Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiųjų M. M. ir K. S. atstovės advokatės V. Gortovanovos apeliacinį skundą dėl 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriame V. L. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1, 2 dalyse ir 424 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

V. L. buvo paskirta nuobauda už tai, kad ji, 2017 m. vasario 17 d., apie 22.46 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – 0,43 promilės ir važiuodama K. Kalinausko g. – Tauro g., Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, sukdama į kairę nedavė kelio per sankryžą tiesiai važiuojančiam automobiliui „VW Passat“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. S., su juo susidūrė ir jį apgadino, eismo įvykio metu keleivėms K. S. ir I. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. V. L., būdama nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja bei deklaravusi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, pateikė Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas), tuo pažeidė KET 14, 157 punktus bei ANK 423 straipsnio 1, 2 dalis ir 424 straipsnio 4 dalį.2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas V. L. pripažino kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1, 2 dalyse ir 424 straipsnio 4 dalyje. Apylinkės teismas nustatė, kad ANK 423 straipsnio 1, 2 dalyse ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytų minimalių nuobaudų paskyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis V. L. paskyrė mažesnes nei minimalaus dydžio nuobaudas, kurias subendrino paskyrė galutinę subendrintą 600 eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Apeliacinio skundo argumentai

M. M. ir K. S. atstovė apeliaciniu skundu prašo 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.Nukentėjusiųjų atstovė nurodo, kad po eismo įvykio M. M. ir K. S. buvo paaiškinta, kad supažindinimo su byla nebus, o apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir priimtą sprendimą teismas praneš joms arba jų atstovei. Jokio pranešimo jos negavo. Susisiekus su teismo raštine paaiškėjo, kad bylą išnagrinėta ir nutarimas priimtas dar 2017 m. gegužės 18 d. Byloje nėra duomenų, kad M. M. ir K. S. buvo informuotos apie bylos nagrinėjimą ir apie priimtą nutarimą. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ANK normas. Pažeistos ANK 579 straipsnio nuostatos, numatančios nukentėjusiųjų teises susipažinti su bylos medžiaga, duoti parodymus. Nukentėjusiosios neturėjo galimybės pareikšti savo pretenzijų dėl eismo įvykio metu patirtų išgyvenimų bei su autoįvykiu susijusių išlaidų. Taip pat pažeistos ANK 629 straipsnio nuostatos, nes administracinių nusižengimų bylos gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant teisenoje dalyvaujantiems asmenims tik jei jiems buvo tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju informuojantys procesiniai dokumentai nebuvo gauti nei registruotu paštu, nei per elektroninio ryšio priemones.Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L. priėmė nepagrįstai švelnią nuobaudą. Neatsižvelgė į M. M. ir K. S. padarytus sužalojimus ir patirtus dvasinius išgyvenimus. Nesuteikė galimybės ginti jų pažeistų teisių teisme.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Administracinėn atsakomybėn patraukta V. L. prašė apeliacinį skundą atmesti.Nukentėjusiųjų atstovė advokatė V. Gortovanova prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

