- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2-3416-1064/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03403-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Atsakovas
- K. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NEO finance“ ieškinį atsakovei K. V. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2472,80 Eur negrąžintos kredito dalies, 194,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų apskaičiuotų iki 2021 m. spalio 12 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 56,05 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.), 19,17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2472,80 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 4 d.), 250,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 12 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.), 13,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. birželio 5 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K812581896, pagal kurią suteikė atsakovei 36 mėn. terminui 3000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2023 m. rugsėjo 4 d. ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 967,92 Eur palūkanų (metinė norma: 19,17 proc.) ir 392,82 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai 2021 m. lapkričio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad anksčiau negalėjo mokėti paskolos, nes buvo motinystės atostogose, neturėjo pajamų, tačiau dabar nurodė galinti po kažkiek mokėti skolą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškovė su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K812581896, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3000 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui. Pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei kreditą dalimis iki 2023 m. rugsėjo 4 d., taip pat mokėti kredito mokestį (palūkanas), tarpininkavimo mokestį. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. rugsėjo 6 d. pranešimu atsakovei išsiuntė raginimą, nurodydama, kad atsakovė yra praleidusi mokėjimą ir pradelsta suma rašto parengimo dienai sudaro 492,88 Eur negrąžintos kredito sumos, ir informavo, kad atsakovei nesumokėjus šios sumos, vartojimo kredito sutartis bus nutraukta. 2021 m. spalio 6 d. atsakovei buvo pranešta, kad nesumokėjus 619,38 Eur skolos sutartis bus vienašališkai nutraukta 2021 m. spalio 12 d.
Atsakovė sutartyje nustatytais terminais kredito negrąžino ir liko skolinga ieškovei 2472,80 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. būtų grąžinusi jai suteiktą kreditą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2472,80 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 194,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.).
Šalių sudarytoje sutartyje – Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.15 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki faktiško kredito grąžinimo. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kreditas grąžinamas laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Specialiosiose sąlygose. Iš pateikto į bylą mokėjimo grafiko matyti, kad kredito mokestis (palūkanos) apskaičiuojamas nuo likusios negrąžintos sumos, taikant specialiosiose kredito sutarties sąlygose nustatytą metinę palūkanų normą (MPN), kuri nagrinėjamu atveju sudaro 19,17 proc.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytas 19,17 procentų dydžio metines palūkanas.
Sutartį nutraukus ieškovė apskaičiavo 194,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.). Šis reikalavimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė kaip nuostolius (negautas pajamas) prašo priteisti 19,17 procentų pelno palūkanų už negrąžintą 2472,80 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 4 d.).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 19,17 procentų pelno palūkanų už negrąžintą 2472,80 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 4 d.).
Ieškovė prašo priteisti fiksuotą tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis (392,82 Eur) buvo nustatytas vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose ir Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte, bei 5.2, 5.3 punktuose, nesumokėtą dalį, t. y. 56,05 Eur ir 250,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.).
Pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas, tarpininkavimo mokestis, tai kredito gavėjo kiekvieną mėnesį mokamas nustatyto dydžio mokestis (nustatytas procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos ir priskaičiuotų palūkanų, jei jos priskaičiuojamos, paskaičiuotas preziumuojant, kad įmokos bus mokamos nustatyta tvarka ir terminais). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, remiantis sutarties specialiosiomis sąlygomis, įsipareigojo mokėti ieškovei nustatyto dydžio tarpininkavimo mokestį dalimis, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 56,05 Eur iki sutarties nutraukimo nesumokėta tarpininkavimo mokesčio dalis bei 250,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti 13,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (netesybų), skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2021 m. birželio 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 6.1 punkto nustatyta, kad sutartinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant ir į tai, kad netesybų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatyme nustatyto dydžio (0,05 proc. už dieną) ir skaičiuojamas už trumpesnį terminą, nei 180 dienos, ieškovės prašymas dėl netesybų tenkintinas, priteisiant jai iš atsakovės 13,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2 988,04 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 67,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso priteistina 267,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas pažymi, kad šis sprendimas neužkerta kelio šalims susitarti dėl priteistų sumų mokėjimo dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2472,80 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 80 ct) negrąžintos kredito dalies, 194,69 Eur (šimtą devyniasdešimt keturis eurus 69 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų apskaičiuotų iki 2021 m. spalio 12 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 56,05 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 5 ct) tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.) 19,17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2472,80 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 4 d.), 250,82 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 82 ct) negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 12 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.), 13,68 Eur (trylika eurų 68 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. birželio 5 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 12 d.), 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą (2988,04 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 267 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.