Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Henriko Sadausko ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos 360-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui advokatui Jauniui Svetickui, atsakovo atstovui Almantui Masioniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V. ir A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 360-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui (po reorganizacijos VĮ Registrų centras) ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V. ir A. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nei Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, nei kitose šio įstatymo straipsniuose nėra nustatyta, kad apie šaukiamą įgaliotinių susirinkimą turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki įgaliotinių susirinkimo dienos. Bendrijų įstatymo normos, reglamentuojančios įgaliotinių susirinkimo sušaukimo tvarką, nenustato apribojimo, kad įgaliotinių susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę.

Jei Bendrijų įstatymas nenustatytų galimybės šaukti Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų, Bendrija negalėtų priimti sprendimų, susijusių su jos veikla, negalėtų išsirinkti savo valdymo organų. Pareiškėja mano, kad pranešimo apie šaukiamą pakartotinį visuotinų bendrijos narių susirinkimą ar šaukimą bendrijos narių įgaliotinių susirinkimą nepateikimas prieš ne mažiau kaip 14 dienų, galėtų būti laikytinas tik formaliu pažeidimu.

Akivaizdu, kad pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę, o neįvykus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, esant būtinybei sušauktas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio visuotinio (bei pakartotinio) narių susirinkimo darbotvarkę. Išimčių, kurios leistų svarstyti kitą darbotvarkę bendrijos narių įgaliotinių susirinkime nei buvusi neįvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarkė, įstatymų leidėjas nenustatė, todėl keisti darbotvarkes tarp neįvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo, pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo, nėra teisinio pagrindo. Kitokia darbotvarkė gali būti nustatyta tik Bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, organizuojant ir šaukiant naują (kitą) visuotinį bendrijos narių susirinkimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Teritorinio registratoriaus 2018-07-31 sprendimo Nr. VILIJ(12.5.20.)-4924, kuriuo buvo atsisakyta Registre įregistruoti Bendrijos vadovo ir valdybos nario duomenų pakeitimus bei išduoti Registro išplėstinį išrašą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Teritorinis registratorius 2018-06-12 gavo Bendrijos prašymą įregistruoti vadovo ir valdybos nario duomenis Juridinių asmenų registre bei išduoti Registro išplėstinį išrašą su dokumentais. Pareiškėja pridėjo pranešimą apie šaukiamą 2018-04-27 visuotinį Bendrijos narių susirinkimą; aktą, patvirtinantį pranešimo apie 2018-04-27 visuotinį Bendrijos narių susirinkimą pateikimą; neįvykusio 2018-04-27 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolą, pranešimą apie šaukiamą 2018-05-15 pakartotinį visuotinį Bendrijos narių susirinkimą; aktą, patvirtinantį pranešimo apie 2018-05-15 pakartotinį visuotinį Bendrijos narių susirinkimą pateikimą; neįvykusio 2018-05-15 pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolą; pranešimas apie šaukiamą 2018-05-29 Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimą; aktą, patvirtinantį pranešimo apie 2018-05-29 Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimą pateikimą, 2018-05-29 Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolą.

Teritorinis registratorius patikrino pateiktų dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nustatė, kad pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi 2018-06-27 raštu Nr. VILIJ(12.5.20.)-3696 nustatė Bendrijai terminą trūkumams pašalinti iki 2018-07-20, t. y. pasiūlė pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus.

Bendrija pateikė 2018-06-29 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Bendrija yra antra pagal dydį Karoliniškių mikrorajone; Bendrija neturi salės, kuri talpintų susirinkime privalančių dalyvauti narių kiekį; salę nuomoja ir privalo derintis prie salės savininkų paskirto nuomos laiko. Paaiškino, kad apie pirmą Bendrijos narių susirinkimą informavo įstatyme nustatytais terminais, bet tai neužtikrino dalyvių gausos. Apie pakartotiną susirinkimą, vyksiantį po poros savaičių, susirinkimo dalyvius informavo žodžiu, tai paminėta susirinkimo protokole. Bet dėl salės nuomos problemų nebuvo žinomas tikslus pakartotino susirinkimo laikas. Pakartotiniame susirinkime dalyvių skaičius buvo panašus kaip ir pirmo susirinkimo metu. Nurodė, kad Bendrijos teigimu, keturiolikos dienų termino nesilaikymas neturėjo įtakos dalyvių kiekiui. Pačių Bendrijos narių nuomone per porą savaičių visi užmiršta, kad reikia dalyvauti susirinkime. Atkreipė dėmesį, kad artėjo sodininkų ir atostogaujančių metas ir dalyvių skaičius būtų dar mažesnis. Pažymėjo, kad ankstesnių metų praktika parodė, kad pirmi du susirinkimai niekada nepavyksta ir sprendimus tenka priimti įgaliotinių susirinkime. Tai ir buvo padaryta šį kartą. Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis mini, kad įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių. Tiek jų ir buvo. Paaiškino, kad Bendrovės valdybos narys apie savo atsistatydinimą pranešė prieš pirmą susirinkimą, todėl naujo nario rinkimo klausimu buvo papildyta susirinkimo dienotvarkė. Tai paminėta pirmo susirinkimo protokole. Taip pat paminėta, kad pakartotinis susirinkimas vyks po dviejų savaičių. Nurodė, kad Bendrijos įstatuose informavimo apie vyksiantį susirinkimą terminus nieko nepaminėta. Atkreipė dėmesį, kad analogiška situacija su registravimu jau vyko prieš kelis metus ir tada sprendimas buvo priimtas Bendrijos naudai. Pažymėjo, kad pakeisti datas apie informavimą apie susirinkimą dabar neturi teisės, tad šiuos trūkumus pašalinti nėra galimybės.

Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus ir papildomai pateiktą paaiškinimą, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, 2018-07-31 sprendimu Nr. VILIJ(12.5.20.)-4924 atsisakė Registre įregistruoti Bendrijos vadovo ir valdybos nario duomenų pakeitimus bei išduoti Registro išplėstinį išrašą. Teritorinis registratorius nustatė, kad pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Registro tvarkytojui pateikti dokumentai ir informacija apie 2018-05-15 pakartotinio ir 2018-05-29 įgaliotinių susirinkimų sušaukimą neatitinka Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų susirinkimo sušaukimo terminų. Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad šaukiant 2018-05-15 pakartotinį susirinkimą Bendrijos nariams pranešimai buvo pateikti į pašto dėžutes 2018-05-08, o šaukiant 2018-05-29 įgaliotinių susirinkimą pranešimai pateikti 2018-05-18, t. y. nesilaikant Bendrijų įstatyme nustatyto 14 dienų termino. Įgaliotinių susirinkime, vykusiame 2018-05-29, buvo svarstomas klausimas ir priimtas sprendimas dėl valdybos nario išrinkimo. Tačiau, pirmojo susirinkimo, šaukto 2018-04-27, darbotvarkėje nebuvo numatytas valdybos nario rinkimo klausimas. Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi bei 13 straipsnio 1 dalimi pakartotinis visuotinis susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Jeigu neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose nustatytais atvejais, įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas.

Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams.

Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pranešimai apie šaukiamą pakartotinį visuotinį Bendrijos narių susirinkimą bei šaukimą Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimą pateikti likus mažiau nei 14 dienų terminui, nėra.

Atsakovas be šių argumentų taip pat nurodo, kad pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę, o neįvykus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, esant būtinybei sušauktas Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio visuotinio (bei pakartotinio) narių susirinkimo darbotvarkę.

Šiuo atveju pažymėtina, kad bendrijos valdymo organams įstatymas nustato pareigą ne tik tinkamai pranešti apie susirinkimą ir jame svarstomus klausimus, tačiau ir pateikti siūlomų sprendimų projektų ar susipažino su jais tvarką. Nagrinėjamu atveju, buvo nesilaikyta įstatymo reikalavimo ir pateikti siūlomų sprendimų projektus bei susipažinimo su jais tvarką, tačiau sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad šis pažeidimas nėra laikytinas esminiu ir turinčiu įtakos priimtų sprendimų teisėtumui.

