkumo principai suponuoja tai, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; Viešumas ir skaidrumas reiškia, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto. Minėto įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 33 straipsnis įtvirtina taisyklę, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis, būdamas asmeniškai atsakingas už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, neužtikrino, jog jam pavaldi darbuotoja S. K., vykdydama pavestą užduotį ir inicijuodama viešąjį pirkimą, nenusižengtų teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjas teigia, jog apie galimus S. K. susitarimus jis nieko nežinojo ir jam negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė dėl jos veiksmų. Be to, jis savo pareigas vykdo VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriuje, todėl pareiškėjui neaišku, kodėl atsakovė jam priskiria viešųjų pirkimų kontrolės funkciją. Pažymi, kad net jo pareigybės aprašyme nėra viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo funkcijų.

Teismas akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau pats ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pareiškėjas yra kaltas dėl šios susiklosčiusios situacijos, t. y., ar jis, veikdamas taip, kaip numato teisės aktai, turėjo objektyvią galimybę užtikrinti, jog minėta veika, t. y. netinkamai organizuotas viešasis pirkimas, nebūtų padaryta.

Pažymėtina, jog vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Vienas svarbiausių vidaus dokumentų, kuriame fiksuojami reikalavimai valstybės tarnautojui, jo atliekamos funkcijos, yra pareigybės aprašymas.

Byloje esančio pareiškėjo, kaip VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vedėjo, pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 4-349, veiklos sritis apima turto valdymą (3 punktas), o skyriaus vedėjo specializacija apima ir turto, skirto užsieniečių priėmimo sąlygų užtikrinimui, valdymą (8 punktas). Pareigybės aprašymo 11 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus. Taip pat minėto pareigybės aprašymo 14 punkte įtvirtinta, jog skyriaus vedėjas vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas. Pareigybės aprašymo 15 ir 16 straipsniuose įtvirtinta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją, taip pat vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.

Taigi, paminėtos pareigybės aprašymo nuostatos įpareigoja skyriaus vedėją imtis visų įmanomų priemonių, kad jo struktūrinio padalinio veikla vyktų sklandžiai, taip pat priimti sprendimus, atitinkančius padalinio funkcijas, kontroliuoti darbuotojų veiksmus. Šiuo atveju Išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės nėra nuginčytos, t. y. nustatyta, jog S. K. yra VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus (duomenys neskelbtini), kurios pareigybės aprašymo 4.9 papunktyje nurodyta, jog šias pareigas einantis darbuotojas nustatyta tvarka vykdo pirkimų organizatoriaus funkcijas, o 4.10 papunktyje nurodyta, kad perkant prekes, paslaugas ir darbus atlieka jų patikrinimą (patikrina kiekio ir kokybės atitiktį sutarties sąlygoms). Pareiškėjas, VSAT URC (duomenys neskelbtini), kaip tiesioginis S. K. vadovas, pavedė jai inicijuoti baldų viešąjį pirkimą naujai pastatytiems Užsieniečių priėmimo pastatui ir Sulaikytų moterų bendrabučiui.

Neginčijamais duomenimis byloje nustatyta, kad atlikdama rinkos tyrimą nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., S. K. nuodugniai bendravo ir derino baldų specifikacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, pagal šios bendrovės pasiūlytų baldų specifikacijas parengė pirkimo dokumentus, tik šią įmonę informavo apie viešąjį pirkimą, o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laimėjo viešąjį pirkimą, todėl su ja buvo sudaryta baldų pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat nustatyta, kad S. K. sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, jog pagaminti baldai neatitiks sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų, o už tokį neteisėtą veikimą, siekdama turtinės naudos, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji gavo materialinį atlygį – dvi lentynas, už kurias jai nereikėjo sumokėti. Taigi, tokiais savo veiksmais S. K. nesudarė sąlygų šiame viešajame pirkime kitoms bendrovėms sąžiningai konkuruoti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sąmoningai veikė valstybės tarnybai priešingais interesais.

Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo esmę sudaro tai, kad jis netinkamai organizavo pavedimų įvykdymo kontrolę, t. y. neužtikrino tinkamo darbo vadovaujamame padalinyje kontrolės. Kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų ir suprantama kaip procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą ar nustatytą tam tikruose teisės aktuose. Nors vadovai kontrolei ir turi skirti reikiamą dėmesį, tačiau būna atvejų, kai tam tikru būdu organizuota veikla dėl tam tikrų asmenų (pavaldinių/vykdytojų) subjektyvių veiksmų ne visada susiklosto taip kaip planuota/nustatyta. Tokio pobūdžio pažeidimai paprastai sietini su netinkamu tarnybinių pareigų (pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų) vykdymu (paprastai pasireiškia neveikimu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A662-1614/2013).

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog jis negali būti atsakingas už pavaldžios darbuotojos veiksmus, juolab viešuosius pirkimus, kadangi S. K. pagal pareigas nustatyta tvarka vykdo pirkimų organizatoriaus funkcijas, o pareiškėjas pats pavedė jai inicijuoti baldų viešąjį pirkimą naujai pastatytiems Užsieniečių priėmimo pastatui ir Sulaikytų moterų bendrabučiui. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas žinojo, kad S. K. inicijuos baldų viešąjį pirkimą, be to, bylos medžiaga patvirtina, kad jiedu tarėsi dėl viešojo pirkimo organizavimo, todėl pareiškėjas privalėjo kontroliuoti, kad procedūra vyktų tinkamai. Išvadoje pažymėta, jog pats R. V. taip pat bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, siuntė jų susirašinėjimą elektroniniais laiškais S. K., todėl turėjo galimybę kontroliuoti jos darbą, organizuojant viešąjį pirkimą, tačiau to nepadarė.

Teismas akcentuoja, kad pareiškėjui nuobauda paskirta ne už jo pavaldinių įvykdytus pažeidimus, bet už jo, kaip skyriaus vedėjo, pareigų nevykdymą (neveikimą). Kitaip sakant, nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, jog pareiškėjas neužtikrino tinkamos pavedimų įvykdymo kontrolės, nors vykdydamas savo pareigas, tai privalėjo padaryti, todėl jam pavaldi darbuotoja pasinaudojo tarnybine padėtimi ir atliko veiką, prieštaraujančią teisės aktų reikalavimams. Be to, išanalizavęs teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas skyriaus vedėjas, galėjo ir turėjo numatyti, kad nesant pakankamai kontrolei, gali būti užfiksuoti viešųjų pirkimų inicijavimo pažeidimai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas bandė užkirsti kelią S. K. veiksmams, reikalavo jos išsamių ataskaitų apie rinkos tyrimą, apie organizuojamą pirkimą ar pan., taip pat pareiškėjas šių duomenų nepateikė ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Taigi vertintina, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas užkirsti kelią neteisėtiems jam pavaldžios darbuotojos veiksmams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gavęs pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, turi aiškiai suvokti, kuo jis kaltinamas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008; 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009; 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).

Šiuo atveju pareiškėjas teigia, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą ir Išvadoje iš esmės skiriasi minimi jo padaryti pažeidimai, todėl negalėjo tinkamai pateikti paaiškinimų. Teismas šiuos argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, kadangi iš byloje esančio pranešimo apie tarnybinį nusižengimą galima aiškiai suprasti, jog pareiškėjas kaltinamas netinkamai vykdęs jam pavaldžios darbuotojos kontrolę. Pranešime pareiškėjo prašoma pateikti paaiškinimus, susijusius su 2020 m. lapkričio 20 d. vykusiu viešuoju pirkimu, kurį laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jame nurodyti pavaldžios darbuotojos S. K. nustatyti netinkami veiksmai ir prašoma pateikti paaiškinimus, kokiu būdu kontroliavo jos veiksmus, pateikti visą jam žinomą informaciją ir pan. Kaip matyti, pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodė, jog nepripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimą. Be to, pareiškėjas skunde teigia, kad Išvadoje aptariami jo veiksmai, o pranešime apie juos neužsimenama, tačiau, kaip minėta, pareiškėjui skirta pastaba ne už paties konkrečius veiksmus, o už jam pavaldžios darbuotojos veiksmus ir jo neveikimą, nesukontroliavus S. K. netinkamo pareigų atlikimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas po pranešimo gavimo būtų prašęs detalizuoti jam pateiktus kaltinimus ar prašęs susipažinti su tarnybinio patikrinimo arba ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Pareiškėjas skunde taip pat akcentuoja, jog jis negali būti atsakingas už tai, jog S. K. buvo nepasirašiusi nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų, kadangi pareiškėjas negali būti atsakingas už kito VSAT skyriaus funkcijų vykdymą. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už S. K. pareigų vykdymo netinkamą kontrolę, organizuojant viešąjį pirkimą, todėl argumentai dėl jos deklaracijos ir pasižadėjimo nepasirašymo atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus, jog pati S. K. nebuvo patraukta atsakomybėn, o jam paskirta pastaba, kadangi atsakovė Išvadoje yra išsamiai paaiškinusi, jog S. K. tarnybinio patikrinimo metu buvo nėščia ir dėl šios priežasties jos atžvilgiu taikytini Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtinti apribojimai, todėl netaikyta drausminė atsakomybė.

Pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta švelniausia Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015).

Teismas akcentuoja, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Vis dėlto, atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y., į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą. Dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui, kt. (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, skirdama švelniausią tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į tai, kad tarnybinį nusižengimą jis padarė savo neveikimu, netiesiogine tyčia, charakterizuojamas teigiamai, daug kartų skatintas, ilgą laiką dirba vidaus reikalų sistemoje. Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, pažeidimo pasekmes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovė, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą.

Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, todėl jo prašymas priteisti iš atsakovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.