M. M. ir K. S. atstovės advokatės V. Gortovanovos apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pažeistos administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų (nukentėjusiųjų) teisės.ANK 578 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Tiriant bylą policijos įstaigoje buvo nustatyta, kad K. S. ir I. P. eismo įvykio metu patirti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 35, 43, 50). Kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų (taip pat ir M. M.) patirti sveikatos sužalojimai neatitiko nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl specialistų nebuvo vertinti ir kvalifikuoti (b. l. 24, 42, 62), tačiau tai nereiškia, kad jie įvykio metu nenukentėjo. Iš M. M. paaiškinimų ir medicininių dokumentų matyti, kad po eismo įvykio ji kentė fizinį skausmą, buvo nuvežta į ligoninę, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Poveikį fizinei sveikatai ar turtui patyrė ir kiti eismo įvykio dalyviai, šis poveikis buvo pagrindas policijos įstaigai ir pirmosios instancijos teismui pripažinti M. M., K. S., A. N., I. P., R. S. ir D. S. nukentėjusiais. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie turi būti nurodomi administracinio nusižengimo protokolo turinyje. Tarp visų kitų duomenų turi būti nurodyti liudytojų bei nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai. Pildydami administracinio nusižengimo protokolą pareigūnai turi įrašyti nukentėjusiųjų asmenų duomenis į protokolą ir taip pripažinti asmenis nukentėjusiaisiais. Įstatymas nenumato, kad nukentėjęs asmuo turi imtis iniciatyvos norėdamas būti pripažintas nukentėjusiuoju, ši pareiga tenka administracinio nusižengimo protokolą surašantiems pareigūnams, ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai ar teismui.Kaip minėta, pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį teismas nutartimi gali pripažinti asmenį nukentėjusiuoju. ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teismas išnagrinėja ir išsprendžia ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jei pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, sužalojimus patyrusių asmenų nepripažino nukentėjusiaisiais, teismas privalo tai padaryti savo iniciatyva. Teismas nesprendė klausimo dėl eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų pripažinimo nukentėjusiaisiais. Neatlikęs šio veiksmo apylinkės teismas padarė proceso pažeidimą. Taisydamas šį pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi M. M., K. S., A. N., I. P., R. S. ir D. S. pripažino nukentėjusiaisiais. Nukentėjusiųjų M. M. ir K. S. atstovės skunde nurodyta, kad M. M. ir K. S. neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos dėl eismo įvykio metu patirtų išgyvenimų ir taip joms nebuvo suteikta galimybė ginti savo teises. Pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustatęs posėdžio datą ir laiką teismas užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai. Byloje esant nukentėjusiųjų pirmosios instancijos teismas privalėjo jiems pranešti apie posėdžio laiką ir vietą. Tačiau teismas nepranešė nukentėjusiesiems apie žodinį teismo posėdį, kuriame jie turėjo teisę dalyvauti. Neatlikęs šių veiksmų apylinkės teismas padarė proceso pažeidimų, netinkamai taikė įstatymą ir pažeidė nukentėjusiųjų teises, numatytas ANK 579 straipsnio 1 dalies 2 punkte – dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus. Apygardos teismas, siekdamas užtikrinti nukentėjusiųjų teisių įgyvendinimą ir taisydamas pirmosios instancijos teismo padarytą proceso pažeidimą, organizavo žodinį teismo posėdį ir informavo nukentėjusiuosius apie galimybę jame dalyvauti, taip pat apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Į žodinį skundo nagrinėjimą nukentėjusiosios M. M. ir K. S. neatvyko, jas atstovavo jų advokatė. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad teismas administracinėn atsakomybėn patrauktai V. L. paskyrė nepagrįstai švelnią nuobaudą. Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą darė išvadą, kad ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytų minimalių nuobaudų paskyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskyrė švelnesnę nuobaudą. Skunde pareiškėjų atstovė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kodėl administracinėn atsakomybėn patrauktai V. L. turėtų būti skiriama griežtesnė nuobauda. Taip pat skunde nėra suformuluotas reikalavimas V. L. skirti griežtesnę nuobaudą. ANK 652 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nesant detalesnių tokio teiginio argumentų ir aiškaus reikalavimo teismas negali savo iniciatyva sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties, todėl apeliacinės instancijos teismas skundo argumentą dėl per švelnios nuobaudos laiko nepagrįstu.Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. ANK 653 straipsnio 1 dalis, nustatanti apygardos teismo sprendimus dėl apeliacinio skundo, nenumato galimybės apygardos teismui grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Teismas negali priimti sprendimo, kuris prieštarautų įstatymui, todėl apeliacinis skundas netenkinamas. Posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė V. Gortovanova pateikė pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyta, kad M. M. ir K. S. už jos suteiktas atstovavimo paslaugas sumokėjo po 300 eurų. Šias pinigų sumas advokatė prašė pripažinti procesinėmis išlaidomis ir priteisti iš administracinėn atsakomybėn patrauktos V. L.. ANK 666 straipsnis sako, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad proceso dalyvių nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad prašoma priteisti suma už advokato paslaugas yra nepagrįstai didelė. Advokatė atstovaujamųjų interesais paruošė du dokumentus – prašymą išduoti nutarimą ir apeliacinį skundą. Šių abiejų dokumentų apimtis yra 1 lapas, surašytas vienas dokumentas abiejų atstovaujamųjų vardu. Apeliacinis skundas nėra profesionaliai parengtas, jame reiškiamas reikalavimas neatitinka ANK 653 straipsnio 1 dalies reikalavimų, motyvas dėl pernelyg švelnios nuobaudos nėra motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra 3 lapų, todėl nutarimo analizė bei skundo ir prašymo surašymas atsižvelgiant į jų apimtį ir turinį nepareikalavo didelių laiko sąnaudų. Pinigų priėmimo kvituose yra nurodyta galimybė pažymėti suteikiamos paslaugos rūšį ir pobūdį pabraukiant vieną iš pateiktų variantų: sumokėti už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Ši informacija pinigų priėmimo kvituose nėra pabraukta, todėl nėra aišku už kokias konkrečias paslaugas advokatei buvo mokama. Teismas advokatės atstovavimo nagrinėjimo proceso metu nevertina kaip aktyvaus. Vadovaujantis šiais motyvais teismas daro išvadą, kad advokatės prašomų procesinių išlaidų dydis mažintinas iki 50 eurų kiekvienai nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. ir K. S. atstovės advokatės V. Gortovanovos apeliacinio skundo netenkinti ir 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Pripažinti 50 eurų nukentėjusiosios M. M. sumokėtus advokatei už jos teisinę pagalbą proceso išlaidomis ir priteisti šią sumą iš V. L..

Pripažinti 50 eurų nukentėjusiosios K. S. sumokėtus advokatei už jos teisinę pagalbą proceso išlaidomis ir priteisti šią sumą iš V. L..