- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- N-756-1860-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo F. J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarties F. J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius) vyriausiasis darbo inspektorius 2008 m. balandžio 2 d. surašė F. J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ gamybos direktorius F. J. V. , paskirtas statybos vadovu, atsakingu už įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą statybos objekte – Tautinių bendrijų namų pastato Raugyklos g. 25, Vilniuje, rekonstravimo darbai, reikiamai neorganizavo darbo šiame objekte ir 2007 m. liepos 13 d. laiku nenušalino neblaivaus įmonės darbuotojo A. S. nuo darbo, tuo iš dalies sudarydamas prielaidas 2007 m. liepos 13 d. apie 09 val. 00 min. įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas įmonės darbuotojas A. S. , kuris kitą dieną ligoninėje mirė. Tuo F. J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies reikalavimus. F. J. V. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalį.
VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2008 m. balandžio 8 d. nutarimu F. J. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, skyrė 3 000 litų baudą.
II.
F. J. V. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. F. J. V. nuomone, nuobauda jam paskirta nepagrįstai. F. J. V. skunde nurodė, kad 2007 m. liepos 13 d. A. S. neturėjo dirbti statybos objekte, esančiame Raugyklos g. 2, Vilniuje. A. S. į darbą vėlavo – atėjo apie 09 val. 00 min. (darbo dienos pradžia 07 val. 00 min.), atvyko neblaivus. Dėl neblaivumo A. S. nesugebėjo koordinuoti savo veiksmų, atvyko ne į tą objektą, kur jam buvo nurodyta. Todėl, F. J. V. teigimu, nei jis, nei brigadininkas O. F. negalėjo nušalinti A. S. nuo darbo. Šios aplinkybės yra nustatytos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime. F. J. V. taip pat pažymėjo, kad už tą patį pažeidimą pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį tiek jam, tiek UAB „Elvora“ vadovui J. M. 2007 metų rugsėjo mėnesį buvo skirtos baudos.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė F. J. V. skundą ir paliko VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. F. J. V. direktoriaus 2006 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 95D nuo 2006 m. spalio 17 d. paskirtas statybos vadovu objekte „Tautinių bendrijų namai“, Raugyklos g. 25. Įsakymo priedo Nr. 1 58 punkte nurodyta, kad statinio statybos vadovas savo darbe privalo vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos bei paskirties dokumentais. Šio priedo 59.16 punkte nurodyta, kad statinio statybos vadovas privalo užtikrinti saugų darbą statybvietėje bei statomame statinyje (b. l. 51-52). Todėl už neblaivių įmonės darbuotojų nepatekimą į statybvietę buvo atsakingas bendrovės direktoriaus paskirtas objekto statybos vadovas (b. l. 81-82). Byloje esantys įrodymai (nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga (b. l. 19-99), liudytojų O. F. , V. N. , V. V. , kurie 2007 m. liepos 13 d. dirbo statybos objekte, parodymai bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. J. V. paaiškinimai) patvirtina, kad tuo metu, kai objekte Raugyklos g. 25, Vilniuje, įvyko nelaimingas atsitikimas, nei statybos vadovo F. J. V. , nei brigadininko O. F. nebuvo. Liudytojai O. F. , V. N. , V. V. teismo posėdyje negalėjo pasakyti, ar F. J. V. , išvykdamas iš statybos objekto, paliko ką nors atsakingu už darbuotojų saugą. Atsižvelgiant į aptartus statybos vadovo darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, statybos vadovas F. J. V. privalėjo užtikrinti, kad neblaivūs įmonės darbuotojai laiku būtų nušalinti nuo darbo. Statybos vadovo nebuvimas objekte neatleidžia nuo teisės aktų reikalavimų laikymosi ir nepašalina atsakomybės už jų pažeidimus. Tam, kad būtų užtikrinta darbo saugos kontrolė įmonėje, tais atvejais, kai statybos vadovas išvykdavo iš objekto, jis privalėdavo objekte paskirti už saugų darbą atsakingą kitą darbuotoją. Darbo saugos kontrolei įmonėje užtikrinti įmonės direktorius, jau įvykus nelaimingam atsitikimui objekte Raugyklos g. 25, Vilniuje, 2007 m. liepos 23 d. priėmė įsakymą Nr. 07-105D, kurio 2 punkte nustatyta, kad išvykus iš objekto statybos ar darbų vadovui, brigadininkas lieka atsakingas už tvarką objekte ir pašalinių žmonių nepatekimą į objektą. Objekte būtinai turi likti bent vienas brigadininkas (b. l. 67). Tai iš dalies patvirtina, kad iki tol už darbų saugumą ir tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą objekte atsakingas buvo tik statybos vadovas. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad 2008 m. kovo 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, jog nelaimingą atsitikimą, sąlygojusį darbuotojo A. S. mirtį, lėmė ne darbdavio ar jo įgalioto asmens padarytas teisės aktuose numatytas darbų saugos pažeidimas, o paties darbuotojo veika, dėl to darbdavio ar jo įgalioto asmens veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tačiau tai nereiškia, kad F. J. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuoti UAB „Elvora“ atsakingų darbuotojų padaryti darbų saugos bei sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai (b. l. 14-16). Ištyrus surinktus byloje įrodymus, nustatyta, kad F. J. V. pažeidė teisės aktuose numatytus darbų saugos reikalavimus, nes tinkamai neorganizavo darbo statybos objekte Raugyklos g. 25, kad neblaivus įmonės darbuotojas būtų laiku nušalintas nuo darbo. Byloje yra duomenų, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarimu F. J. