Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4796-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-04
Bylos Nr.
A15.-4796-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04050-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4796-1096/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04050-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.1; 16.9.7.; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 423 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 8 d., apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, neapdraudęs jo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu įstatymo nustatyta tvarka, neatlikęs privalomosios techninės apžiūros ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. liepos 8 d. važiavo į darbą su Opel Astra ir atsitrenkė į kaimynui priklausantį automobilį Peugeot. Išsigando, dėl to iš įvykio vietos pasišalino. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). prie namo (duomenys neskelbtini), kur gyvena draugė. Opel Astra priklauso jam, jis nusipirko. Neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Žino teisės aktų reikalavimus, jog galima vairuoti tik turint tam teisę. Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo atlikta techninė apžiūra, nes automobilis nebuvo techniškai tvarkingas. Žino teisės aktų reikalavimus. Po įvykio pardavė automobilį. Prisiima atsakomybę už įvykį, tačiau pažymėjo, kad Peugeot automobilio buvo apgadintas galinis bamperis, o ne priekinis. Žalos už Peugeot apgadinimą neatlygino. Administracine tvarka baustas, paskutinį kartą šių metų spalio mėnesį. Nuobaudas, išskyrus už paskutinius nusižengimus yra sumokėjęs.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d., apie 15.21 val. patruliuodamas kartu su patruliu P. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), aikštelėje, prieš 10 minučių, pranešėjas per balkoną pastebėjo, jog kieme Opel, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas ir nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 6).

Eismo įvykio vietos schemoje Nr. 1 pavaizduotas automobilis Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o Nr. 2 adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog apgadintas transporto priemonės bamperis (b. l. 7-8).

2019 m. liepos 8 d. paaiškinime T. K. parodė, kad buvo namuose ir išgirdo triukšmą. Išėjęs į balkoną pamatė, kad vairuotojas Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galimai buvo girtas. Įlipo į mašiną, pradėjo važiuoti, apsisukinėti ir užkabinęs pareiškėjo mašiną, nuvažiavo toliau (b. l. 9).

2019 m. spalio 31 d. telefonogramoje užfiksuota, kad T. K. pretenzijų neturi (b. l. 36).

2019 m. liepos 16 d. paaiškinime R. V. parodė, kad 2019 m. liepos 3 d. 16.30 val. automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. A. Nuo to laiko automobilio nematė ir apie minėtą eismo įvykį nieko nežinojo. Pridėta pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 11-12).

2019 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime M. A. parodė, kad ji yra automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau automobiliu niekada nesinaudojo. Nurodytu automobiliu važinėjo jos draugas A. G.. Jos žiniomis automobilis parduotas (b. l. 14).

2019 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime A. G. parodė, kad 2019 m. liepos 3 d. įsigijo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 8 d. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir dėl įgūdžių trūkumų atsitrenkė į Peugeot automobilį, o išsigandęs nepranešė policijai. Automobilis jau yra parduotas. Pažymėjo, kad labai gailisi (b. l. 16).

2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog susisiekus su automobilio Peugeot 3008 vairuotoju T. K., pastarasis paaiškino, kad patirtą žalą vertina 100 Eur. Automobilį susiremontavo pats (b. l. 18).

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje

ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Tuo tarpu ANK 415 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, vairavimą. KET 226 straipsnyje yra numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog A. G. 2019 m. liepos 8 d. apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė minėto KET 226 punkto reikalavimus.

Pirmiausia paminėtina, jog šį faktą patvirtina byloje ne tiki A. G. parodymai, duoti posėdžio metu, bet ir administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame užfiksuotos šių administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), šios aplinkybės užfiksuotos ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 7-8).

Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad A. G. 2019 m. liepos 8 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje (vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje (vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra).

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina įvertinus paties A. G. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, bei rašytinį paaiškinimą, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūno A. V. tarnybinį pranešimą (b. l. 6), 2019 liepos 8 d. eismo įvykio vietos schemą (b. l. 7), papildomus duomenys apie eismo įvykį (b. l. 8), T. K. paaiškinimai (b. l. 9), R. V., M. A. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 11-14) ir tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo patirtos žalos (b. l. 18).

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.

KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Byloje nustatyta, kad A. G. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, be to, važiuodamas buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir apgadino automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (automobilio vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo faktus). Be kita ko, tai, kad A. G. sukėlė eismo įvykį, netiesiogiai patvirtina T. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog jam būnant namuose, išgirdo triukšmą. Išėjęs į balkoną pamatė, kad vairuotojas, įlipo į Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti, apsisukinėti ir užkabinęs pareiškėjo mašiną, nuvažiavo toliau (b. l. 9). Remiantis policijos pareigūno užpildyta eismo įvykio schema, nustatytas automobilio Peugeot 3008 apgadinimas (b. l. 7-8). Analizuojant byloje esančias medžiagą, yra akivaizdu, kad automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tą aplinkybę, kad automobiliui Peugeot 3008 buvo padaryta reali žala, įrodo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios užfiksuotos tarnybiniame pranešime (b. l. 18) bei A. G. parodymai teismo posėdžio metu. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 14 ir 126 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

A. G. pripažino, kad jis pasišalino iš eismo įvykio, kurį pats kaip vairuotojas sukėlė, vietos, nes išsigando (b. l. 16). Eismo įvykio vietoje nerastas automobilio Opel Astra vairuotojas. A. G. prisipažinimas ir kita bylos medžiaga neleidžia abejoti tuo, kad A. G. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus svetimam turtui, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors žinojo, ką tokiu atveju reikia daryti. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. G. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymas.

Dėl skirtinos nuobaudos

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. G. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti keturi administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jauno amžiaus (b. l. 17), per metus laiko ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 2-5), Liteko duomenimis 2019 m. spalio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirta paskirti galutinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. G. paskyrus už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą baudas, kurių dydžiai mažesni nei sankcijų vidurkiai (atitinkamai 52 Eur, 32 Eur, 400 Eur ir 1 200 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

A. G., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė, pažeidė KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po minėto eismo įvykio, 2019 m. rugpjūčio 2 d. vairuodamas kitą transporto priemonę Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė naują eismo įvykį, iš kurio pasišalino (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarimas).

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pažymi, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra išskirtinai pavojingas visuomenei, nes eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės, padaryta turtinė žala, t. y. sužalotų asmenų nebuvo. Byloje nenustatyta, kad A. G. įvykio metu buvo apsvaigęs. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinęs nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau aptartą A. G. asmenybę, nutaria jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Bylos duomenimis automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas, o pažeidimų padarymų metu priklausė ne A. G., o kitam asmeniui – M. A. (b. l. 12). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 52 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų) dydžio baudą.

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) dydžio baudą.

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. G. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105291637.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė