- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-551/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. L., AS „Parex banka“
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- žemės ūkio bendrovė „Rokų rūkas“
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė, Algimantas Gancauskas
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2298-230/2009 pagal ieškovo AS „Parex banka“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo žemės ūkio bendrovė „Rokų rūkas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AS „Parex banka“ (AB PAREX BANKAS reikalavimų perėmėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 980 487,37 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu ŽŪB „Rokų rūkas“ 2007 m. gegužės 24 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteiktas 915 000 Lt kreditas. Šios prievolės įvykdymas buvo užtikrintas ieškovui įkeistu nekilnojamuoju turtu ir 2007 m. gegužės 24 d. su atsakovu pasirašyta laidavimo sutartimi, kuria atsakovas įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti ieškovui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas nevykdys įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Kadangi kredito gavėjas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, susidarė 980 487,37 Lt skola, kuri priteistina iš solidaraus skolininko (atsakovo).
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė 2007 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad buvo priverstas pasirašyti laidavimo sutartį dėl ieškovo ekonominio spaudimo ir susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Kreditas buvo suteiktas žemės sklypų pirkimui, o tretysis asmuo prieš tai buvo sudaręs preliminarią sutartį, pagal kurią jau buvo sumokėjęs 15 000 Lt avansą. Derantis dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo buvo numatytas tik perkamų sklypų įkeitimas, o apie atsakovo laidavimą nebuvo pranešta. Apie laidavimą atsakovas sužinojo tik atvykęs pasirašyti kreditavimo sutarties, todėl jam neliko jokios kitos protingos alternatyvos, nes priešingu atveju būtų atsiradę nuostoliai. Atsakovui laidavimo sutartis yra absoliučiai nenaudinga, nes jis buvo tik samdomas trečiojo asmens vadovas, pajų bendrovėje neturėjo, pagal laidavimo sutartį nieko negavo. Prievolė pagal kreditavimo sutartį yra pakankamai užtikrinta įkeitimu. Ieškovas gavo papildomą užtikrinimą, pasinaudodamas derybine pozicija, atsakovo ir trečiojo asmens sunkia padėtimi. Ieškovas vykdo išieškojimą iš trečiojo asmens ir atsakovo atskirai, t. y. skirtingose bylose, tuo neproporcingai apsunkindamas trečiojo asmens ir atsakovo padėtį. Be to, laidavimo sutarties sąlygos šalių nepasirašytos ir atsakovas su jomis nebuvo supažindintas, todėl sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pagal laidavimo sutartį turėjo būti pasirašytas kiekvienas sutarties lapas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovo 980 487,37 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. gegužės 24 d. kreditavimo sutartimi trečiajam asmeniui suteikė 915 000 Lt kreditą žemės sklypų pirkimui. Šią sutartį trečiojo asmens vardu pasirašė bendrovės pirmininkas – atsakovas A. L.. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypų, 40 000 Lt piniginių lėšų įkeitimu ir atsakovo laidavimu pagal 2007 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartį. Atsakovas, ginčydamas savo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, prašo pripažinti šią sutartį negaliojančia trimis pagrindais: 1) kaip pasirašytą ekonominio spraudimo ir susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 str.); 2) kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.); 3) kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).
Atsakovas ekonominį spaudimą ir susiklosčiusias sunkias aplinkybes aiškina nesąžiningais ieškovo veiksmais, kuomet ieškovas neinformavo atsakovo apie būtinybę pasirašyti laidavimo sutartį, o atsisakius pasirašyti laidavimo sutartį galėjo žlugti planuota bendrovės veikla. Teismas konstatavo, kad ieškovui nebuvo tikslinga nuslėpti kredito suteikimo sąlygas, o atsakovas turėjo galimybę prašyti suteikti jam laiko susipažinti su pasirašomų sutarčių sąlygomis ir įvertinti galimus atliekamo veiksmo padarinius. Teismas pažymėjo, kad net ir pripažinus, kad ieškovas tik kreditavimo sutarties pasirašymo metu atskleidė būtinybę pasirašyti ir laidavimo sutartį, tokie veiksmai negali būti pripažinti ekonominiu spaudimu, nes tai nereiškia ieškovo siekimo palaužti priešingos šalies valią grasinant neigiamais padariniais, kaip yra suprantamas ekonominis spaudimas. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad jis neturėjo kitos protingos alternatyvos. Atsakovas turėjo galimybę prašyti ieškovo leisti susipažinti su sutarčių sąlygomis, apsvarstyti alternatyvius variantus, pasikonsultuoti su teisininkais, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas bandė atlikti šiuos veiksmus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas vadovavo bendrovei, buvo jos pirmininkas, todėl turėjo turėti derybų ir sutarčių sudarymo patirties. Atsakovas pats pripažino, kad turėjo individualią įmonę ir yra ėmęs kreditą. Kadangi atsakovas laidavimo sutartį pasirašė, nesuteikdamas reikšmės galimoms pasekmėms, tai laikytina jo neapdairiu ir neatsakingu elgesiu, už kurį ieškovas nėra atsakingas. Grėsmė prarasti 15 000 Lt avansą pagal preliminariąją sutartį, palyginus su beveik milijoniniu įsipareigojimu, negalėjo būti tuo svertu, nulėmusiu būtinybę pasirašyti kredito ir laidavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutartis pagal savo prigimtį nėra tiesiogiai naudą duodantis sandoris, todėl tokio sandorio nenaudingumas jį sudariusiam asmeniui negali patvirtinti ekonominio spaudimo požymių. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.