Byloje nustatyta, kad Bendrijos valdybos narys apie savo atsistatydinimą pranešė prieš pirmą susirinkimą; Bendrijos nariai buvo raštu informuoti apie pakeistą pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę; nei anksčiau, nei pakartotino susirinkimo metu niekas iš Bendrijos narių prieštaravimų dėl darbotvarkės nepareiškė; priimti sprendimai dėl Bendrijos vadovo ir valdybos nario nenuginčyti ir vėliau, t. y. Bendrijos nariai nepasinaudojo Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta teise apskųsti Bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad į šauktą pakartotinį susirinkimą susirinko 65 nariai, kurie sudarė kvorumą; sprendimas dėl Bendrovės vadovo ir valdybos nario susirinkimo metu buvo priimtas vienbalsiai. Taigi, nors pripažintina, kad skelbiant apie pakartotinį Bendrijos narių susirinkimą buvo padarytas pažeidimas, tačiau šis pažeidimas nesąlygojo priimto susirinkimo sprendimo neteisėtumo. Taip pat teismas sprendžia, kad būtina atsižvelgti į tai, kad pakartotiniam susirinkimui sušaukti trumpesnių terminų pasirinkimą lėmė aplinkybės, kad Bendrijos narių yra net 615, susirinkimo organizatoriai turi pasirūpinti patalpomis, kurios būtų netoli nuo Bendrijos narių gyvenamųjų vietų bei sutalpintų visus susirinkusiuosius, didžioji dalis Bendrijos narių yra senyvo amžiaus žmonės, kurie labai vangiai dalyvauja Bendrijos veikloje, į šaukiamus visuotinius Bendrijos narių susirinkimus susirenka panašus Bendrijos narių skaičius - apie 65 narius, dėl to neįvyksta ne tik pirminiai, bet ir pakartotiniai visuotiniai Bendrijos narių susirinkimai, terminas pranešimui apie įvyksiantį pakartotinį visuotinį susirinkimą Bendrijos įstatuose paskelbti nėra nustatytas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-05 sprendime administracinėje byloje Nr. A-552-422-14 yra pažymėjęs, jog „šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad formalus pažeidimas savaime nesuponuoja sankcijos taikymo. Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Nors teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą, jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia Konstitucinio Teismo 1999-12-21, 2004-05-13, 2011-04-07 nutarimai), tačiau nagrinėjamu atveju teismas, individualiai vertindamas skundžiamą sprendimą bei jo priėmimo aplinkybes, nusprendžia, kad Teritorinio registratoriaus 2018-07-31 sprendimas Nr. VILIJ(12.5.20.)-4924 yra socialiai neteisingas, todėl naikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos vadovo ir valdybos nario duomenų pakeitimo įregistravimo.

Pareiškėjos atstovas advokatas Jaunius Svetickas 2019-03-25 teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Pareiškėjos skundą tenkinus visiškai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo atlyginti jai 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo parengimą, konsultacijas, susijusias su nagrinėjama byla ir pareiškėjos atstovavimą teisme. Kartu su prašymu dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėja pateikė advokato Jauniaus Sveticko AB SEB banko sąskaitos LT35 7044 0600 0101 3312 išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja 2018-09-03 sumokėjo advokatui Jauniui Svetickui 400 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018-09-07 per elektroninių paslaugų portalą pareiškėjos vardu skundą pateikė advokatas Jaunius Svetickas. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2018 m. III ketvirtį, todėl teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 895,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą gali būti 2 238 Eur (895,2 Eur x 2,5 x 1). Šiuo atveju už skundo parengimą ir kitas minėtas suteiktas teisines paslaugas, pareiškėjos prašoma priteisti suma sudaro mažiau kaip ketvirtadalį maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą (prašoma priteisti suma yra 400 Eur, o maksimali už skundo parengimą priteistina suma gali būti 2 238 Eur), todėl teismas atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, daro išvadą, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai Bendrijai iš atsakovo VĮ Registrų centro priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms už suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimas, konsultacijos, susijusios su nagrinėjama byla ir pareiškėjos atstovavimas teisme), atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos 360-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-07-31 sprendimą Nr. VILIJ(12.5.20.)-4924.

Įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos vadovo ir valdybos nario duomenų pakeitimų įregistravimo.

Priteisti pareiškėjai 360-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 225237920) iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.