- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- N-438-895-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00379-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimo S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 2 d. nutarimu S. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142⁹ straipsnio 3 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 1 500 Lt bauda už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Stebulė“ direktoriumi nesaugojo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. spalio 13 d. tachografų registracijos lapų įmonėje daugiau kaip metus ir jų nepateikė tikrinimui, taip pažeisdamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų“ 14 straipsnio 2 dalį, taip pat už tai, kad UAB „Stebulė“ teikė mokamas paslaugas veždama krovinius nelicencijuotomis transporto priemonėmis, kroviniai buvo vežami neišrašant krovinio vežimo sutartį patvirtinančių dokumentų (važtaraščių), be to, penkių transporto priemonių pasibaigus licencijos kortelių galiojimo laikui ir keturių UAB ,,Stebulė“ jau neeksploatuojamų transporto priemonių licencijos kortelės per 15 dienų nebuvo grąžintos jas išdavusiai institucijai, o UAB ,,Stebulė“ direktorius S. T. nesiėmė priemonių, kad įmonės veikla būtų vykdoma nepažeidžiant Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 (toliau – ir Taisyklės), 4.6 ir 42 punktų ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29, 30 ir 38 straipsnių reikalavimų.
II.
S. T. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutarimu priėmė S. T. atsisakymą nuo skundo dalies ir bylą dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį nutraukė. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimo dalį, kuria S. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 1500 Lt bauda.
Teismas konstatavo, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad visi UAB „Stebulė“ automobiliai (išskyrus lengvuosius automobilius bei automobilius, kurių bendra masė yra iki 3,5 t) atlieka darbą, susijusį su atliekų vežimu, kas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr.3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) 3820/85“ 13 straipsnio 1 dalies h punkte nustatytą išimtį (jei nepažeidžiami 1 straipsnyje nustatyti tikslai, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje, arba suinteresuotoms valstybėms sutikus, kitos valstybės narės teritorijoje gali leisti išimtis dėl 5-9 straipsnių ir nustatyti tokioms išimtims individualias sąlygas, kai vežama tokiomis priemonėmis: su <...> buitinių atliekų surinkimu nuo namų ir atliekų šalinimu <...>) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse (toliau – ir Ypatumai) 14¹ punkte (2007 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 224 redakcija) nustatytą išimtį (vairuotojų, vairuojančių reglamento (EB) Nr. 561/2006 2 straipsnyje apibrėžtas transporto priemones, vairavimo ir poilsio režimą nustato reglamentas (EB) Nr. 561/2006, tačiau šis režimas netaikomas reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies a–d ir f–p punktuose nurodytam vežimui kelių transporto priemonėmis). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas šią Institucijos nutarimo dalį panaikino kaip prieštaraujančią teisės aktų nustatytam reglamentavimui.
III.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimo dalį, kuria panaikinta Institucijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimo dalis, kuria S. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 1500 Lt bauda ir palikti galioti Institucijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime tik nurodė teisės aktus, tačiau neišdėstė, kodėl vienos ar kitos teisės aktų nuostatos pagrindžia teismo sprendimą, be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo motyvuotas remiantis tik vieninteliu argumentu, kad byloje yra pateiktas atitinkamas UAB „Stebulė“ direktoriaus įsakymas dėl transporto priemonių priskyrimo atliekų vežimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. T. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus bei argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Institucijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimu S. T. skirta administracinė nuobauda už ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalyje ir 172 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad daugiau kaip 20 procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautinio susisiekimo maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba nuo tachografo registracijos lapuose ir (ar) duomenyse, perkeltuose iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytų daugiau kaip 20 procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimų – užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Institucijos 2010 m. kovo 2 d. nutarime nurodyta, kad buvo pažeisti Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų“ 14 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos „ūkio subjektas chronologine tvarka ir įskaitoma forma saugo registracijos lapus ir spaudinius, kurie buvo padaryti laikantis 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ne mažiau kaip metus po jų panaudojimo ir, suinteresuotam vairuotojui paprašius, išduoda jų kopijas. Suinteresuotam vairuotojui paprašius ūkio subjektas taip pat išduoda iš šio vairuotojo kortelės perkeltų duomenų kopijas bei šių kopijų spausdintus lapus. Įgaliotam tikrinančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų „Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse“ 14¹ punktas numato, kad vairuotojų, vairuojančių reglamento (EB) Nr. 561/2006 2 straipsnyje apibrėžtas transporto priemones, vairavimo ir poilsio režimą nustato reglamentas (EB) Nr. 561/2006, tačiau šis režimas netaikomas reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies a–d ir f–p punktuose nurodytam vežimui kelių transporto priemonėmis.
Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas vežant keliais krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, arba keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.
Minėto Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnyje numatyta, kad jei nepažeidžiami 1 straipsnyje nustatyti tikslai, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje arba, suinteresuotoms valstybėms sutikus, kitos valstybės narės teritorijoje gali leisti išimtis dėl 5-9 straipsnių ir nustatyti tokioms išimtims individualias sąlygas, kai vežama <...> h) su <...> kelių priežiūra ir kontrole, buitinių atliekų surinkimu nuo namų ir atliekų šalinimu <...> susijusiomis transporto priemonėmis <...>.
Iš cituoto reglamentavimo matyti, kad vairuotojams, vairuojantiems Reglamento (EB) Nr. 561/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas transporto priemones, vairavimo ir poilsio režimas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 561/2006, netaikomas, jei vairuojama su buitinių atliekų surinkimu nuo namų ir atliekų šalinimu susijusias transporto priemones.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas papildomai išreikalavo įrodymų (b. l. 94 – 107), iš kurių matyti, jog S. T. vadovaujama įmonė pagal jos įstatus turi teisę užsiimti pastatų aptarnavimu ir kraštovaizdžio tvarkymu. Be to, vadovaujantis įmonės direktoriaus 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 2009/02/23/2, aštuoni įmonės krovininiai automobiliai buvo priskirti atliekų vežimui, o sandėlio likučių sąrašas 2010 m. vasario 8 d. patvirtino, jog Įmonė be 8 krovininių automobilių, priskirtų atliekų vežimui, turėjo tik lengvuosius automobilius bei automobilius, kurių bendra masė yra iki 3,5 t.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad S. T. vadovaujamai įmonei priklausę automobiliai buvo naudojami tik veiklai, susijusiai būtent su atliekų šalinimu, t. y. šiems automobiliams neturėjo būti taikomas vairuotojų vairavimo ir poilsio režimas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 561/2006 (nereikėjo naudoti tachografų). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Institucija apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių byloje surinktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad minėti automobiliai buvo naudojami ir kitos rūšies veikloms, nesusijusioms su atliekų šalinimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.