Teismas neįrodytu laikė laidavimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Laidavimo sutarties 10.4 punktas numato, kad šalys pasirašo ant kiekvieno lapo, tuo tarpu laidavimo sutartyje pasirašytas tik pirmas ir paskutinis lapai. Teismas pažymėjo, kad pateiktas laidavimo sutarties originalas patvirtina, jog sutarties tekstas yra pervertas juostele ir antspauduotas juostelės sutvirtinimo vietoje, joje pasirašant atsakovui. Teismas sprendė, kad toks sutarties teksto pasirašymas yra tolygus pasirašymui ant kiekvieno sutarties lapo, kadangi eliminuoja galimybę pakeisti sutarties lapus ir suklastoti tekstą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas laidavimo sutartį pasirašė su visomis joje nurodytomis sąlygomis, ir toks pasirašytas nepažeidžia CK 1.73 straipsnio 3 dalies ir CK 1.76 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Teismas konstatavo, kad laidavimo sutartis taip pat nepažeidžia šalių lygiateisiškumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų, nes atsakovas neįrodė, jog jo valia pasirašyti laidavimo sutartį buvo įtakota ieškovo. Šalys, sudarydamos sutartį nebuvo priklausomos viena nuo kitos, todėl galėjo laisvai derinti sutarties sąlygas. Teismas nepripažino piktnaudžiavimu savo teisėmis ieškovo veiksmus, siekiant kuo maksimaliau užtikrinti prievolės įvykdymą, nes bankų veikla, teikiant paskolas, susijusi su padidinta rizika. Pagal laidavimo sutartį ieškovas turi teisę pasirinkti kokiu eiliškumu ir kokias prievolių užtikrinimo priemones realizuoti (sutarties 6.1 p.). Ieškovas, reikalaudamas prievolės įvykdymo iš atsakovo, nepažeidžia nei įstatymo, nei sutarties reikalavimų. Teismas nepripažino laidavimo sutarties prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad atsakovui nenuginčijus laidavimo sutarties, jis privalo vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus šia sutartimi. Kadangi kredito gavėjas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta skola priteistina iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas sprendime pasisakė dėl aplinkybės, jog tretysis asmuo iki kredito gavimo pasirašė preliminarią žemės sklypų prikimo-pardavimo sutartį, pagal kurią tretysis asmuo sumokėjo 15 000 Lt avansą, kurio netektų, jeigu atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tretysis asmuo žemės sklypų pardavėjui 2007 m. gegužės 21 d. sumokėjo 385 299 Lt. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl labai reikšmingos sumos, sumokėtos žemės sklypų pardavėjui, išryškėjo atsakovui gavus skundžiamą sprendimą. Remdamasis CPK 314 straipsniu, atsakovas prašo priimti įrodymą, t. y. 2007 m. gegužės 21 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens ŽŪB „Rokų rūkas“ narių 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo nutarimo nupirkti žemės sklypus už 1 300 299 Lt, apie kurį buvo žinoma ieškovui. Šį žinojimą reikėtų traktuoti kaip stipresnę derybinę poziciją, kuri privertė atsakovą sudaryti jam nenaudingą laidavimo sutartį. Teismas neteisingai įvertino laidavimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas pasisakė tik dėl aplinkybės, kad šalys turėjo pasirašyti kiekvieną sutarties lapą, tačiau nepasisakė, jog laidavimo sutarties įsigaliojimui būtina sąlyga yra visų sutarties lapų pasirašymas. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad atsakovas nebuvo supažindintas su laidavimo sutarties sąlygomis. Atsakovas pasirašė pirmąjį laidavimo sutarties lapą, kaip trečiojo asmens vadovas, tai patvirtindamas ŽŪB „Rokų rūkas“ (trečiojo asmens) antspaudu, vykdydamas trečiojo asmens narių 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo nutarimus. Todėl teismo išvada, kad atsakovas pasirašė sutartį su visomis joje nurodytomis sąlygomis ir toks pasirašymas nepažeidžia CK 1.73 straipsnio 3 dalies, 1.76 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra klaidinga. Atsakovo manymu, laidavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Tretysis asmuo žemės sklypų pardavėjui 2007 m. gegužės 21 d. jau buvo sumokėjęs 385 299 Lt, todėl laidavimo sutarties sudarymo metu trečiojo asmens padėtis buvo sunki. Šios sumos išieškojimas iš pardavėjo, nutraukus su juo žemės sklypų prikimo-pardavimo sutartį, galėjo sukelti trečiajam asmeniui finansinių sunkumų. Todėl teismo išvada, kad šalys sandorio metu nebuvo priklausomos viena nuo kitos ir galėjo laisvai derinti sutartis sąlygas, yra klaidinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nei teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, nei triplike ir priešieškinyje nenurodė argumentų dėl 385 299 Lt sumos sumokėjimo žemės sklypų pardavėjui. Teismui nebuvo pateikta atsakovo minima 2007 m. gegužės 21 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl šios aplinkybės. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, grįsdamas ieškovo ekonominio spaudimo aplinkybę, vadovavosi tik 2007 m. gegužės 9 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi. Be to, aplinkybės dėl 385 299 Lt sumos sumokėjimo nėra susijusi su laidavimo sutarties pasirašymu. Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ŽŪB „Rokų rūkas“ narių 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo nutarimas pirkti žemės sklypus už 1 300 299 Lt sumą sustiprina ieškovo derybinę poziciją, privertusią atsakovą pasirašyti laidavimo sutartį. Bankas yra kredito įstaiga, todėl natūralu, kad suteikdamas kreditą, prievolių įvykdymo užtikrinimui taiko keletą užtikrinimo priemonių. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad atsakovas nebuvo supažindintas su laidavimo sutarties sąlygomis. Ieškovas pažymi, kad atsakovas 2009 m. balandžio mėn. ieškovo buvo įspėtas dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį nevykdymo, tačiau jokių pretenzijų dėl laidavimo sutarties galiojimo ieškovui nereiškė. Apeliaciniame skunde nurodoma visiškai nauja aplinkybė, kad atsakovas laidavimo sutarties pirmą lapą pasirašė kaip trečiojo asmens vadovas, tai patvirtindamas ŽŪB „Rokų rūkas“ antspaudu, vykdydamas trečiojo asmens 2007 m. gegužės 9 d. narių susirinkimo nutarimą. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį šis argumentas turi būti atmestas, nes jis galėjo būti nurodomas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.
Bylos duomenimis, ieškovas su trečiuoju asmeniu ŽŪB „Rokų rūkas“, kurio pirmininku buvo atsakovas A. L., 2007 m. gegužės 24 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. PS/1174/002 (b. l. 11-19). Trečiajam asmeniui suteikto 915 000 Lt kredito paskirtis – žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įsigijimas. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas šiomis priemonėmis: minėtų žemės sklypų ir 40 000 Lt, esančių banko sąskaitoje, įkeitimu bei atsakovo A. L. laidavimu. Ieškovo ir atsakovo laidavimo sutartis buvo pasirašyta tą pačia dieną kaip ir kreditavimo sutartis. Kadangi kredito gavėjas nevykdė įsipareigojimų, ieškovas susidariusį įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį prašė priteisti iš laiduotojo (atsakovo). Atsakovo manymu, jo pasirašyta laidavimo sutartis yra negaliojanti, nes pasirašyta dėl ekonominio spaudimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo normoms.
Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl ekonominio spaudimo sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad ieškovas pasinaudojo tuo, kad trečiajam asmeniui būtinai reikėjo gauti kreditą, nes priešingu atveju tretysis asmuo patirtų didelių nuostolių dėl preliminarios sutarties neįvykdymo. Ieškovas nenustatinėjo jokių neįprastų ir neprotingų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių. Bankų kreditavimo veikloje paprastai naudojamos kelios kredito gavėjo prievolių užtikrinimo priemonės, dažniausiai – turto įkeitimas ir laidavimas. Atsakovas nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė perkamus žemės sklypus buvo numačiusi padalinti į atskirus sklypus, vėliau juos parduoti ir gauti pelną. Tai patvirtina, kad atsakovas vadovavo bendrovei, kuri užsiėmė nekilnojamojo turto verslu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kaip bendrovės, užsiimančios nekilnojamojo turto verslu, vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bankai, suteikdami didelius kreditus, jų grąžinimą užtikrina turto įkeitimu ir laidavimu. Be to, atsakovas turėjo savo individualią įmonę, todėl jam tokia bankų praktika neabejotinai turėjo būti žinoma. Juridinio asmens, kuriam suteikiamas kreditas, vadovo laidavimas yra įprasta bankų taikoma kreditų grąžinimo užtikrinimo priemonė ir nagrinėjamu atveju atsakovo atžvilgiu ji nevertintina kaip išskirtinė. Šią išvadą patvirtina ieškovo paskolų komiteto 2007 m. gegužės 16 d. posėdžio protokolo išrašas, iš kurio matyti, kad 2007 m. gegužės 16 d. buvo priimtas sprendimas suteikti trečiajam asmeniui kreditą, kurio grąžinimas būtų užtikrintas žemės sklypų įkeitimu ir atsakovo A. L. laidavimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nebuvo tikslinga nuslėpti kredito suteikimo sąlygas, t. y. atskleisti ne visas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones. Minėta, kad ieškovas nenustatė jokių perteklinių ir bankų kreditų suteikimo veikloje retai taikomų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, todėl nėra pagrindo ieškovo veiksmus pripažinti ekonominiu spaudimu. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo žinojimą apie trečiojo asmens narių 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta nupirkti minėtus žemės sklypus, reikėtų traktuoti kaip stipresnę derybinę poziciją. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad laidavimo sutartis atsakovui yra visiškai nenaudinga ir jis ją pasirašė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, neturi teisinės reikšmės, kadangi laidavimo sutartimi pirmiausia siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus. Laidavimo sutartis laiduotojui nesukuria tiesioginės ekonominės naudos, nes laidavimas yra prievolių kreditoriui įvykdymo užtikrinimo priemonė. Apeliantas įrodinėja, kad apie būtiną jo laidavimą jis sužinojo tik atvykęs pas ieškovą trečiojo asmens vardu sudaryti kreditavimo sutartį. Apelianto teigimu, derybų metu ieškovas apie laidavimą neminėjo ir tai patvirtina ieškovo 2007 m. gegužės 18 d. pažyma, kurioje laidavimas neminimas (b. l. 45). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo 2007 m. gegužės 18 d. pažyma, visų pirma, yra adresuota notarui. Antra, ji nepatvirtina, kad ieškovas derybų metu nebuvo priėmęs sprendimo dėl atsakovo laidavimo. Šioje pažymoje ieškovas nurodo, kad kreditas trečiajam asmeniui bus suteiktas po to, kad tretysis asmuo įkeis ieškovui perkamus žemės sklypus bei įvykdys kitas kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas. Nors pažymoje nėra tiesiogiai nurodoma apie laidavimą, tačiau pažymėta, kad kreditas bus suteiktas įvykdžius kitas kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas, o viena iš tokių kreditavimo sutartyje nurodytų sąlygų buvo atsakovo laidavimas. Todėl ši pažyma neįrodo, kad derybų metu nebuvo susitarta dėl atsakovo laidavimo. Net ir pripažinus, kad ieškovas tik kreditavimo sutarties pasirašymo metu pranešė atsakovui apie būtinybę pasirašyti laidavimo sutartį, tai neatleido atsakovą nuo pareigos įvertinti laidavimo sutarties pasirašymo pasekmes ir neatėmė iš jo teisės nepasirašyti šios sutarties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, jo teigimu, netikėtai sužinojęs apie laidavimą, siūlė keisti kreditavimo sutarties sąlygas, atsisakant nuo laidavimo arba prašė atidėti kreditavimo sutarties pasirašymą.