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 200 litų bauda. Nutarime nurodyta, kad F. J. V. , paskirtas statybos vadovu, atsakingu už įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą statybos objekte - Raugyklos g. 25, Vilniuje, 2007 m. liepos 13 d. apie 9 val. 00 min. šiame objekte įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, nustatyta tvarka neišsaugojo nepakeistos nelaimingo atsitikimo darbo vietos, įrenginių, galvos apsauginio šalmo iki bus pradėtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, viso to, kas buvo iki pakeitimų, raštu ir grafiškai neįformino, nenufotografavo ar nenufilmavo, tuo pažeisdamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punkto reikalavimus. Nutarime taip pat nurodyta, kad inspektuojant minėtą statybos objektą, buvo nustatyta, jog statybos vadovas leido įmonės darbuotojams naudotis tam netinkamomis medinėmis kopėčiomis, pirmo aukšto grindyse esančios angos aptvarai buvo nestabilūs, lifto šachtos anga nebuvo tinkamai aptverta, o tik pridengta atsitiktiniais nepritvirtintais gaminiais. Tuo F. J. V. pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 7.2, 9, 21.4, 41 ir 45 punktų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 29.4 ir 58.1 punktų reikalavimus (b. l. 134-135). Tuo tarpu šioje byloje skundžiamu nutarimu F. J. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad neužtikrino, jog neblaivus įmonės darbuotojas laiku būtų nušalintas nuo darbo. Šie pažeidimai nustatyti tiriant 2007 m. liepos 13 d. nelaimingą atsitikimą statybos objekte, esančiame Raugyklos g. 25, Vilniuje, tačiau F. J. V. 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarimu ir 2008 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas už skirtingus pažeidimus. Pažeidimai kvalifikuoti pagal tą patį ATPK straipsnį, nes ATPK 41 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į darbo įstatymuose, darbų saugos ir darbo higienos norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą. Teismas konstatavo, kad skundžiamas VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
IV.
Apeliaciniu skundu F. J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, nuobauda jam paskirta jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Apeliantas nurodo, kad tiek VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarime, tiek teismo nutartyje nėra nurodyta konkreti jo kaltės forma. Apeliantas pažymi, kad sąmoningai nesiekė pažeisti nei Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies, nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punkto reikalavimų ir nenumatė bei negalėjo numatyti žalingų pasekmių. Jis neturėjo galimybės numatyti darbuotojo A. S. pasirodymo statybos objekte, esančiame Raugyklos g. 25, Vilniuje. Mūrininkas A. S. turėjo dirbti kitame statybos objekte – Liuteronų bažnyčioje, adresu Vokiečių g. 20, Vilnius. Apelianto nuomone, jo kaltės nebuvimą patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Šiame nutarime yra aiškiai konstatuota, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbdavio įgalioto asmens (t. y. apelianto) kaltės nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N12-537-2005 suformulavo taisyklę, pagal kurią „nutraukus ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka yra galimas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn, tačiau tik tuo atveju, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nebuvimo gali būti konstatuota, jog veikoje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl subjektyviojo požymio – kaltės nebuvimo, tokia situacija paprastai yra negalima –negali būti taip, kad baudžiamosios teisės požiūriu kaltės nėra, t. y. asmuo nei suvokia veikos priešingumą teisei ir gali numatyti pavojingų padarinių kilimą, nei siekia pažeisti įstatymo saugomus teisinius gėrius, o administracinio teisės pažeidimo sudėtyje kaltės požymis tokioje pačioje veikoje yra nustatomas. Kol nėra panaikintas prokuroro nutarimas arba BPK nustatyta tvarka priimti teismo nutartis ar nuosprendis, kuriuose konstatuotas kaltės požymio nebuvimas, nėra galima asmens nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė.“ Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju statybos aikštelėje nelaimingo atsitikimo metu dirbo ne tik UAB „Elvyra“, bet ir dar du rangovai – UAB „Dalsta“ bei UAB „Statybų ritmas“, kurie taip pat turėjo pareigą rūpintis objekto ir asmenų saugumu. Darbus visame statybų objekte koordinavo ir kontroliavo ne UAB „Elvyra“, o užsakovas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei UAB „Dalsta“, atsakingi ne tik už darbų eiliškumą bet ir objekto apsaugą nuo pašalinių asmenų. Apelianto nuomone, A. S. , nieko neinformavęs ir be leidimo būdamas Tautinių bendrijų namų pastate, esančiame Raugyklos g. 25, Vilniuje, veikė ne kaip darbuotojas, o kaip pašalinis asmuo. Tuo tarpu, jo funkcijoms nebuvo priskirta pareiga užtikrinti, kad į objektą nepatektų pašaliniai asmenys, arba pareiga užtikrinti tokių asmenų saugumą objekte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į F. J. V. apeliacinį skundą VDI Vilniaus skyrius prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartį, o F. J. V. apeliacinį skundą atmesti. VDI Vilniaus skyriaus nuomone, teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų.
Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, kurios pažeidimu kaltinamas F. J. V. nustatyta, kad, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio.
Pirmosios instancijos teismo nutartyje išsamiai ištirti įrodymai (nelaimingo atsitikimo darbe aktas, UAB „Elvora“ direktoriaus J. M. 2006 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. 95D ir jo priedas Nr. 1, rašytiniai F. J. V. , J. M. , O. F. , V. B. , V. N. ir V. V. paaiškinimai VDI Vilniaus skyriaus inspektoriui, specialisto išvada Nr. T-A5303/07(01) ir kiti nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentai, taip pat liudytojų O. F. , V. N. ir V. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, (b. l. 19-99, 116-117, 152)) neabejotinai įrodo, kad UAB „Elvora“ gamybos direktorius F. J. V. , paskirtas statybos vadovu objekte, esančiame Raugyklos g. 25, Vilniuje, būdamas atsakingas už darbų saugos užtikrinimą objekte, neužtikrino, kad 2007 m. liepos 13 d. į darbą šiame objekte atvykęs neblaivus įmonės darbuotojas A. S. būtų nušalintas nuo darbo, tokiu būdu pažeisdamas Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu anksčiau nurodytų įrodymų vertinimu, todėl jo šioje nutartyje nekartoja.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2007 m. liepos 13 d. UAB „Elvora“ darbuotojas A. S. turėjo vykdyti darbus ne objekte, esančiame Raugyklos g. 25, Vilniuje, o kitame objekte, esančiame Vokiečių g. 20, Vilniuje. Todėl, apelianto teigimu, A. S. buvimas objekte, esančiame Raugyklos g. 25, Vilniuje, vertintinas kaip pašalinio asmens buvimas statybos objekte, kurio apsaugą turėjo užtikrinti kita įmonė. Tačiau, iš minėtų įrodymų matyti, kad UAB „Elvora“, kurios darbuotojas buvo A. S. , 2007 m. liepos 13 d. dar vykdė statybos darbus objekte, esančiame Raugyklos g. 25, Vilniuje. Iš byloje esančio nelaimingo atsitikimo darbe akto ir O. F. , V. B. , V. N. bei V. V. rašytinių paaiškinimų, matyti, kad 2007 m. liepos 13 d. A. S. , neblaivus atvykęs į šį objektą, pradėjo vykdyti statybos darbus. Tą aplinkybę, kad 2007 m. liepos 13 d. A. S. pradėjo vykdyti darbus šiame objekte, pripažino ir pats F. J. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 116). Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad nelaimingas atsitikimas statybos objekte įvyko pašaliniam asmeniui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nelamingo atsitikimo darbe, kurio metu susižalojo, o vėliau ligoninėje mirė UAB „Elvora“ darbuotojas A. S. , buvo nutrauktas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. kovo 5 d. nutarimu, nesant UAB „Elvora“ atsakingų asmenų veikoje Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (b. l. 6-8). Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę darbdaviams ir jų įgaliotiems asmenims, pažeidusiems darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį teisės aktuose nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jei toks pažeidimas tiesiogiai sąlygojo nelaimingą atsitikimą ar kitokias sunkias pasekmes. Minėtas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. kovo 5 d. nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad nelaimingą atsitikimą, kuris sąlygojo A. S. mirtį, tiesiogiai nulėmė ne darbdavio ar jo įgalioto asmens padarytas darbų saugos reikalavimų pažeidimas, o paties darbuotojo veiksmai. Tuo tarpu atsakomybę pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį užtraukia bet koks darbdavio ar jo įgalioto asmens padarytas teisės aktuose nustatytų darbo saugos reikalavimų pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar toks pažeidimas sukėlė kokių nors pasekmių. Tad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo numatė ir ar jis galėjo numatyti tokio pažeidimo pasekmes.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarimu nuobauda F. J. V. pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį buvo paskirta už kitokius darbo saugos reikalavimų pažeidimus – už Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punkto, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 7.2, 9, 21.4, 41, 45 punktų bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 29.4, 58.1 punktų pažeidimą (b. l. 134-135), o ne už Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
Apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju nuobauda jam buvo paskirta pasibaigus įstatymo nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, yra nepagrįstas. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai nutraukus baudžiamąjį procesą arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, paaiškėja, kad atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. kovo 5 d. nutarimu. Administracinė nuobauda F. J. V. paskirta VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. balandžio 8 d. nutarimu, t. y. dar nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
F. J. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.