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepasisakė dėl svarbios aplinkybės, t. y. kad tretysis asmuo 2007 m. gegužės 21 d. žemės sklypų pardavėjui pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėjęs 385 299 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, todėl teismas pagrįstai dėl jos nepasisakė. Apelianto argumentai, kad minėta aplinkybė patvirtina banko ekonominį spaudimą, yra nepagrįsti. Apelianto teigimu, nepasirašius laidavimo sutarties nebūtų suteiktas kreditas ir tretysis asmuo patirtų didelių nuostolių dėl preliminarios sutarties nevykdymo, t. y. prarastų sumokėtą 15 000 Lt avansą ir jam būtų sudėtinga susigrąžinti 2007 m. gegužės 21 d. pardavėjui sumokėtą 385 299 Lt sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kredito nesuteikimo atveju apelianto nurodomos neigiamos pasekmės būtų kilę ne apeliantui, o trečiajam asmeniui. Apeliantas, teigdamas, kad laidavimo sutartis jam yra visiškai nenaudinga, akcentavo, jog jis yra tik samdomas trečiojo asmens vadovas, nėra trečiojo asmens dalyvis (narys), turintis bendrovės pajų. Šiuo atveju, atsakovas dėl atsisakymo sudaryti laidavimo sutartį rizikavo tik darbo netekimu. Pats atsakovas nurodė, kad laidavimo sutartį pasirašė, nenorėdamas prarasti darbą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas laidavimo sutartį pasirašė nesuteikdamas reikiamos reikšmės galimoms pasekmėms ir tai laikytina jo neapdairiu, neatsakingu elgesiu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijama laidavimo sutartis neprieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Apeliantas laidavimo sutarties prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei grindė aplinkybėmis, kad pagal sutartį jis negavo nieko ir ji jam yra labai nenaudinga, o ieškovui laidavimo sutartis yra akivaizdžiai naudinga, be to, kredito grąžinimas buvo pakankamai užtikrintas žemės sklypų įkeitimu, todėl atsakovo laidavimas buvo nebūtinu. Dėl šių apelianto argumentų nepagrįstumo teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi: laidavimo sutartis nesukuria tiesioginės ekonominės naudos laiduotojui ir kelių kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, tokių kaip turto įkeitimas ir laidavimas, taikymas laikytinas įprastiniu bankų kreditų suteikimo veikloje.
Laidavimo sutarties 10.4. punkte numatyta, kad šalys pasirašo ant kiekvieno sutarties lapo, pagal 9.1. punktą sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Apeliantas teigia, kad laidavimo sutarties įsigaliojimui būtina sąlyga yra visų sutarties lapų pasirašymas, tačiau ši sąlyga nėra įvykdyta, todėl pagal CK 1.73 straipsnio 3 dalį toks sandoris laikomas nesudarytu. Apeliantas nurodo, kad laidavimo sutartis yra niekine ir negalioja, nes prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, numatytai CK 1.76 straipsnio 1 dalyje (rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Iš byloje esančio laidavimo sutarties originalo matyti, kad sutarties sąlygos išdėstytos trijuose lapuose (b. l. 101-103). Pirmajame lape išdėstyti šalių rekvizitai, pagrindinės laidavimo sąlygos, t. y. kredito gavėjo ir kreditavimo sutarties duomenys, šis lapas yra pasirašytas ieškovo ir atsakovo. Kituose dviejuose lapuose išdėstytos bendrosios laidavimo sutarties sąlygos, t. y. sutartyje vartojamos sąvokos, sutarties dalykas, laiduotojo atsakomybė ir įsipareigojimai, ieškovo įsipareigojimai ir kt. Šie du lapai nėra pasirašyti, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laidavimo sutarties lapai perverti juostele ir juostelės sutvirtinimo vietoje (trečio lapo kitoje pusėje) pasirašyti ieškovo ir atsakovo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks sutarties teksto pasirašymas yra tolygus pasirašymui ant kiekvieno sutarties lapo, kadangi užtikrina teksto apsaugą ir eliminuoja galimybę pakeisti sutarties lapus bei suklastoti sutarties tekstą. Vien dėl to, kad nėra pasirašyti visi laidavimo sutarties lapai, tačiau kitu būdu užtikrinta teksto apsauga, nėra pagrindo daryti išvadą, kad laidavimo sutartis yra laikoma nesudaryta.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su laidavimo sutarties sąlygomis. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jam iš esmės buvo trukdoma susipažinti su pasirašomos laidavimo sutarties sąlygomis (CPK 178 str.). Apeliantas yra juridinio asmens vadovas, todėl jam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Prieš pasirašydamas laidavimo sutartį, apeliantas turėjo susipažinti su visomis sutarties sąlygomis ir, kilus neaiškumams dėl sąlygų turinio, prašyti jas paaiškinti. Apeliantas teigia, kad laidavimo sutartį jis buvo pasirašęs kaip trečiojo asmens vadovas ir tai patvirtino įmonės antspaudu. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą. Trečiojo asmens antspaudo buvimas šalia atsakovo parašo pirmajame laidavimo sutarties lape jokiu būdu nereiškia, kad sutartį atsakovas pasirašė kaip trečiojo asmens atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Laidavimo sutartyje laiduotoju nurodomas atsakovas A. L., o ne tretysis asmuo. Be to, paskutiniame sutarties lape jau yra tik atsakovo parašas be trečiojo asmens antspaudo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kuriomis atmestas atsakovo priešieškinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 8,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 150, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 8,10 Lt (aštuonis litus, 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.